Vieną 2007 metų gegužės dieną jie susitiko name, kuriame Shawketas gyveno su savo žmona. Vyras priėmė ją kambaryje, kur dalindavo religinius patarimus jų ieškantiems žmonėms. Shawketas pateikė Fatimai pasiūlymą – tapti jo laikina sutuoktine. Vyras merginai žadėjo sumokėti 5 tūkst. Irako dinarų (11 litų) ir padengti jos mėnesio išlaidas. Už tai Fatima artimiausius aštuonis mėnesius maždaug dusyk per savaitę turėsianti atvykti į specialiai jų susitikimams Shawketo išnuomotą namą.
Gal valandą trukusios derybos baigėsi žodiniu susitarimu, žymėjusiu mutaa arba „malonumo santuokos“ pradžią. Laikina vyro ir moters sąjunga, kurią, musulmonų šiitų įsitikinimu sankcionuoja islamas, įsiteisėjo.
Tenkina poreikius
Fatimos ir Shawketo istorija, aprašyta dienraštyje „The Washington Post“ – viena iš daugybės tokių istorijų Irane, Irake ir kai kitose musulmonų šalyse. Laikinosios arba „malonumo santuokos“ šiuose kraštuose praktikuojamos jau apie 1 400 metų.
Šio reiškinio egzistavimą musulmonai šiitai aiškina taip: Dievas žmogui suteikė kelis natūralius poreikius be kurių jis neišgyventų. Tai – būtinybė kvėpuoti, valgyti/gerti, miegoti. Islame prie šių poreikių pridedamas ir ketvirtasis – seksualinis poreikis.
„Esą taip jau Dievo surėdyta, kad žmogus turi seksualinį poreikį, – 15min.lt aiškino Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto Regionalistikos katedros vedėjas prof. Egdūnas Račius. – Seksas nėra privalomas, tačiau tai savaime suprantamas poreikis, kuriam patenkinti turi būti sudarytos sąlygos. Pabrėžiama, kad šis poreikis gali būti tenkinamas tik legaliais būdais, t.y. santuokoje.“
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Musulmonai |
Pastarasis nurodymas iškelia klausimą: kaip seksualinį poreikį patenkinti vyrui, dėl įvairių priežasčių atsidūrusiam toli nuo savo šeimos? „Šiitai, žinoma, atmeta prostitucijos ar kokią nors kitokią sekso galimybę, – sakė E.Račius. – Taigi lieka mutaa, leidžianti vyrui visiškai legaliai patenkinti savo poreikius.“
Be malonumų legalizavimo aspekto yra ir dar vienas – socialinio saugumo suteikimas neištekėjusiai moteriai. „Musulmonų bendruomenėje neištekėjusi moteris yra socialiai nesaugi. Viena, su vaikais ar be jų, ji dažnai negali išgyventi, – aiškino profesorius. – Tokios moters gyvenime atsiradus vyrui, net ir laikinos santuokos pavidalu, kartu atsiranda ir laikinas saugumas bei stabilumas asmeniniame gyvenime. Šiitų teisininkai neskatina mutaa santuokos, tačiau ji yra priimtina kaip tam tikra pagalbos, stabilumo ir saugumo suteikimo moteriai forma.“
Šiitų dvasininkai taip pat įsitikinę, kad laikinosios santuokos sulaiko jaunas merginas nuo priešvedybinių lytinių santykių, o našles ir išsiskyrusias moteris išgelbsti nuo prostitucijos, kaip vienintelės galimybės užsidirbti.
Praktikuojama ir Prancūzijoje
Šiuo metu mutaa santuoka įteisinta Irane, šiitams ji leidžiama ir Irake. Daugiau valstybių, kuriose būtų leidžiamos laikinosios santuokos, nėra. Tačiau neabejojama, kad šiitų bendruomenės mutaa praktikuoja ir kitose valstybėse – Libane, Bahreine ir net Prancūzijoje, tačiau ši santuokos forma čia nėra teisėta.
„Arabų visuomenėje iki islamo buvo paplitusios įvairios santuokos formos, – kalbėjo E.Račius. – Žmonomis kas kažkiek laiko buvo keičiamasi; kelios tos pačios šeimos moterys tapdavo vieno vyro sutuoktinėmis. Viena iš santuokos formų buvo laikinosios, arba „patogumo“, „malonumo“ santuokos.“
Duomenų, kad musulmonų pranašas Mahometas būtų nusiteikęs prieš „malonumo santuokas“ ar net jas uždraudęs nėra, tad po jo mirties šią santuokos formą ir toliau praktikavo į islamą atsivertę arabai.
„Antrasis Mahometo įpėdinis Umaras šią santuoką uždraudė – paskelbė, kad ji nėra islamiška, – pasakojo specialistas. – Tačiau Umaras yra sunitų pripažįstamas kalifas. Tuo metu Mahometo pusbrolio ir įsivaizduojamo įpėdinio Ali, tapusio pirmuoju šiitų imamu, šalininkai laikėsi nuomonės, kad to, ko neuždraudė Mahometas, o jis neuždraudė, nes neuždraudė Dievas, negali uždrausti net ir kalifas, kuris yra tik žmogus.“
Taigi tarp šiitų „malonumo santuoka“ išliko ne tik kaip kultūrinė forma, bet ilgainiui atsiradus šiitų teisinei tradicijai buvo institucionalizuota. Sunitų teisinėje tradicijoje institucionalizuota ji negali būti, nes kalifas ją uždraudė.
Buvo vedęs 15 kartų
„Malonumo santuokos“ Irake buvo uždraustos šalį valdant diktatoriui Saddamui Husseinui, kurią sudarė musulmonai sunitai. Tačiau 2003-iaisiais Vakarų sąjungininkėms nuvertus diktatorių ir į valdžią atėjus šiitams, mutaa praktika atgijo.
Pirmoji Fatimos santuoka truko vos tris mėnesius – jauniesiems niekaip nepavyko sutarti. Dar sykį ištekėti neterminuotam laikui ji nebesitikėjo – didžioji dalis musulmonų vyrų pirmenybę teikia nekaltybę išsaugojusioms merginoms, o ne našlėms ar išsiskyrusioms moterims.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Musulmonė |
Tuo metu Shawketui mutaa santuoka su Fatima buvo 16-oji. Vos prieš metus jis neterminuotam laikui vedė moterį, su kuria prieš tai vienai dienai buvo sudaręs „malonumo santuoką“. Žmonai pastojus, ji pati pasiūlė vyrui sudaryti laikinąją santuoką su kita moterimi, tačiau paprašė, kad Shawketas jai nesakytų, ar taip ir padarė.
Pagal šiitų religinius įstatymus, mutaa santuoka gali tęstis nuo kelių minučių iki kelerių ar net keliasdešimties metų. Vyras tuo pačiu metu gali turėti neribotą mutaa ir tradicinės santuokos žmonų skaičių. Tačiau moteris tuo pačiu metu gali turėti tik vieną vyrą – laikiną arba amžiną. Be to, pasibaigus mutaa santuokai moteris už kito vyro ištekėti negali mažiausiai keturis mėnesius – taip siekiama užsitikrinti, kad ji nėra nėščia. Moteris taip pat negali anksčiau laiko nutraukti laikinosios santuokos, nebent tam pritaria vyras.
„Didžiausia diskusija tarp teisininkų vyksta dėl trumpiausio mutaa sudarymo laiko. T.y., ar „malonumo santuoką“ galima sudaryti, pavyzdžiui, 15 minučių?“, – pasakojo E.Račius.
Įsimylėjo laikiną vyrą
Kai pirmą sykį sudarė mutaa su Shawketu, Fatima nejautė jam jokių romantiškų jausmų. Tačiau ištekėjusi savo laikiną sutuoktinį įsimylėjo. Moteriai Shawketo mokėti pinigai buvo išsigelbėjimas. Jos tėvui priklausė nedidelė kepyklėlė, tačiau šeimoje pinigų nuolat trūko, todėl Fatima mokslus buvo priversta mesti vos baigusi pradinę mokyklą.
Vis dėlto pasakodama savo gyvenimo istoriją žurnalistui irakietė tikino „malonumo santuoką“ sudariusi ne vien dėl pinigų. Fatima sakė turinti įvairių kitų poreikių, kaip ir bet kuri kita moteris.
Fatima su Shawketu buvo sutarę nesusilaukti vaikų – paprasčiausiai norėjo pasimėgauti vienas kito draugija. Kai susitikdavo, Shawketas savo laikinajai žmonai dovanodavo gėlių, kvepalų, drabužių, laikrodį. Jie kartu valgydavo. Kartais Shawketas su Fatima praleisdavo visą dieną, kartais – tik penkias ar šešias valandas.
Pasibaigus mutaa santuokai, Fatimą draskė sielvartas. Mergina tikino, kad atsisveikinti su laikinu vyru taip pat sudėtinga, kaip ir jį mylint išsiskirti nuolatinėje santuokoje. Tačiau liūdėjo Fatima neilgai – netrukus Shawketas nusprendė dar sykį ją vesti. Šį sykį – metams. Pakankamai laiko jo žmonai atsigauti po gimdymo.
 |
| „Scanpix“ nuotr./Musulmonai |
Tikimybė, kad pirmoji merginos santuoka bus mutaa, yra, tačiau ji nedidelė. „Būtų labai neįtikėtina, jei jauna mergina pirmą kartą ištekėtų būtent taip, – įsitikinęs E.Račius. – Kalbėdami apie mutaa greičiausiai kalbame apie našles arba išsituokusias moteris. Taigi apie moteris, turėjusias santuokos patirtį.“
Laikinąsias santuokas sudarančios moterys dėl skirtingų priežasčių dažniausiai išsiskiria iš kultūriškai nusistovėjusių normų. „Moteris, kuri yra prieinama, kurią galima vesti bet kur ir bet kuriam laikui, turi tam tikrą stigmą, – aiškino profesorius. – Ne visos moterys pasiruošusios ištekėti laikinai. Su vyrais yra kiek kitaip.“
Slepiama prostitucija?
Laikinąsias santuokas kritikuojantys moterų teisių gynėjai, o taip pat ir musulmonai sunitai įsitikinę, kad mutaa – tai po religijos skraiste slepiama prostitucija. Jie atkreipia dėmesį, kad Irake, kur per pastaruosius kelerius metus žuvo tūkstančiai vyrų, našlėmis liko daugybė moterų, privalančių pasirūpinti savimi ir savo šeimomis. Moterys tapo itin pažeidžiamos ir norėdamos išgyventi labiau linkusios sudaryti su vyrais „malonumo santuokas“. Pastariesiems mutaa atrodo daug patrauklesnė nei ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai.
Anot kai kurių kritikų, nemažai moterų įsitikinusios, kad mutaa nėra prostitucija, nes musulmonų dvasininkai pateisina šią santuokos formą. Tačiau visuomenės akyse šiai santuokai pasiryžusi moteris vis tiek yra prostitutė.
„Moralizuoti galima bet ką, – nesutinka su tokiu požiūriu E.Račius. – Prostitucija yra darbas, kitaip sakant, nuolatinis savo kūno pardavinėjimas už tam tikrą sumą pinigų. Tačiau tai, kad šiai santuokai pasibaigus moteris keturis mėnesius negali ištekėti už kito vyro, rodo, kad jei tai būtų moters darbas, ji iš jo tikrai nepragyventų.“
 |
| AFP/„Scanpix“ nuotr./Musulmonės Prancūzijoje |
Be to, net ir pasibaigus mutaa terminui, daugeliu atveju ji turi tam tikrų pasekmių.
Nesibaigia be padarinių
Sudarant mutaa nereikalingas nei rašytinis kontraktas, nei oficiali ceremonija. Pasibaigus numatytam santuokos laikotarpiui, vyras ir moteris tiesiog pasuka skirtingais keliais – skyrybų proceso taip pat nėra. Tačiau ši santuoka turi lygiai tokias pačias teisines pasekmes kaip ir neterminuota santuoka.
„Jei, pavyzdžiui, žmonės susituokė metams ir per šį laiką užgyveno bendrą turtą, po santuokos nutraukimo jis yra padalijamas taip kaip priklauso pagal teisę, – aiškino E.Račius. – Jei gimsta vaikas ir tėvas pripažįsta jo tėvystę arba įrodoma, kad jis yra to vaiko tėvas, vyras privalo vaiku rūpintis nepaisant to, kad santuoka su jo laikina žmona pasibaigusi.“
Norint sudaryti mutaa, reikia įgyvendinti ne vieną sąlygą, todėl „malonumo santuoka“ prieinama ne visiems vyrams. „Sąlygų šiai santuokai yra labai daug. Pirmiausia tai turi būti abiejų pusių laisvanoriška santuoka, ji negali būti primesta, – kalbėjo E.Račius. – Be to, jei vyras jau turi kitų žmonų, jos turi duoti sutikimą laikinajai savo vyro santuokai. Tačiau dar svarbiau tai, kad islame santuoka yra socioekonominis kontraktas, taigi vesdamas moterį vyras turi nuotakai padovanoti brangią dovaną. Tad mutaa yra lengvai prieinama tik išties turtingiems žmonėms.“
Laikinosios santuokos – Meksikoje
Į laikinąsias santuokas prieš kelis mėnesius atsigręžė ir itin katalikiška Meksika. Romos katalikų dominuojamo krašto sostinės politikai pradėjo svarstyti, ar laikinosios santuokos netaptų puikiu priešnuodžiu nesustabdomai kylančiam skyrybų skaičiui.
Liberalai iškėlė idėją leisti poroms susituokti numatytam laikotarpiui, tačiau ne trumpesniam nei dveji metai, po kurio, sutuoktiniams suvokus, kad šeimos iš jų tikrai nebus, leisti jiems tiesiog išsiskirstyti savo keliais ir išvengti ilgo bei dažnai nemalonaus skyrybų proceso.
Jei pasibaigus numatytam santuokos laikotarpiui sutuoktiniai norėtų likti kartu, jie paprasčiausiai atnaujintų savo įsipareigojimus visam gyvenimui. Tikima, kad laikinosios santuokos padėtų spręsti opią skyrybų, kuriomis Mechike per pirmuosius dvejus metus baigiasi pusė santuokų, problemą. Tačiau tokią idėją griežtai smerkia Meksikos konservatoriai.
