Dabar populiaru
Publikuota: 2017 balandžio 14d. 23:01

Keistas „Mirusiųjų miestas“: net pusė milijono žmonių gyvena tarp negyvėlių

Vaikai žaidžia tarp antkapių.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Vaikai žaidžia tarp antkapių.

Pavadinimas „Mirusiųjų miestas“ galvoje iš karto sukuria apleisto ir ištuštėjusio miesto vaiduoklio vaizdinį – be žmonių ir gyvybės. Tačiau šis Mirusiųjų miestas toks nėra. Iš tiesų musulmoniškose kapinėse ir nekropolyje, įsikūrusiuose Mokatamo kalvų papėdėje Egipto sostinėje Kaire, gyvena pusė milijono pačių gyviausių žmonių.

Kaip rašo thevintagenews.com, kelis kilometrus besidriekiantis tankus kapų ir mauzoliejų rajonas buvo pradėtas kurti VII amžiuje, kai Egiptą užkariavo musulmonai. Arabų karo vadas Amras ibn al Asas čia įkūrė pirmąją islamiškąją sostinę, o greta jos – šeimos kapines. Kitos užkariautojų giminės pasekė jo pavyzdžiu ir greta pradėjo laidoti savo šeimų narius.

Jau nuo pat pradžių kapinės turėjo savo gyventojų – čia kūrėsi kilmingų šeimų kapų prižiūrėtojai, laidojimo paslaugų teikėjai ir sufijų dvasininkai.

Valdant Egipto prezidentui Gamaliui Abdeliui Nasserui, tarp 1956 ir 1970 metų, Kaire ir jo apylinkėse ėmė sparčiai vystytis pramonė. Tai sukėlė didelę imigracijos į sostinę bangą. Kadangi ne visiems atvykėliams užteko gyvenamosios vietos, nemažai vargingesniųjų naujus namus rado garsiajame nekropolyje.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mirusiųjų miesto gyventojas stebi laidotuvių procesiją.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Mirusiųjų miesto gyventojas stebi laidotuvių procesiją.

Didžioji Kairo gyventojų dalis šiais laikais yra musulmonai ir Egipto krikščionys. Tačiau mieste taip pat yra ir italų, graikų, sirų bei sudaniečių bendruomenės. Kai kurie šių mažumų atstovai taip pat buvo išstumti gyventi į nekropolį. Jo gyventojų dar labiau padaugėjo po galingo 1992 metų Kairo žemės drebėjimo, kai namų neteko apie 50 tūkst. žmonių.

Kairo administracija turi planų iškeldinti žmones iš kapinių, tačiau nepanašu, kad tokį sumanymą artimiausiu metu pavyktų įgyvendinti, nes naujų Mirusiųjų miesto gyventojų skaičius auga per greitai. Šiuo metu tiesiog nėra vietos, į kurią būtų galima iškeldinti kelis šimtus tūkstančių žmonių ir suteikti jiems naujo gyvenimo galimybę.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Tvankią naktį žmogus miega lauke, greta savo namelio ir antkapių.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Tvankią naktį žmogus miega lauke, greta savo namelio ir antkapių.

Be to, čia gyvenantys žmonės tiesiog priprato prie numirėlių ir senovinių kapų kaimynystės. Tiesa, čia beveik nesilanko policija, o pastaruoju metu smarkiai išaugo nusikalstamumas. Kai vietos gyventojų klausiama, ar jie nebijo numirėlių, šie atsako, kad didesnę baimę kelia gyvieji. Vyresni nekropolio gyventojai priduria, kad čia gana ramu, nes mirusieji nekalba ir yra labai ramūs.

Mirusiųjų mieste būna ir linksmesnių dienų, nes čia kasmet vyksta kelios šventės Mahometo anūkei Zaynab bint Ali pagerbti. Šiandien Mirusiųjų miestas yra viena iš populiariausių turistinių įžymybių Egipte.

Nors pažymima, kad skurdas Mirusiųjų mieste didėja, o gyvenimo sąlygos prastėja, tai išties yra įdomi vieta aplankyti. Turistai prisipažįsta, kad pasivaikščiojimas tarp kapų ir mauzoliejų suteikia šiurpių, tačiau nepakartojamų ir nepamirštamų įspūdžių.

Pažymėkite klaidą tekste pele, prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Naujienos

Žiemos olimpinės žaidynės

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje