Prieš dvylika metų padaręs pirmąją stotelės nuotrauką pernai vyras kartu su bendraminčiais išleido riboto tiražo fotografijos knygą, kuri taip ir pavadinta „Sovietinės autobusų stotelės“ (angl. „Soviet bus stops“).
Išskirtinė knyga sulaukė didžiulio susidomėjimo – jos autorius kviečiamas rengti parodas, pristatyti savo darbus. Tarp jų yra ir keletas stotelių iš Lietuvos, pavyzdžiui, Rokiškio, Kupiškio rajonų, Marijampolės.
TAIP PAT SKAITYKITE: Fotografas Simas Linkevičius: „XXI amžiuje menininkas negali laukti, kol jį atras“
Save „stotelių medžiotoju“ pristatantis fotomenininkas Ch.Hervigas neslepia, jog pasaulinį mastą įgavęs projektas prasidėjo atsitiktinai. Važiuodamas dviračiu iš Londono į Sant Peterburgą jis tiesiog pastebėjo pakeliui matomus įdomiai atrodančius objektus ir ėmė domėtis, kam jie skirti.
„Kai aš kalbu apie stoteles, turiu galvoje statinius, esančius šalia kelių. Jie skirti žmonėms, kurie važiuoja tarpmiestiniais autobusais. Buvusiose sovietų šalyse stotelės yra brutaliai gražūs meno kūriniai“, – pristatydamas knygą sako jos autorius.
Jis atkreipia dėmesį, kad stotelės yra labai skirtingos – nėra vieno modelio, kuris būtų būdingas tam tikroje šalyje, o juo labiau visoje Sovietų Sąjungoje. Tūkstančius labai įdomių ir kūrybiškų viešojo transporto stotelių jis įamžino Lietuvoje, Estijoje, Rusijoje, Armėnijoje, Kazachstane, Kirgizijoje, Tadžikijoje, Moldavijoje ir kt.
Išpublikavęs savo nuotraukas keliuose žurnaluose, jis sulaukė didžiulio susidomėjimo – tai skatino tęsti projektą. Stotelės, kurių dažnas vietinis net nepastebi ar bent jau nemato kaip išskirtinio objekto, mados, meno, istorijos žurnalų skaitytojams paliko didžiulį įspūdį. Taip kilo mintis išleisti šių nuotraukų albumą – knygą, kuri pasirodė 2014-aisiais.
Tęsdamas projektą nuotraukų autorius buvo sugrįžęs į Baltijos bei kitas šalis, šįkart jau turėdamas vienintelį tikslą – rasti ir užfiksuoti dar daugiau stotelių. „Tai – mano manija“, – neslepia jis.
Anot Ch.Hervigo, akivaizdu, kad dauguma šių stotelių netrukus virs griuvėsiais, todėl jam svarbu, kad bent nuotraukose galėtų jas įamžinti ir palikti kitoms kartoms.
Sekti fotografo projektą galima socialiniame tinkle „Facebook“. Jame taip pat galima užsisakyti fotografijų knygą „Soviet Bus Stops“ ir taip paremti šiuo metu tęsiamą projektą.
