Vėluojantys lėktuvai
Vieną dieną prieš vasaros atostogas, jau dedantis daiktus į kuprines naujiems nuotykiams Norvegijos kalnuose (autorius gyvena ir dirba Norvegijoje, – red. past.), sumąstėm, kad ta naująja šalimi taps Japonija.
O galbūt apie ją galvojom jau prieš tai? Galbūt samurajų, geišų, sakurų, Harukio Marukamio, Akiros Kurosawos šalis, įdomių straipsnių ir knygų pavidalu jau seniai užkariavo pasąmonę, kuri tik ir laukė, kada nuspręsim keliauti, o kur keliauti – ji pasakys pati? Kaip bebūtų – pasirinkom Japoniją.
Japonijoje grįžome į tą nuostabos ir atradimų pasaulį iš vaikystės, kurį jau buvome pamiršę.
Orų prognozės, žinoma, neišsipildė. Kai vieną rugsėjo pabaigos vakarą nusileidome Tokijo Hanedos oro uoste, pasinėrėme į tvankumą ir lietų. Tokijuje planavome pasilikti tris dienas, tačiau vėluojant lėktuvams, vien oro uostuose papildomai praleidom 14 valandų. Dienos ilgumo kelionė į Tokiją, kuri kiek netikėtai tapo visos paros kelione, išvargino.
Viešbučio kambaryje Tokijuje, kuriame apsistojome, sumetę daiktus į kampą leisgyviai kritom į lovą. Vienam iš kelių šimtų kasdienių ir nedidelių Japonijos žemės drebėjimų dar spėjus ją pasiūbuoti, kietai užmigom. Kitą dieną prasidėjo Tokijo užkariavimas.
Tiesiai į taifūną
Viena japonė, vėliau mums savanoriškai pagelbėjusi Tokijo Šindžiuku metro ir traukinių stoties labirintuose, greitai tarškėdama, kaip senovinis kasos aparatas, papasakojo, kad orų dievas Japonijos šiemet nepagailėjo – mums atvykus, šalį ją siaubė jau septintas taifūnas, kai įprastai per metus jų būna du.
Informacijos paieškoms, keliautojų puslapiams ir kelionių tinklaraščiams sugaišome apie dvi savaites. Galiausiai viskas susidėliojo į vietas pagal mūsų poreikius ir lūkesčius.
„Nukentėjo bulvių derlius, nebegalime gaminti traškučių iš savų bulvių, turime jas gabenti iš Amerikos. Tokiu laiku jau nebelyja, bet jums nepasisekė“, – greitakalbe dar pridūrė ji.
Orai nė kiek nepakeitė mūsų kelionės nuotaikų. Atvirkščiai, sukūrė nepakartojamą atmosferą, kuri labiau priminė filmo, o ne realybės įspūdį. Iš snaudžiančios Skandinavijos nėrėm tiesiai į mirgantį, triukšmingą, nepaprastai gyvą ir permirkusį lietumi Tokijo gyvenimą. Suskaičiavus iki trijų, jau buvome jo dalimi: nusipirkome permatomus skėčius ir tada mūsų jau beveik niekas neskyrė nuo vietinių. Gal tik atrodėm šiek tiek per dideli ir drambloti greta pro šalį plaukiančių smulkių, grakščių ir stilingų japonų.
Pasileidome tiesiai per daugybę Tokijo gatvių ir skersgatvių, išraižytų tik Azijai būdingais elektros laidais, per mažus žalius gyvenamuosius rajonus, parkus, japoniškas kapinaites, kurių fone betono ir stiklo pastatai atrodė groteskiškai. Per jaukius ir nesuskaičiuojamus restoranus, kuriuose atsisveikinant darbuotojai vienbalsiu choru sušukdavo „arigato gozaimasu!“.
O kur dar legendinių 47 roninų kapinės, samurajų muziejus, absurdiškas, ryškiaspalvis, beskonis, bet linksmas robotų šou. Nukiūtinom net į tūkstantmečio senumo tradicines japonų vestuves. Kaip tikri turistai neatsispyrėm pagundai pamatyti kuo daugiau, tačiau vis tiek visko nuveikti, ką suplanavome, nesuspėjome. Nepadėjo nė papildomas pusdienis. Iš Tokijo, prisiekę meile miestui, išvykome su mintimis, jog grįšime čia dar bent kartą.
Visagalis internetas
Kelionės planavimą, dar ilgai iki kelionės pradžios, namuose – Osle pradėjome nuo orų prognozės tyrinėjimo. Pasirodė, kad lietaus sezonas Japonijoje, prasidedantis vasarą ir pasibaigiantis rudenį, mūsų neturėtų pasiekti, todėl pasirinkome, jog keliausime rugsėjo pabaigoje (vėliau paaiškėjo, kad prašovėme keliomis dienomis). Tai dar ne raudonspalvio rudens metas, masiškai traukiantis turistus iš įvairių pasaulio vietų pasigėrėti Japonijos gamta, todėl lėktuvų bilietai nebuvo brangūs.
Iki tol ilgokai laužėm galvas, ką daryti, kaip planuoti kelionę į kitoje pasaulio pusėje esančią šalį, kurioje viskas aukštyn kojomis. Ką veikti nuskridus, kaip keliauti, kur apsistoti, ką ir kur valgyti? O kur dar kultūriniai skirtumai, o jei planai paprasčiausiai sugrius pasiklydę japoniškame vertime ir kultūriniuose nesusipratimuose?
Pasirodė, kad nerimavome be reikalo, nes viską į vietas sudėliojo internetas. Senas, geras internetas, o dar tiksliau – google paieška, kuri pamėtėjo daugelį reikalingų idėjų ir žinių. Informacijos paieškoms, keliautojų puslapiams ir kelionių tinklaraščiams sugaišome apie dvi savaites. Galiausiai viskas susidėliojo į vietas pagal mūsų poreikius ir lūkesčius, o svarbiausia – supratome, kad kelionė neturėtų tapti vienu dideliu nesusipratimu.
Viešbučių bilietus dažniausiai užsakinėjome agoda.com, nes ši viešbučių užsakymo bendrovė labiau orientuota į Aziją ir gali pasiūlyti pigiau nei kitos panašios bendrovės. Bent taip teigia populiarūs keliautojų tinklaraščiai. Kambarius rinkomės įvairiuose viešbučiuose: nuo dviejų iki brangesnių penkių žvaigždučių viešbučių, nuo pavienių keliautojų pamėgtų hostelių, iki šeimyninių nakvynės namų. Egzotiškiausia vieta nakvynei pasirinkome vienuolyną Kojasan – vienuolynų mieste.
„Numeris vienas“
Tik atvykus į Japoniją visos baimės dėl to, kaip reikės keliauti, ar nekils nesusipratimų, papildomų problemų, dingo iš karto išlipus iš lėktuvo. Tą būseną galima palyginti su staiga atėjusiu nušvitimu.
O kaip gi kultūriniai skirtumai? Nesusikalbėjimai, nesusipratimai? Jų nebuvo, nes japonai paliko be galo mandagių ir paslaugių žmonių įspūdį.
Vienintelis iškilęs nepatogumas – anglų kalba. Viešbučiuose, informacijos centruose ar bilietų kasose susikalbėti anglų kalba pavyko be problemų. Tačiau daugelyje kitų vietų japonai angliškai teištardavo vos kelis žodžius.
Tačiau tai nė kiek netrukdė. Ypač tai galima pasakyti apie restoranus, kur bandant išsiaiškinti, kokie patiekalai meniu yra populiariausi ir kokius rekomenduoja restoranas, įstrigdavome nesusikalbėjime. Tuomet frazė „number one“ ir „number two“ tapdavo išsigelbėjimu. Padavėjas jau su šypsena veide pirštu bakstelėdavo į patiekalus, kurie yra paklausiausi restorane, o mums telikdavo pasirinkti. Net nebūnant gurmanu į Japoniją verti vykti dėl japoniško maisto. Gali būti, kad, kaip ir mes, skanų maistą atrasite iš naujo, tarsi ragaudami pirmą kartą vaikystėje.
Išmaniosios programėlės telefone leisdavo sužinoti, kada išvyksta traukiniai, kokiose stotyse persėsti į kitus traukinius ir kada pasieksime galutinį kelionės tikslą.
O ir kainos pietaujat ar vakarieniaujant restoranuose pasirodė mums visiškai priimtinos. Pavyzdžiui, dviejų žmonių vakarienei visiškai užteko 15 – 30 eurų.
Įdarbinome traukinius
Gilyn į Japoniją patraukėme traukiniais. Buvo neramu, kad stočių tvarkaraščiuose nesuprasime japoniškų hieroglifų, todėl kils nesusipratimų ir galiausiai galime nepasiekti savo kelionės tikslų.
Viskas pasirodė gerokai paprasčiau, be to, padėjo ir šiuolaikinės technologijos. Išmaniosios programėlės telefone leisdavo sužinoti, kada išvyksta traukiniai, kokiose stotyse persėsti į kitus traukinius ir kada pasieksime galutinį kelionės tikslą. Prie viso šito pridėkite greitaeigius traukinius, skriejančius iki 320 kilometrų per valandą greičiu, ir gausite netikėtai smegenis užklupusią technologinę revoliuciją, kuriai dar tik ruošiatės ateityje.
Traukiniai Japonijoje padėjo pamatyti daugiau nei žmogus tikisi per pirmąją kelionę – jie buvo patogūs, greiti, punktualūs ir su jais didžioji dalis šalies tapo lengvai pasiekiama.
Žmona sakė, kad Japonijoje traukiniai įspūdingi ir labai gražūs. Negalėjau su ja nesutikti. Projektuojant traukinius, jų forma buvo įkvėpta gamtos. Pasiskolinta iš tulžio – paukščio, kurio neproporcinga galva jam padeda gaudyti žuvį neriant į vandenį. Tokie ir buvo mūsų pamatyti traukiniai – su didžiulėmis nosimis. Kiekvienas greitasis traukinys turi net savo vardą. Payzdžiui, Hikari – pavadinimas lietuviškai reiškia šviesą.
Mūsų planams tikriausiai net nebūtų buvę lemta išsipildyti paprastai (o jie įgyvendinti labai lengvai), jei planuodami kelionę nebūtume atkreipę dėmesio į geležinkelių kompanijos Japan Railways arba tiesiog JR interneto puslapį. Jis atvėrė vartus keliauti po visą šalį.
Pasirodė, kad JR interneto puslapis siūlo dideles nuolaidas užsienio turistams.
Dėmesį iš karto atkreipė tai, jog traukinių bilietus savaitei ar dviem galima įsigyti už nedidelę kainą, palyginus ją su ta, kiek bilietai kainuoja Japonijos gyventojams. Kadangi vykome 11 parų ir tris dienas planavome praleisti Tokijuje, nusprendėme, kad su savaitės bilietais pavyks apkeliauti likusį suplanuotą maršrutą. Žmogui bilietai atsiėjo apie 230 eurų. Jei būtume apsiriboję tik vienu regionu, bilietai būtų kainavę dar pigiau. Užsakėme bilietus ir po kelių dienų jau čiupinėjome kuponus, kuriuos mums pristatė tiesiai į namus. Juos vėliau teliko iškeisti į bilietus oro uoste jau Japonijoje.
Tame pačiame puslapyje panašiai užsisakėme ir 4G mobilųjį internetą, kurio prireikė Japonijoje ieškant gatvių adresų ar naršant internete.
Kelionės atradimai
Palikę Tokiją patraukėme į šiaurę – į Niko miestelio šventyklas, įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldą. Tai vieta, užbūrusi savo ramybe, gamta ir didžiuliais, šimtamečiais kedrais bei atvėrusi visiškai skirtingus pojūčius ir vaizdus nuo tų, kuriuos patyrėme sostinėje. Be to, pasinaudojome proga ir vieną dieną skyrėme savo pomėgiui – išėjome į žygį gamtoje. Jei tyla ir ramybė ne jums, šią vietovę galite išbraukti iš kelionės sąrašo.
Japonijos centre stovinti Matsumoto pilis beveik tikrąja prasme – gyva istorija. Vaikštinėjant po pilį atrodė – dar šiek tiek ir pamatysim iš mūšio grįžtančius samurajus. O galbūt tas įvaizdis susidarė todėl, jog mums, užsieniečiams, mielai ir be jokio užmokesčio pilį aprodė savanoriai. Pats Matsumoto miestas, dydžio sulig Klaipėda, pulsavo jaukumu.
Apie žavingąją senąją Japonijos sostinę Kiotą, kurioje pasijutome savais nuo pat pradžių, tikriausiai reikėtų rašyti atskirai: senieji, mediniai pastatai, kvepiantys kedru, ir vakarais nuo svirplių garsų ūžiantys miesto rajonai mena tokią Japoniją, kokia ji buvo prieš šimtmečius. Pridėkite virš tūkstančio šventyklų, nesuskaičiuojamus restoranus ir pamatysite dar vieną pilną gyvybės miestą su ypatinga atmosfera. Jei nuspręsite ten vykti, apsistokite bent trims dienoms – tikrai verta.
Šingon budizmo įkūrėjas Kobo Dašis išėjo medituoti 835 metais ir vis dar yra gyvas, tik, ko gero, sustingęs lotoso pozoje. Viešint čia paaiškėjo, kad budistai iki šiol jam kasdien gamina ir neša pusryčius ir pietus.
Kojasanas – Japonijos Šingon budizmo lopšys, dar viena UNESCO pasaulio paveldo įžymybė – šventasis vienuolynų kalnas. 120 vienuolynų ir senovines kapines su 200 tūkst. antkapių galima pereiti per kelias valandas. Kapinių gale stovi ypatingas vienuolynas, kur, kaip tiki vietos budistai, Šingon budizmo įkūrėjas Kobo Dašis išėjo medituoti 835 metais ir vis dar yra gyvas, tik, ko gero, sustingęs lotoso pozoje. Viešint čia paaiškėjo, kad budistai iki šiol jam kasdien gamina ir neša pusryčius ir pietus.
Jei pasiliksite Kojasane, turėsite progą pernakvoti vienuolyne ir anksti ryte sudalyvauti budistų apeigose, po kurių vienuoliai pateiks vegetariškus pusryčius tiesiai į kambarį. Visiška egzotika tapo vienuolių rengiamos ekskursijos po kapines naktį. Jei sumanysite vienoje jų sudalyvauti, tai į viešbutį geriau grįžkite kartu su grupe žmonių – vienam eiti gali būti šiek tiek nejauku. Nebent esate visiškai įsitikinęs, kad dvasios kapinėse negyvena. Vienintelis miestelio minusas – čia veikia vos vienas kitas restoranas.
Osaka – paskutinis kelionės tikslas. Dar vienas mega miestas, kuriame liko laiko apsidairyti, apsipirkti prieš kelionę ir pavalgyti, tačiau jam teskyrėme vieną dieną, kurios, žinoma, neužteko, ir, jei grįžtume atgal, tai būtų dar viena vieta, kurioje pasiliktume ilgiau. Jei turėsite laiko, vakare užsikelkite į įžymųjį 173 metrų aukščio pastatą „Umeda Sky Building“. Nepasigailėsite išvydę nepakartojamą miesto panoramą, kuri atsiveria 360 laipsnių.
Įkvepianti šalis
Apibendrinant galima pasakyti, kad Japonija nuo Europos yra nenutolusi nė per patrankos šūvį. Turiu omenyje kelionių paprastumą ir jų kainas. Tai idealiai turistams pritaikyta šalis.
Jei planuosite kelionę į šią šalį ir nenorėsite paaukoti kelerių metų atostogų biudžeto, kurį iš jūsų mielai paims kelionių agentūros, tai to daryti neprivalote. Galite pasielgti taip, kaip padarėme su žmona šį rudenį – planuokite kelionę patys. Tokios kelionės privalumai, visų pirma, yra nuotykiai, artimesnis susipažinimas su Japonija ir japonais, o svarbiausia –gausite gerokai didesnę grąžą geromis emocijomis.
Jei nuspręsite aplankyti Japoniją savarankiškai, pasiruoškite, kad vienintele neigiama arba nepatogiąja tokio keliavimo puse taps planavimas. Jis suryja nemažai laiko. Japonijai jo reikia dar daugiau, nes jei padarysite klaidų keliaudami Lietuvoje ar kur nors Europoje, nebus didelės bėdos. Galėsite persidėlioti planus ir bandyti iš naujo. Su Japonija viskas kiek kitaip.
Tas vienuolikos dienų periodas Japonijoje, užmiršus skrydžių vėlavimus, tapo nepaprastu nuotykiu, gerokai praplėtusiu iki šiol turėtą Japonijos – miestų, žmonių – įsivaizdavimą. Viskas apsivertė aukštyn kojom.
Japonija nuo pat pirmos akimirkos įtraukė tarsi pelkė, iš kurios nesinorėjo ištrūkti. Norėjosi tiesiog nuskęsti ir nesulaukti jokių gelbėtojų. Įtraukė kvapai, garsai, vaizdai.
Japonijoje grįžome į tą nuostabos ir atradimų pasaulį iš vaikystės, kurį jau buvome pamiršę. Praėjus net kelioms savaitėms po kelionės smegenys vis dar apdorojo informaciją, kurią susiurbė kelionės metu, todėl atsikėlus iš sapno, kuriame vėl sapnuodavau Japoniją, neapleisdavo geras kelionių jausmas.
Svarbi ir naudinga informacija
Kelionės trukmė į vieną pusę 12 – 24 valandos, su persėdimais, priklausomai nuo pasirinktos skrydžių bendrovės.
Kelionės atstumas: apie 10 tūkst. kilometrų.
Viešnagės kaina Japonijoje 11 parų, skaičiuojant vienam žmogui, – 1500 eurų.
Interneto puslapiai, kurie pagelbės planuojant kelionę į Japoniją:
Interneto puslapis, siūlantis 10 dalykų, kuriuos galite nuveikti Japonijoje:
http://www.nationalgeographic.com/travel/top-10/things-to-do-in-japan/#page=2
Naudinga informacija turistams, keliaujantiems Japonijoje:
https://www.japan-experience.com/
Tinklaraštis, rekomenduojantis aplankyti 10 vietų Tokijuje:
http://www.travelocafe.com/2013/01/japan-highlights-top-10-places-to-visit-in-tokyo.html
Tas pats tinklaraštis, siūlantis vietas, kurias verta aplankyti Japonijoje:
http://www.travelocafe.com/2013/05/8-places-you-must-visit-in-japan.html
Interneto puslapis, rekomenduojantis kelionės tikslus viešint pirmą kartą Japonijoje:
https://www.tofugu.com/japan/traveling-to-japan-for-the-first-time/
Puslapi,s rekomenduojantis, kaip pigiai keliauti Japonijoje:
Tinklaraštis, kuriame rasite naudingą informaciją apie Tokijo restoranus:
http://iamafoodblog.com/tokyo-food-guide-where-and-what-to-eat-in-tokyo/
Puslapis, informuojantis apie atrakcijas Tokijuje:
http://www.tommyooi.com/tokyo-attractions/
Puslapis, rekomenduojantis, kurias vietas aplankyti Japonijoje:
http://www.touropia.com/best-places-to-visit-in-japan/
Puslapis, kuriame galima išsirinkti restoranus pagal reitingą:
https://www.tripadvisor.com/Restaurants-g298184-Tokyo_Tokyo_Prefecture_Kanto.html
Patarimai, kur keliauti pėsčiomis Japonijoje:
http://www.japan-guide.com/e/e2427.html#/fuji
Puslapis, kuriame galite pasitikrinti ar susidėlioti traukinių tvarkaraščius keliaujant traukiniais. Galima atsisiųsti ir aplikaciją mobiliam telefonui, kuri leis būti nepriklausomu nuo interneto:
„Japan Railways“ puslapis, kuriame galima įsigyti traukinių bilietus, skirtus turistams. Puslapyje taip pat gausu kitų naudingų nuorodų ir paslaugų:
