Labai dažnai mūsų keliautojai atvykę į Azijos, Afrikos ar Lotynų Amerikos šalis užfiksuoja, kad vietiniai mėnesio atlyginimai siekia vos 200-300 eurų per mėnesį.
Suskaičiuoti lengva – jei keliauja 10 žmonių, kad ir tris dienas su tuo pačiu gidu ir renka nuo 2 iki 5 dolerių/eurų už dieną, išeina nuo 60 iki 150 dolerių/eurų, vos ne trečdalis ar net pusė šalies vidurkio. O juk gidas dar ir algą gauna! Beje, dažniausiai tokiais arbatpinigių skaičiavimais užsiima tie, kurie apsisukę už kampo eina į brangakmenių ar šilko parduotuvę.
Bet paskaičiuokime kitaip. Mažiausiai pusmetį gidui tenka „atostogauti“, mat kiekvienoje šalyje yra neturistiniai sezonai (karštis, liūtys arba atvirkščiai – šalta). Be to, net ir turistinio sezono metu gidas dirba tikrai ne visą laiką.
Dažnai gidams mokamas tik minimalus atlyginimas, o arbatpinigiai yra ne tik papildomas būdas uždirbti daugiau ir sukaupti lėšų antram pusmečiui išlaikyti šeimą, bet ir gido darbo įvertinimas.
Arbatpinigiai yra tikrai neprivalomi ir tikrai priklauso nuo gido ar vairuotojo darbo kokybės. Nepatiko – nemokėkite, bet nusiskundimai turi būti rimti, o ne paremti išskaičiavimu „per daug gerai gaus“.
Jei jau pamažu įpratome Lietuvoje palikti arbatpinigių kavinėje ar restorane, negailėkime papildomų 50 – ar 100 eurų papildomai (skaičiuoju vidutiniškai 2 savaičių kelionei) už tai, kad tie žmonės rūpinosi jūsų puikiomis atostogomis.
Visada savo kelionės sutartyse ir atmintinėse paminime, kad arbatpinigiai į kelionės kainą nėra įtraukti. Kodėl neįtraukti jų iš karto ir nepalengvinti keliautojų gyvenimo? Tam yra dvi priežastys.
Visų pirma, arbatpinigiai yra tikrai neprivalomi ir tikrai priklauso nuo gido ar vairuotojo darbo kokybės. Nepatiko – nemokėkite, bet nusiskundimai turi būti rimti, o ne paremti išskaičiavimu „per daug gerai gaus“.
Visų antra, mums tektų branginti savo keliones, o paskui apginti tokią „viskas įskaičiuota“ kainodarą yra be galo sunku. Tad dažniausiai siūlome keliautojams kelionės pradžioje surinkti grupei „arbatpinigių fondą“ ir jo valdytoją.
Turistams belieka šias sumas visada įtraukti į savo kelionės išlaidų planą, kaip ir pinigus skirtus maistui ir lauktuvėms. Važiuojate į kelionę, kuriai pats taupėte du metus ir žinote, kad turėsite riboti savo išlaidas – paimkite lauktuvių iš namų.
Žaislai vaikams, spalvinimo knygutės, šokolado plytelė (jei nekeliaujate ten, kur bus labai karšta) ar kiti praktiški dalykai gal nebus taip džiaugsmingai įvertinti, tačiau žmogiškas bendravimas, šiltumas ir dėmesys tikrai bus suprasti.
Štai trumpa atmintinė apie tai, kiek reikėtų mokėti arbatpinigių keliaujant Azijoje, Afrikoje ir Lotynų Amerikoje (Europoje, Australijoje ar JAV – kitos taisyklės):
Gidai, kelionių vadovai. Bendra rekomendacija būtų vidutiniškai po 3-5 USD (eurų ar vietine valiuta) už dieną nuo asmens. Kuo šalyje labiau išvystytas turizmas, tuo didesni arbatpinigiai mokami. Pavyzdžiui, Meksikoje ar Pietų Afrikos Respublikoje iš jūsų tikėsis ir daugiau (vakariečiai įprastai moka ir po 10-20 USD). O, tarkime, Japonija ar Pietų Korėja yra malonios išimtys, mat ten arbatpinigių kultūra nėra paplitusi.
Japonija ar Pietų Korėja yra malonios išimtys, mat ten arbatpinigių kultūra nėra paplitusi.
Žygių pėsčiomis gidai, virėjai ir nešikai. Priklausomai nuo trekingo trukmės, jūsų daiktų sunkumo – nuo 2 iki 5 USD (eurų, vietine valiuta) už dieną. Sumą visada galite pasitikslinti su jūsų kelionės organizatoriumi.
Vairuotojai. Šiek tiek mažiau nei gidams, t.y. 2-4 USD (eurų, vietine valiuta).
Lagaminų nešikai. Įprasta suma yra 1 USD (euras, analogiška suma vietine valiuta) už lagaminą.
Kambarinės. Įprasta suma yra 1 USD (euras, vietine valiuta) už naktį. Itin svarbu, jei apsistojate ilgiau, nei vieną naktį.
Restorane. Pietryčių Azijoje dažniausiai apvaliname sąskaitos sumą, na o turizmą išvysčiusiose šalyse (pvz., Meksika, Pietų Afrika, Namibija, Jordanija, Tailandas) ir 10-15 proc.
Informaciją paruošė kelionių organizatorius „Travel Planet“.
