Mylėk ne keliones, o žmones
Egzotinių kelionių organizatoriaus „Travel Planet“ vadovė ir viena iš įkūrėjų Gabrielė Štaraitė atvirai sako – pas ją ieškančių darbo žmonių pasakymas, kad jie mėgsta keliauti, jai pakerta kojas. „Norint dirbti [su kelionėmis susijusį darbą] reikia pasiruošti, reikia žinoti, ką gali duoti žmonėms daugiau – ne tik savo norą keliauti“, – sakė ji diskusijoje turizmo parodoje „Adventur“.
„Vien mėgti keliauti neužtenka. Reikia mėgti žmones. Reikia turėti žmogiškos patirties“, – įsitikinusi ji. Todėl jauniems žmonėms jos bendrovėje tikrai automatiškai neteikiamas prioritetas – jiems būna sunkiau suvaldyti grupę, spręsti problemines situacijas, jeigu reikia, ir ką nors „pastatyti į vietą“. „Tų dalykų universitete neišmoko – išmoko tik gyvenimas. Vien keliauti neužtenka, reikia dar įgyti patirties ir daug druskos suvalgyti“, – teigė ji.
Jai pritaria ir knygų autorė, daug metų Egipte, o dabar – Barselonoje gide dirbanti Angelina Zaleckaitė. Anot jos, gali būti puikus istorikas, tačiau jeigu nejusi meilės žmonėms – jie tą greitai supras. Be to, labai svarbu ir šaltakraujiškumas. Pasitaiko įvairių kuriozinių situacijų, kuriose svarbu net keleiviams neišsiduoti, kad yra iškilusi problema.
„Dar reikia ir žingeidumo, reikia mokėti sudominti žmones“, – tikino ji. – Negali berti tik sausų faktų – reikia žinoti daugiau ir kapstytis. O tam reikia mokėti kuo daugiau kalbų. Daug informacijos tu tiesiog nerasi vien angliškai ar rusiškai. Visas įdomiausias legendas, pasakojimus sužinosi tik mokėdamas vietinę kalbą.“
Laisvadieniai skaičiuojami ne dienomis, o valandomis
G.Štaraitė sako kaskart išvažiuodama į darbinę kelionę girdi – „Gerų atostogų“. „Bet kaip ir kiekvienas darbas, tai tikrai yra darbas“, – patikino ji. Visų pirma, turi pasirūpinti organizaciniais reikalais, visais keliautojais, o tik tuomet atsiranda malonumas pamatyti kažką naujo.
A.Zaleckaitė juokėsi, kai kartą vienai gide norinčiai merginai aiškino apie laisvą laiką. „Jei galvojate, kad toks darbas – vien kelionės, taip tikrai nėra. Išeiginės būna skaičiuojamos net ne dienomis, o valandomis“, – darbo niuansus pasakojo ji.
Pavyzdžiui, kambarinė pamiršo padėti tualetinio popieriaus, tai keleivis eina pas kelionės vadovą, kad jis nueitų į registratūrą.
Žinoma, pasitaiko ramesnių darbų – pavyzdžiui, poilsinė kelionė su senjorais. Tada galima ir paplūdimyje kartu su jais pagulinėti. „Bet dažniausiai tai būna darbas 24 valandas per parą“, – aiškino A.Zaleckaitė. Anot jos, kelionėje dirbama ir psichologu, ir vertėju, prireikus – rūpinamasi keleivių sveikatos problemomis, reikia surasti bendrą kalbą ir su vaikais.
„Dažnai su grupe keliaujantiems žmonėms išsijungia savarankiškumo jausmas“, – pastebėjo G.Štaraitė. Jeigu iškyla problema, jie linkę dėl visko kreiptis į gidą ar kelionės vadovą. Net dėl absurdiškų situacijų – pavyzdžiui, kambarinė pamiršo padėti tualetinio popieriaus, tai keleivis eina pas kelionės vadovą, kad jis nueitų į registratūrą“, – juokėsi „Travel Planet“ vadovė.
„Svarbiausia – turėti kantrybės ir meilės. Net ne tik žmonėms, bet ir toms vietoms, kurias lankai, – galiausiai patarė G.Štaraitė. – Atrodo, kai daug matai, niekas negali nustebinti. O reikia mokėti džiaugtis kiekviena vieta kaip unikalia.“
