Veterinarijos specialistai pabrėžia, kad, visų pirma, vežami gyvūnai augintiniai turi būti sveiki, t. y. – be klinikinių ligų požymių, be to, jie turi būti paženklinti, turėti pasus ir būti paskiepyti nuo pasiutligės. Vienas asmuo gali keliauti su ne daugiau kaip 5 augintiniais, kurių neplanuoja parduoti. Jei asmuo vežasi augintinius, skirtus parduoti ar perduoti kitiems asmenims, arba daugiau kaip 5 augintinius, tokia kelionė jau laikoma komercine ir jai taikomi kiti reikalavimai.
Į kelionę išsiruošus su šunimi, katinu ar šešku, visų pirma privalu pasirūpinti jų ženklinimu. Nuo 2011 m. liepos 3 d. vienintele gyvūno augintinio identifikavimo priemone pripažįstama poodinė mikroschema. Tačiau jei gyvūnas iki 2011 m. liepos 3 d. buvo identifikuotas tatuiruotės metodu ir turi tai patvirtinantį dokumentą, papildomai jo ženklinti poodine mikroschema nereikia.
Paženklinus gyvūną, jam turi būti išduotas nustatytos formos Europos Sąjungos (ES) gyvūno augintinio pasas. Šiame dokumente veterinarijos gydytojas turi įrašyti informaciją apie atliktas veterinarines procedūras. Lietuvoje gyvūnus paženklinti ir išduoti jiems pasus gali privatūs veterinarijos gydytojai daugelyje veterinarijos gydyklų. Pagal susitarimą, ES gyvūno augintinio pasas pripažįstamas visose ES valstybėse narėse, taip pat Norvegijoje, Šveicarijoje, Vatikane, San Marine ir kt. Tais atvejais, kai su gyvūnu augintinius rengiamasi keliauti į ne ES šalis arba su gyvūnu grįžtama iš ne ES šalių ir gyvūnui nėra išduotas ES gyvūno augintinio pasas, jis privalo turėti tos šalies valstybinio veterinarijos gydytojo išduotą oficialų veterinarijos sertifikatą.
Daugelyje šalių galioja gana griežti pasiutligės kontrolės reikalavimai ir gyvūnai augintiniai nuo pasiutligės turi būti skiepijami kasmet. Ruošiantis į kelionę su augintiniu, svarbu žinoti ir tai, kad vakcinacija nuo pasiutlige laikoma galiojančia tik tada, jei po paskiepijimo yra praėjusi ne mažiau kaip 21 diena ir re-vakcinacija atliekama reguliariais intervalais pagal vakcinos gamintojo instrukciją. Vykstant į Airiją, Jungtinę Karalystę, Maltą, Norvegiją ir Suomija, kurios reikalauja, kad įvežami šunys būtų gydyti nuo vidaus parazitų (Echinococcus multilocularis), prieš kelionę būtina kreiptis į privatų į veterinarijos gydytoją dėl šių vaistų ir įrašo į ES gyvūno augintinio pasą padarymo. Sertifikatus nekomerciniam gyvūnų augintinių judėjimui į trečiąsias šalis išduoda teritoriniai Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos padaliniai (https://vmvt.lt/kontaktai/teritoriniai).
Kadangi skirtingos šalys gali taikyti skirtingus reikalavimus į jų šalį įvežamiems gyvūnams augintiniams, augintinių šeimininkai turėtų iš anksto pasidomėti gyvūnų vežimo sąlygomis, kad kelionės neapkartintų nesklandumai pasienio postuose. Plačiau apie juos galima sužinoti: https://vmvt.lt/gyvunu-sveikata-ir-gerove/gyvunu-gerove/gyvunu-vezimas-keliavimas/keliavimas-su-gyvunais-4 .
Be to, reikėtų iš anksto sužinoti, kokias sąlygas kelionėms su gyvūnais taiko transporto (laivų, lėktuvų, autobusų) kompanijos.
SVARBU: šios rekomendacijos skirtos tik gyvūnų augintinių (t. y. šunų, kačių ar šeškų) vežimui. Norint į Lietuvą įsivežti egzotinių, retų laukinių gyvūnų, reikėtų prisiminti, kad jiems gali būti taikomi CITES konvencijos reikalavimai. Plačiau apie juos galima sužinoti: https://www.lrmuitine.lt/web/guest/verslui/apribojimai/cites .
