Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Poilsis be pavojų: saugus maistas ir daug skysčių

Ilgesnio žiogio metu imkite tik džiovintus ir negendančius maisto produktus.
123rf.com nnuotr. / Karštomis dienomis vaikas turėtų gauti apie 1,5–2 litrus vandens, suaugusio žmogaus organizmui reikia 2 - 2,5 l skysčių.
Šaltinis: 15min
0
A A

Saulė, šiluma, užburianti gamta, skanus maistas, daug įspūdžių ir įkvėpimo – tokie pageidavimai planuojant atostogas dėliojasi daugelio galvose. Atostogų kokybę lemia gera savijauta, o ši labai priklauso nuo mitybos. Kaip pasirūpinti, kad žygiuose ar kelionėse netektų susidurti su nesaugaus maisto pavojais, kiek skysčių patariama išgerti tada, kai karštis lenkte lenkia prie žemės ir kitų svarbių dalykų teiravomės Kauno rajono savivaldybės gydytojos Ingridos Viliušienės.

- Pastaroji vasara mus lepino, o kartais net ir vargino itin aukšta oro temperatūra. Ką rekomenduotumėte valgyti per tokius karščius?

- Patarčiau rinktis lengvai virškinamą maistą – įvairių kruopų košes, neriebius pieno produktus, šviežią žuvį, neriebią mėsą ir, žinoma, daug vaisių ir daržovių. Geriau atsisakyti riebaus, sūraus, rūkyto maisto, nes jis sunkiau virškinamas ir sukelia troškulį.

- Ypač karštomis dienomis dažnas neturi apetito. Ar tokiu atveju reikėtų prisiversti ir bent šiek tiek užkąsti?

- Jeigu neturime apetito, tikrai nereikia savęs versti valgyti. Karštą dieną vartokime pakankamai skysčių, daugiau mėgstamų vaisių ar daržovių salotų, o karščiui atslūgus, gal atsiras noras ir ką nors kita suvalgyti.

- Karštymečiu privalu gerti daug skysčių. Koks jų kiekis reikalingas vaiko, o koks – suaugusiojo organizmui?

- Karštą dieną vaikas turėtų gauti apie 1,5–2 litrus, suaugęs – apie 2–2,5 litro skysčių. Į šį kiekį įskaičiuojami ir su maistu (sriuba, vaisiais, daržovėmis ir kt.) gaunami skysčiai. Nors negazuotas vanduo troškulį malšina geriausiai, nebūtina gerti tik jį – atsivėsinti galima ir natūraliomis arba vandeniu praskiestomis saldesnėmis sultimis. Troškulį gali numalšinti ir negazuotas, mažiau saldus limonadinis gėrimas. Ko jau ko, bet tikrai nerekomenduočiau gerti iš upės ar ežero: nepripažinto šaltinio vanduo gali būti pavojingas. Rizikingi ir Lietuvos šuliniai, kadangi trečdalis jų yra užteršti bakteriologiškai, o pusė – nitratais. Pavirinus vandenį iš šulinio, bakterijos žūsta ir jį gerti galima. Deja, nitratų taip nepašalinsime.

- Tvankiomis dienomis poilsiautojai nevengia ir stipresnių gėrimų. Kaip tai vertinate?

- Vartodamas alkoholinius gėrimus, žmogus netenka daug skysčių, todėl gali netikėtai nualpti, o nualpęs dar ir saulės smūgį gauti. Atostogų metu be alkoholio negalintiems apsieiti žmonėms karštomis vasaros dienomis siūlyčiau vengti bent jau stipriųjų gėrimų: degtinės, brendžio ir konjako.

- Šiltasis metų laikas neatsiejamas nuo aktyvios veiklos gamtoje. Kokį maistą patartumėte imti į žygį arba iškylą?

- Pirmiausia teks apsispręsti, kokiam laikotarpiui turime apsirūpinti maistu. Jei nusimato kelių dienų ar ilgesnė išvyka, geriau rinktis konservuotą, pakuotą vakuume ar sausą (traškučiai, džiūvėsiai ir kt.) maistą, džiovintus vaisius. Į žygį nepatarčiau imti greitai gendančių produktų – pieno, kreminių gaminių, žalios, virtos, keptos mėsos ar žuvies.

- Vasaromis mėsą ant ugnies čirškiname kone kas savaitgalį. Kaip teisingai ją iškepti?

- Labai svarbu tinkamai paruošti ugnį ir ją prižiūrėti – ruošiant mėsą prireiks daug anglių ir vandens atvirai liepsnai užgesinti. Jeigu anglių bus pagailėta, mėsos paviršius greitai apdegs, o vidus liks neiškepęs. Suvalgę tokio kepsnio, rizikuojame susirgti salmonelioze, kampilobakterioze ir listerioze, kadangi žaliuose mėsos produktuose (ypač vištienoje bei kiaulienoje) gana dažnai aptinkamos būtent šios bakterijos. Paprasčiausias patarimas – apskrudusią mėsytę prapjauti ir patikrinti jos spalvą. Jei ji tolygiai pašviesėjusi – jau iškepė, jei vidus raudonesnis, vadinasi, dar žalia.

- Kokių mitybos taisyklių derėtų laikytis užsienyje?

- Kadangi lietuviams trūksta saulės, jie vyksta ten, kur jos daugiau. Na, o šiltame ore ir maistas greičiau genda, ir vandens telkiniai labiau užteršti, ir infekcinės žarnyno ligos sparčiau plinta. Taigi, svečiuojantis kitose šalyse reiktų daugiau dėmesio skirti higienai: ypač atidžiai rinktis maistą, gerti tik viešbutyje siūlomus arba fasuotus, prekybos centruose pirktus gėrimus.

- Jei vis tik nepavyko išvengti apsinuodijimo maistu, kokius preparatus reiktų vartoti? Kaip žinoti, kada naminio gydymo jau nebeužtenka?

- Savo kelionių vaistinėlėje kiekvienam patarčiau turėti kelias tabletes aktyvintos anglies. Tačiau ji gelbėja tik lengvais nevirškinimo atvejais. Jei pradeda pykinti, pakyla temperatūra, jaučiate skausmus skrandžio ar pilvo srityse, imate vemti ar viduriuoti, tai gali būti stipraus apsinuodijimo maistu arba užkrečiamosios žarnyno infekcijos požymiai. Tiksliai nustatyti diagnozę gali tik gydytojai, todėl jei taip nutiko, kad ir kur bebūtumėte, kuo skubiau kreipkitės į artimiausią gydymo įstaigą. Jokiais būdais nebandykite gydytis patys – galite tik pabloginti padėtį.

Komentarai
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje