Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugpjūčio 24d. 20:30

Skraidantis „Model T“ – ar žinojote, kad „Ford“ kadaise kūrė mažą pigų lėktuvą?

„Ford Flivver“
„Wikimedia Commons“ nuotr. / „Ford Flivver“

„Ford“ yra žinomas automobilių gamintojas, birželį atšventęs 116-ąjį gimtadienį. „Ford“ automobilių gatvėse netrūksta ir, tikėtina, kad nemažai šio straipsnio skaitytojų yra vairavę šios markės mašinas. Bet ar žinojote, kad „Ford“ gamino ir lėktuvus? „Ford Flivver“ buvo ne šiaip lengvasis orlaivis – tai turėjo būti dangaus „Model T“.

Henry’is Fordas žvalgosi į dangų

Henry’is Fordas buvo neeilinis žmogus. Jis visada labai domėjosi technika ir verslu. 1901 metais jis įkūrė pirmąją savo kompaniją „Henry Ford Company“, kurią paliko jau 1902 metais. Ši įmonė virto „Cadillac Motor Company“, o pats Fordas 1903 metais įkūrė „Ford Motor Company“, kuri jo vardą nešioja iki šiol.

1903-1908 metais „Ford“ pristatė daug įvairių modelių, žymėtų raidėmis A, B, C, F, K, N, R ir S. Tačiau didžiosios šlovės „Ford“ susilaukė, kai 1908 metais pristatė „Model T“ – pirmąjį tikrą masinės gamybos automobilį. Neperdėsime sakydami, kad tai sukėlė revoliuciją – šis mažas, paprastas automobilis buvo įperkamas daugeliui ir didelę pasaulio dalį pastatė ant ratų. Verslas sekėsi puikiai, tačiau pats Fordas visada norėjo daugiau.

1925 metais pasaulį išvydo „Ford Trimotor“ – trimotoris koemrcinis lėktuvas, tinkantis 11 keleivių arba kroviniams gabenti.

„Wikimedia Commons“ nuotr./Ford Trimotor
„Wikimedia Commons“ nuotr./Ford Trimotor

Tai buvo išties geras lėktuvas, dominęs įvairias oro linijas. Jis buvo patikimas, lengvai prižiūrimas ir stabilus. Iš viso jų buvo pagaminta 199, juos naudojo daugiau nei 100 kompanijų visame pasaulyje. Tačiau Fordas norėjo šiek tiek kitokio lėktuvo – tokio, kuris tilptų jo darbo kambaryje.

„Ford Flivver“ – lėktuvas kiekvienam

„Ford Trimotor“ buvo geras ir sėkmingas lėktuvas, tačiau Fordui visada rūpėjo paprasti, žemas-vidutines pajamas gaunantys žmonės. Kažkodėl jis tikėjo, kad kiekvienas žmogus gali turėti naudos iš lėktuvo, tačiau, žinoma, jie buvo tiesiog neįperkami. Net ir tas „Ford Trimotor“ buvo prieinamas tik oro bendrovėms, kurios tais laikais daugiausia skraidindavo tik pakankamai pasiturinčius žmones.

Taigi, Fordas pasikvietė savo orlaivių divizijos inžinierius ir parodė jiems savo darbo kambarį – lėktuvas turi būti toks, kad tilptų maždaug tokioje erdvėje. Naujasis orlaivis taip pat privalėjo būti palyginti pigus kaip koks „Ford Model T“ atitikmuo danguje. Lėktuvo konstrukcijos ėmėsi inžinierius Otto Koppenas.

Williamas Bushnellis Stoutas, „Ford Trimotor“ kūrėjas, bei Williamas Bensonas Mayo, „Ford“ aviacijos divizijos vadovas, nesusidomėjo nauju projektu. Jis jiems atrodė nereikalingas, neįmanomas ir, tikriausiai, nesaugus. Tačiau projektas buvo tęsiamas ir 1926 metų liepos 30 dieną, per 63-iąjį Fordo gimtadienį, naujasis „Ford Flivver“ buvo pirmą kartą parodytas žmonėms.

Beje, pats žodis „flivver“ kadaise buvo naudojamas apibūdinti pigiam automobiliui. Ir tais 1926-aisiais „Ford Flivver“ buvo būtent taip ir pristatomas – kaip skraidantis „Ford Model T“, nors su juo nieko bendro, išskyrus išmetimo vamzdį, ir neturėjo.

„Wikimedia Commons“ nuotr./„Ford Flivver“
„Wikimedia Commons“ nuotr./„Ford Flivver“

Techninės „Ford Flivver“ savybės

„Ford Flivver“ buvo vienvietis žemasparnis monoplanas su atvira kabina. Jo rėmą sudarė virinto plieno konstrukcija, sparnai buvo mediniai, o išorinė danga buvo pagaminta iš standžios drobės. Priekyje sukosi dvimentis propeleris, už kurio buvo 36 ag (27 kW) „Anzani Radial“ variklis.

Pirmųjų dviejų „Ford Flivver“ sparnų ilgis siekė 4,6 m, o likusių trijų – 6,63 m. (San Diego Air and Space Museum Archives, Wikimedia)

„Ford Flivver“ sparnų ilgis siekė 4,6 m, o pats lėktuvas buvo 4,72 metrų ilgio – tikrai tilptų ir vidutinio dydžio kambaryje. Tuščias jis svėrė vos 227 kg. Maksimalus „Flivver“ greitis siekė 145 km/val.

„Flivver“ turėjo standžios gumos ratus, kurie turėjo sugerti neatsargaus tūpimo smūgį. Keisčiausia tai, kad tik pats galinis ratas, kuris buvo vairuojamas, turėjo stabdžius, tačiau tais laikais toks sprendimas antakių nekėlė. Juolab, kad „Ford Flivver“ iš pradžių skraidė pakankamai sėkmingai.

„Wikimedia Commons“ nuotr./„Ford Flivver“
„Wikimedia Commons“ nuotr./„Ford Flivver“

„Ford Flivver 2A“ versija jau turėjo 6,62 metrų ilgio sparnus ir 40 arklio galių (30 kW) variklį. Tai buvo žingsnis saugumo ir stabilumo link, tačiau tuomet „Flivver“ istorija pasisuko nemalonia linkme.

„Ford Flivver“ skrydžiai ir katastrofa

Pilotas-bandytojas Harry’is J. Brooksas pamėgo „Ford Flivver“ ir vieną prototipą laikė savo namų garaže. Šiuo lėktuvu Brooksas skraidydavo į darbą, o tuomet lakiojo nuo vieno „Ford“ objekto iki kito. Pats Fordas minėjo, kad Brooksas jam patinka dėl savo tvirto charakterio ir drąsos. Iš tikrųjų, vyrai buvo gana artimi ir vienas kitą laikė draugu.

Brooksas meistriškai valdė lėktuvą, tačiau tai nereiškia, kad „Ford Flivver“ buvo labai saugus ir paklusnus orlaivis. Be Brookso jį išbandė ir kitas pilotas Charlesas Lindberghas, kuris atvirai pareiškė, kad prastesniu lėktuvu nėra skridęs.

Lėktuvas su ilgesniais sparnais, „Flivver 2A“, buvo sukurtas ilgiausio lengvuoju lėktuvu įveikto nuotolio rekordui pagerinti, tačiau distancijos nuo „Ford“ aerodromo Mičigane iki Majamio Floridoje jis pirmuoju bandymu neįveikė. Antrajam bandymui Brooksas pakilo 1928-ųjų vasario 21 dieną, tačiau tuomet iki Majamio likus 320 km lėktuvas buvo priverstas tūpti Titusvilyje. Nusileidimas buvo grubus, lėktuvo propeleris buvo šiek tiek apgadintas, tačiau Brooksas kitą dieną ketino užbaigti kelionę. Jis jau buvo pasiekęs tokio dydžio lėktuvams rekordinį 1564 km skrydžio nuotolį.

Prislėgtas draugo žūties pats Fordas nusprendė nutraukti „Ford Flivver“ programą.

Naktį Brooksas suremontavo apgadintą „Flivver“ ir degalų bako ventiliacijos angas užkimšo dantų krapštukais. Dabar tai skamba keistai, tačiau anksčiau taip degalai būdavo apsaugomi nuo aplinkos drėgmės. Tačiau Brooksas dantų krapštukus ryte pamiršo pašalinti.

Sukdamasis virš Atlanto vandenyno „Ford Flivver“ ėmė dusti. Galiausiai variklis užgeso ir lėktuvas sudužo. Vandenynas atidavė lėktuvo nuolaužas, bet Brookso kūnas taip niekada ir nebuvo surastas.

Prislėgtas draugo žūties pats Fordas nusprendė nutraukti „Ford Flivver“ programą. „Ford“ išlaikė aviacijos diviziją, vadintą „Stout“ vardu. 1931 metais buvo eksperimentuojama su panašia liaudies lėktuvo koncepcija „Stout Skycar“, o 1936 metais „Ford“ pristatė ir dvivietį lėktuvą „Model 15-P“, kuris taip pat sudužo, iš esmės užbaigdamas „Ford“ aviacines ambicijas.

Nors „Ford Flivver“ sudužo ne be piloto kaltės, tai nebuvo geras lėktuvas. Jis buvo nestabilus, sunkiai valdomas. Brooksas jį valdė meistriškai, nes buvo prie jo pripratęs, tačiau Fordo svajonė šiuos orlaivius pardavinėti paprastiems žmonės nebuvo realistiška. Tik 5 prototipai buvo pagaminti. Išlikęs pavyzdys dabar saugomas Henry’io Fordo muziejuje Mičigane.

Aviacijos pasaulis

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Video

01:56
00:12
00:51

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje