Prieš kiekvieną seansą – himnas
Indijos vyriausybė stengiasi išnaudoti kino teatrų populiarumą šalyje ir per tai skatinti patriotizmą. Jau dešimtmečius gaji tradicija prieš kiekvieną kino seansą ekrane paleisti Indijos nacionalinį himną. Atsistoti ir pagerbti Indijos kovotojus už laisvę yra būtina ne tik dėl gerų manierų ar mandagumo, bet taip pat tai patartina, jei nenori sulaukti indų žiūrovų nemalonės.
Dažniausiai indai, susitikus akis į akį, gana nedrąsūs ir nuolankūs, tačiau, užgesus kino teatro salėje šviesoms, atvirai, garsiai ir jausmingai išreiškia savo emocijas.
Dauguma Bolivudo filmų – hindi kalba, tačiau tai tikrai nesukels nepatogumų išsėdėti kino teatro salėje daugiau nei 3 valandas. Kino seansai itin interaktyvūs – iš pradžių gali pasirodyti, jog tai tiesiog garso efektai, tačiau greit suvoki, kad tie švilpimai, šūksniai ir plojimai, pasirodžius Salmanui Khanui, Akshay Kumarui (vieni populiariausių Bolivudo aktorių), sklinda ne iš filmo juostos, o iš šalia sėdinčių žiūrovų.
Dažniausiai indai, susitikus akis į akį, gana nedrąsūs ir nuolankūs, tačiau, užgesus kino teatro salėje šviesoms, atvirai, garsiai ir jausmingai išreiškia savo emocijas.
Kaip ir senuose indiškuose filmuose, dainų ir šokių netrūksta ir šiuolaikiniame Bolivude. Viename filme gali būti net dešimt muzikinių intarpų, tad nenuostabu, kad filmas trunka vidutiniškai tris valandas. O muzika juk, sakoma, yra visiems suprantama kalba. Todėl, net jei ir nesupranti hindi kalbos, bent pusę filmo suprasi iš muzikinių scenų. Be to, indų filmai būna tokie spalvingi ir estetiškai gražūs, kad dažnas čia ateina tiesiog pasigrožėti įspūdingais sariais ir kitais tradiciniais indų drabužiais, papuošalais bei šukuosenomis.
Dar vienas indų kalbos bruožas, į hindi kalbos sakinius įterpti angliškus žodžius, neleis atsilikti nuo siužeto ir geriau suprasti bent jau pagrindinę filmo mintį. Nors beveik visi jie sukurti apie meilę...
Gardžios pertraukos
Nenustebkite, kai vidury filmo salėje užsidegs šviesos ir ekrane pasirodys užrašas „Interval“, skelbiantis 15 minučių pertrauką. Jos metu žiūrovai, žinoma, eina užkandžiauti. Indijos kino teatruose už spragintus kukurūzus populiaresni indiški daržovių pyragėliai samosa.
Tačiau, kaip ir visuose pasaulio kino teatruose, filmą galima paskaninti ir kukurūzais – mums įprastais spragintais arba mėgautis virtomis burbuolėmis su daug prieskonių ir sviesto. Taip pat kino teatro lankytojų mėgstami ir vegetariški indiški sumuštiniai bei sluoksniuotos tešlos pyragėliai su bulvėmis, vadinami patty.
Dažnas kino teatras Indijoje siūlo ypatingą aptarnavimą – užkandžių užsakymus priima tiesiog iš sėdinčių žiūrovų salėje ir juos kiekvienam pristato. Ar gali būti patogiau?
Na, o pasibaigus filmui ir išėjus iš kino teatro dar ilgai niūniuojama patikusi melodija, bandant atkurti šokių žingsnelius, ir nenustojant aptarinėjamos gražuolės aktorės bei jų įspūdingi apdarai.
Straipsnis buvo publikuotas „West Express“ žurnale „Žvilgsnis į pasaulį“. „West Express“ kelionės į Indiją
