Dabar populiaru
Publikuota: 2019 liepos 10d. 20:45

Įkvėpimas kelionėms: Aurimas dviračiu iš Kauno numynė į šiauriausią Europos tašką

Aurimas Valujavičius dviračiu numynė į šiauriausią Europos tašką
Aurimas Valujavičius dviračiu numynė į šiauriausią Europos tašką

Vasaros pradžioje iš Kauno dviračiu išvykęs Aurimas Valujavičius jau numynė iki paties šiauriausio Europos taško. Per 37 dienas įveikęs 2858 km jis prisipažino – jaučiasi „šiek tiek medinis“, bet matomi vaizdai ir sutinkami žmonės atperka viską. O ir pasiektas Nordkapas – dar mažiau nei trečdalis Aurimo šių metų nuotykio.

Nordkapas – dar ne šiauriausias Europos taškas

Sekmadienį Aurimas po kol kas sunkiausios dienos kelionėje pasiekė Magerojos saloje esantį Nordkapą (Šiaurės kyšulį), kuris dažnai vadinamas šiauriausiu Europos tašku. Paskutinę dieną jis sukorė 84 km, kuriems įveikti prireikė kiek daugiau laiko nei įprastai – tą padarė per 6 val. 14 min. „Paprastai per tiek laiko nuvažiuoju 100 km, bet šita atkarpa buvo labai nelengva. Labai daug sukilimo – beveik pusantro kilometro per tuos 84 km. Jautėsi, jautėsi, kad sunkiai pūškuoju“, – iš Europos šiaurės 15min pasakojo Aurimas.

Net ir po sunkios dienos jis kitą dieną dar leidosi į 6 val. žygį pėsčiomis – iki tikrojo šiauriausio Europos taško, Knivskjellodden, kuris yra 1,5 km šiauriau nei Nordkapas. Tačiau iki ten neatvažiuosi taip patogiai, kaip iki gaubliu pažymėto žymiojo iškyšulio – teks bent tris valandas žygiuoti.

Dėl patogesnio atvykimo ir čia esančių patogumų (iki vidurnakčio veikia net ir restoranas) absoliučiai daugumai keliautojų pakanka Nordkapo. O keliautojų čia būna išties pakankamai – per vasarą ant šio 307 metrų aukščio skardžio kojas užkelia bent 200 tūkst. žmonių.

A.Valujavičiaus nuotr./Nordkapas
A.Valujavičiaus nuotr./Nordkapas

„Jeigu geras oras, visi turistai čia važiuoja pamatyti poliarinės nakties. Tarp 22 val. ir vidurnakčio būna turistų antplūdis – automobilių, autobusų būna pilna aikštelė. Vienam nusifotografuoti prie gaublio net yra sudėtinga. Bet po 1 nakties viskas ištuštėja, nes kavinė užsidaro“, – pasakojo Aurimas.

Žinoma, tokios minios būna tik geru oru, kuris Norvegijos šiaurėje toli gražu nėra garantuotas. Ir pats Aurimas džiaugėsi, kad jam pasisekė – idealiu oru spėjo ir Nordkapą pamatyti, ir iki Knivskjellodden nužygiuoti, o jau kitą dieną šias vietas apgulė tirštas rūkas. „Gerai, kad nesiilsėjau, – antradienį 15min sakė jis. – Dabar toks sunkus ir tirštas rūkas, kad už 10 metrų nieko nebematai.“

A.Valujavičiaus nuotr./Pasiektas Nordkapas
A.Valujavičiaus nuotr./Pasiektas Nordkapas

Nordkape esančiame restorane Aurimas sutiko ir ten dirbantį lietuvį. „Jis man sako: „Tu čia velniškai geru laiku atvažiavai. Prieš savaitę dar buvo rūkas, ir dar sniego turėjom, ir net keliai buvo uždaryti“, – džiaugėsi keliautojas, kuris dvi dienas Šiaurės iškyšulyje džiaugėsi giedru dangumi ir saule.

Žmonės jo kelionę prailgino – tikisi pasiekti net Prancūziją

Per daugiau nei mėnesį kelionės ant dviračio Aurimui, tiesa, teko pajusti įvairių gamtos jėgų. Teko ir gerokai padegti, kai Suomijos pietuose jį pasiekė kaitra. Teko šioje šalyje, dar net nepasiekus poliarinio rato, važiuoti ir oro temperatūrai netikėtai nukritus iki -0,2 C.

Nors numynimas dviračiu iki Nordkapo dažnam gali atrodyti kaip metų ar net gyvenimo nuotykis, Aurimui šis taškas dar net nežymi jo kelionės trečdalio. Prieš kelionę jis užsibrėžė nuvažiuoti 9 tūkst. kilometrų, tačiau vėliau dar sugalvojo akciją – jeigu jo kelionę žmonės parems pinigais, už kiekvieną skirtą eurą jis prie maršruto pridės dar vieną kilometrą. Per daugiau nei mėnesį jis jau surinko 1,3 tūkst. eurų – tad ir kelionė prailgės iki 10-11 tūkst. km.

Iki Vokietijos Aurimas planuoja važiuoti dar savo suplanuotu maršrutu, o iki tol sugalvos, kuriais naujais keliais minti. Bet tikriausiai rinksis šiaurinę Prancūzijos pakrantę – be galo nori nuvažiuoti iki Diunkerko, kuriame prieš 75 metus, per Antrąjį pasaulinį karą, išsilaipino Sąjungininkų kariai. (Daugiau skaitykite: D dienos keliu: 10 vietų Normandijoje tiems, kurie domisi Antruoju pasauliniu karu )

A.Valujavičiaus nuotr./Stovyklavietė
A.Valujavičiaus nuotr./Stovyklavietė

Geriau Varėnos nei Suomijos ežerai

Pokalbio metu pagyręs Latvijos ir Estijos paplūdimius, Aurimas prisipažino, kad didžioji dalis Suomijos jo nesužavėjo.

„Na taip, Helsinkio senamiestis įdomus, bet pati gamta... Sakyčiau, iki poliarinio rato ji ne kažką skiriasi nuo mūsų Dzūkijos. Žinoma, yra daugiau akmenų, daugiau pelkių, daugiau ežerų, bet ir trigubai daugiau uodų. Tai kalbėti apie kažkokį malonų poilsį prie ežeriuko lauke – nelabai realu. Aišku, gali purkštis nuo uodų, jie tavęs nekąs, bet ta atmosfera, kai aplink nuolat zyzia uodai, nėra pati maloniausia. Suomija graži pakeliauti, bet paatostogauti ilgesniam laikui nesirinkčiau. Iš esmės mieliau rinkčiausi Varėnos ežeriuką nei poilsį Suomijoje“, – patikino jis.

A.Valujavičiaus nuotr./Pirmas rytas Laplandijos regione
A.Valujavičiaus nuotr./Pirmas rytas Laplandijos regione

Nuomonė apie Suomijos gamtą pagerėjo nuvažiavus už poliarinio rato – jau ir gamta tapo gražesnė, atšiauresnė, atsirado daugiau kalniukų ir mažiau spygliuočių medžių. Ir gerokai mažiau uodų!

O kuo toliau – tuo įspūdingiau. Vos kirtus Norvegijos sieną prasidėjo kalnai – pakilimai, nusileidimai... Minti sunkiau, bet vaizdai viską atperka.

Jau dviračiu permynęs Lietuvą, Latviją, Estiją, Suomiją ir gabalą Norvegijos, Aurimas gali ir palyginti šių šalių vairavimo kultūras. Suomijoje jam vairuotojai pasirodė labai draugiški dviratininkams ir be galo atsargūs – visuomet pirmenybė kelyje yra suteikiama dviračiui, netgi žiedinėse sankryžose.

A.Valujavičiaus nuotr./Drąsus šiauriniai elniai
A.Valujavičiaus nuotr./Drąsus šiauriniai elniai

Norvegijos vairuotojai taip draugiški, bet jau pastebimai drąsesni. O paklaustas, kaip šiaurės šalys atrodo palyginus su Lietuva, jis pradėjo kvatoti. „Nėra ką ir lyginti. Du skirtingi pasauliai“, – tikino jis.

Kelyje – daug tokių pat bepročių (geriausia prasme)

Aurimas griežtai neigia, kad tokioje kelionėje gali būti nuobodu, nors jis ir keliauja vienas. „Čia kaip meditacija. Jeigu jau darosi nuobodu, pradedi galvoti apie kitas keliones, paskęsti prisiminimuose. Visą laiką mintys kažkur klajoja. O kai įdomu, trauki kamerą ir filmuoji“, – dėstė jis.
Kelionėje monotonijai atsirasti neleidžia ir besikeičiantys vaizdai, ir sutinkami žmonės. Štai Suomijoje Aurimas sutiko prancūzą, kuris aplink Baltijos jūrą keliauja panašiu maršrutu, tik atmynė iš savo šalies – tad jo sąskaitoje jau buvo netoli 4 tūkst. km.

A.Valujavičiaus nuotr./Su prancūzu Viljamu
A.Valujavičiaus nuotr./Su prancūzu Viljamu

Prancūzas jam pasakojo, kad Latvijos kelyje jis sutiko brazilą, kuris savo daiktus stūmėsi vaiko vežimėlyje ir keliauja pėsčias. Ir dar vieną keliautoją, kuris jau ne vienerius metus dviračiu keliauja su šunimi. Tik tas šuniukas nedidelis, lėtai sau ristele bėga, o dviratininkas laikosi jo tempo – vaizdas išties neblogas.

„Suomijoje sutikau 50-60 m. vokiečių porelę, kurie keliauja ant vieno dviračio. Pradėję iš Briuselio jie apvažiavo pusę Europos, žiemą leido Afrikoje, o dabar vėl grįžę į Europą. Jų sąskaitoje apie 10 tūkst. km, keliauja apie 8 mėnesius. Bet jų kelionė jau į pabaigą eina – nori per metus suspėti pasidaryti ratą aplink Europą“, – pasakojo Aurimas.

A.Valujavičiaus nuotr./Vokiečių porelė - 8 mėn. ant dviračio
A.Valujavičiaus nuotr./Vokiečių porelė - 8 mėn. ant dviračio

Vokiečių pora pasakojo, kad Briuselyje kasmet vyksta keliautojų susitikimas, ir praėjusiais metais jame buvo moteris, kuri Atlanto vandenyną su burine valtele perplaukė viena – ir dar su 2 metų vaiku. „Netoli Ispanijos ją užklupo piratai, bet net piratai neplaukė jau artyn – pamatė, kad beprotė su vaiku“, – juokėsi jis.

Štai ir dabar iki šiauriausio Europos taško jis pėsčias keliavo su dviem jaunuoliais iš Čekijos. 19-mečiai pabaigę mokyklą leidosi į kelionę aplink Europą su autobusiuku.

Optimizmo nestinga

Per dieną apie 80 km numinančiam Aurimui optimizmo ir entuziazmo nemažėja. Nors nuovargis kiek juntamas, jaučiasi „šiek tiek medinis“, tačiau juk organizmas prie fizinio krūvio prisitaiko, o ir vaizdai viską atperka.

„O dar net nepasiekiau tų tikrųjų, sunkiųjų kalniukų Norvegijoje, – pasakojo Aurimas. – Jie bus pietuose, kad ir Trolių kelias, visi serpantinai... Štai ten bus sunkiausia.“

Tokį krūvį kol kas atlaiko ir Aurimo kojos, ir transporto priemonė – per 2858 km tik kartą buvo nuleidę padangą. Tik Suomijos šiaurėje atsirado kita problema – sugedo jo kompiuteris. Kelionės metu, kaip sako jis pats, didžiausias iššūkis yra net ne mynimas dviračiu, o užsibrėžtas tikslas kasdien sukurti vaizdo įrašą. Tam kasdien nuo mynimo tenka atseikėti apie 2 valandas, o ir kompiuteris – gyvybiškai būtinas.

„Bandžiau jį tvarkyti, bet galiausiai teko pirkti naują. Ir nepasisekė, ir pasisekė. Pasisekė, nes kompiuteris sugedo paskutiniame miestelyje, kur dar galėjau užsisakyti naują. Jeigu būčiau buvęs jau šiauriau, būtų tekę grįžti“, – net ir tokioje, ne pačioje maloniausioje situacijoje, Aurimas matė sidabrinį debesies kraštelį. Dar labiau pasisekė, kad kaip tik tomis dienomis pro jį važiavo buvęs bendradarbis, kuris vyko su draugais žvejoti, tad Aurimas galėjo jam įduoti senąjį kompiuterį ir kelias saulės baterijas, kurių nebereikėjo.

A.Valujavičiaus nuotr./Šiauriausias Europos taškas
A.Valujavičiaus nuotr./Šiauriausias Europos taškas

Jis pats juokėsi, kad žmonės kartais netiki jo nuotaika – juk kaip esą galima išlaikyti optimizmą tiek laiko. „Bet aš nemeluosiu juk ir nevaidinsiu. Sakau, kaip jaučiuosi“, – patikino keliautojas.

Aurimo kelionės įspūdžius galima sekti:

FB: facebook.com/KeliautojasAV/
Instagram: instagram.com/aurimas.keliautojas/
Youtube: youtube.com/c/AurimasValujavicius

Šioje kelionėje jį remia:

Turizmo prekių parduotuvė „Lukla“
Dviračių parduotuvė „Bikko“
Sporto klubas „Diamond Gym“
Dviračių parduotuvė „Dviratininkas“

Komentarai: 2
Temos: 2 Suomija Kelionės

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Skanumėlis

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje