Daugiau skaitykite Juozapas.lt.
Į Kijevą nusprendžiau vykti dėl kelių priežasčių – turėjau kur gyventi, turėjau pažįstamų, kurie galėjo aprodyti neįprastas miesto vietas ir norėjau pažiūrėti kaip pasikeitė miestas po Maidano įvykių.
Pirmas dalykas, kurį nuveikiau Kijeve – aplankiau Maidano aikštę, kuri, anot kijevičių, dabar yra kitokia, joje gyvena benamiai žmonės, kurie linkę veltis į konfliktus. Tikrieji kovotojai grįžo į namus, o aikštėje gyventi palapinėse liko žmonės, atvykę iš kitų miestų, benamiai.
Bičiulis Stanislavas papasakojo istoriją, kai jų kolega lipo ant stogo, esančio šalia aikštės, o maidaniečiai palaukė, kol jis nusileis ir pradėjo mušti, o jam pasisakius, jog jis dalyvavo Maidano įvykiuose, smūgiai tik sustiprėjo.
Šiuo metu Maidano aikštės barikados po truputį ardomos, renkamos šiukšlės, vietiniai gyventojai iš barikadų susirinkinėja nesudužusius Molotovo kokteilius.
Aplankyti Maidaną ir pažiūrėt kaip jis pasikeitė po kovų, ugnies, šaudymų buvo iš tiesų įdomu. Vaikštant po aikštę joje vyravo visiška tyla, pagrindinė, Kreščiatiko gatvė uždaryta barikadomis, joje eksponuojamos sukrečiančios įvykių nuotraukos.
Maidano apylinkėse pilna žuvusių žmonių nuotraukų, kryžių, aukų dėžučių. Gatvės muzikantas, susipakavęs instrumentą, uždirbtus smulkius pinigus įmetė į dėžutę, skirtą aukoms.
Kitas aplankytas objektas, kijeviečių vadinamas „elevatoriumi“. Tai – milžiniškas grūdų apdirbimo ir sandėliavimo pastatas, kuris apleistas. Jame vaikštant girdi, kaip plačiais vamzdžiais laksto žiurkės.
Pastatas saugomas, jame buvome du kartus, pirmąjį kartą leidžiantis nuo stogo žemyn atėjo apsaugininkas, pasižiūrėjo į mus, tačiau tuo metu kalbėjo telefonu, todėl per daug nesivargino ir nepasakė nė žodžio.
Vaizdas nuo „elevatoriaus“ stogo – nuostabus, o toks didžiulis pastatas visai netoli miesto centro paliktas „tyrinėtojams“ ir gamtos priežiūrai. Pastato teritorijoje veikia keli smulkūs automobilių servisai, tačiau tokioje teritorijoje galėtų įrengti gyvenamuosius namus ar didžiulę laisvalaikio erdvę.
Viena iš neseniai atsiradusių atrakcijų Kijevo apylinkėse – Viktoro Janukovyčiaus vila, kuri yra didžiulis parkas. Visi turbūt matėte nuotraukas, girdėjote apie pabėgusio į Rusiją Ukrainos prezidento turtus. Teritorijoje rasite nuosavą zoologijos sodą, degalinę, didžiules gamtos erdves pasivaikščiojimams, prabangų namą, fontanus, krioklius, golfo laukus, automobilių kolekciją. Ir visi šie turtai iš nuskurdintos Ukrainos pinigų.
Niekas nežino tikslios sumos, kurią V.Janukovyčius išleido įsirenginėdamas savo rūmus, tačiau spėliojamos sumos yra milžiniškos. Nežinoma, kiek turto buvęs prezidentas išsivežė su savim ar paslėpė kitose valstybėse, tačiau vien tas, kas palikta, atrodo įspūdingai.
Ukrainos keliai žiauriai prastos kokybės, žmonės skursta, o vienas žmogus, kuriam turėtų būti svarbi žmonių gyvenimo kokybė gyveno švaistydamas milžiniškus pinigus.
Kai virš Rytų Ukrainos buvo numuštas Malaizijos keleivinis lėktuvas, buvau Kijeve, šią žinią, kartu su prierašu „Gal tau jau laikas iš tos Ukrainos tepti slides?“ gavau iš krikšto motinos. Kitą dieną po katastrofos nuvykau prie Nyderlandų ambasados Kijeve. Pamatytas vaizdas sukrėtė – krūvos gėlių, pliušinių žaislų, verkiančių žmonių minia. Nors buvo darbo diena, tačiau žmonių buvo daug, jie atnešdavo gėlių, persižegnodavo, pasimelsdavo, uždegdavo žvakutę.
Šalia ambasados stovėjo vaikinas su marškinėliais, ant kurių švytėjo garsios Ukrainos futbolo sirgalių dainos žodžiai „птн хло ла ла ла ла ла ла ла ла ла…“, o po kiek laiko atėjo mergaitė su tėvu, kuris atsiklaupęs pradėjo verkti, padėjo gėles, pasitraukė šiek tiek tolėliau ir išskleidė Ukrainos vėliavą, o mergaitė rankoje laikė plakatą, ant kurio parašyta: „Putinas – tarptautinis žudikas“.
Vaizdas šalia ambasados sukrėtė.
Kijeve taip pat užlipome ant aukščiausio baigto statyti gyvenamojo pastato, nuo kurio atsiveria nuostabus vaizdas į Kijevo miegamuosius rajonus. Šis pastatas vadinamas karūna, nes jo viršuje metalinė konstrukcija savo forma yra panaši į karaliaus aksesuarą.
Kitoje #avantiura2014 dalyje skaitykite, kaip užlipome ant Maskovskaya tilto, patekome į apleistą bunkerį ir laipiojome žemesniais stogais.
