Dabar populiaru
Publikuota: 2019 kovo 24d. 22:19

Kaip Prūsijos karalius visą vikingų bažnyčią į Lenkiją dėžėmis kėlė

Vango bažnyčia
123rf.com nuotr. / Vango bažnyčia

Lenkijos pietiniame pakraštyje, Žemutinėje Silezijoje, galima rasti neįprastai atrodančią bažnyčią. Medinis viduramžių pastatas, atrodo, labiau tiktų mažų mažiausiai epui apie vikingus. Bet iš kur vikingai Karkonošės kalnuose? Ir kaip vikingai susiję su krikščionybe?

Šis neįprastos Lenkijai architektūros pastatas išties yra pati tikriausia Norvegijos bažnyčia, perkelta į Karpačą XIX a. Karpačas – populiarus Lenkijos kalnų kurortas, kuris lankytojų skaičiumi pastaraisiais metais nusileidžia tik Zakopanei. Žmones ir žiemą, ir vasarą į Žemutinę Sileziją vilioja tiek aktyvus sportas kalnuose, tiek įdomybės pačiame mieste.

Tokių bažnyčių pasaulyje – mažiau nei trys dešimtys

Tokios medinės bažnyčios Skandinavijoje išplito XII–XIV a. Pasibaigus vikingų erai, senieji jų dievai nebuvo užmiršti ir rasdavo savo vietą net ir krikščioniškuose maldos namuose. Viename pastate sugyvendavo ir pagoniški simboliai, ir naujieji krikščionių šventieji. Tokios unikalios simbiozės medinių bažnyčių tėra likę mažiau nei trys dešimtys visame pasaulyje – ir viena jų, kiek netikėtai, yra Lenkijos pietvakariuose.

Nuo ko prasidėjo ši įdomi istorija? Pietų Norvegijos Vango mieste norvegai XIII a. pasistatė nedidelę medinę bažnyčią. Ja vietos bendruomenė džiaugėsi iki XIX a., kol maldos namai tiesiog tapo per maži tikintiesiems. Vietos gyventojai pasistatė naują bažnyčią, o senąją buvo ketinama nugriauti.

 F.W. Schiertz piešinys/Vango bažnyčios Norvegijoje piešinys, 1841 m.
F.W. Schiertz piešinys/Vango bažnyčios Norvegijoje piešinys, 1841 m.

Kol dar to nebuvo padaryta, tapytojas Johanas Christianas Dahlas apsilankė Vange ir susižavėjo medine bažnyčia. Menininkas nesėkmingai mėgino įtikinti vietos bendruomenę pastatą išsaugoti, bet galiausiai J.Ch.Dahlo vizija patikėjo jo draugas – Prūsijos karalius Frydrichas Vilhelmas IV. Pagarsėjęs kolekcionierius įsigijo visą bažnyčią už 427 markes ir ketino ją atstatyti Berlyne.

Medinė bažnyčia buvo išrinkta, supakuota ir išsiųsta į Berlyną, kur dėžės turėjo peržiemoti. Bet per žiemą pasikeitė planai – apie bažnyčią sužinojo filantropė ir buvusio Prūsijos ministro našlė Friederike Karoline von Reden. Ji įtikino karalių, kad šis bažnyčią perduotų Karpačui – čia buvo apsigyvenę daug pabėgėlių protestantų, ir jie neturėjo savo maldos namų.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Medinė bažnyčia kalnuose
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Medinė bažnyčia kalnuose

Dėžės į Karkonošės papėdę atkeliavo 1842 m. Per dvejus metus ji iškilo ant kalno Karpače, 985 m virš jūros lygio. Net buvo išsprogdintos uolos, kad būtų sukurta tinkama vieta bažnyčiai.

Tik buvo dar kelios problemos: nemažai dėžių buvo pamesta, bažnyčios planas buvo labai nedetalus, o vietos darbininkai niekada nebuvo akyse matę, kaip ši bažnyčia atrodė Norvegijoje. Tad jie leido sau daug erdvės kūrybai – pavyzdžiui, atsirado daugiau stogelių, bokštas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Medinė bažnyčia kalnuose
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Medinė bažnyčia kalnuose

Daug medžio buvo pakeista nauju, pridėta naujų detalių – tačiau pastato pagrindas išlaikytas originalus. Originalios ir staktos su skandinavų mitologijos simboliais – dievais, gyvatėmis ir drakonais, taip pat kolonos. Tiesa, staktų raižiniai buvo atsukti į kitą pusę – į vidų. Beje, visai bažnyčios statybai nebuvo panaudota nė viena vinis.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Medinė bažnyčia kalnuose
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Medinė bažnyčia kalnuose

Karkonošės paslaptys

Vango bažnyčia dažniausiai tampa starto tašku atvykusiems į Karpačą. Ne tik dėl to, kad ji išties originali ir įspūdinga, bet ir todėl, kad būtent šalia jos prasideda daugelis takų į Snežkos ir kitus aplinkinius kalnus. Į šias vietas lenkai, čekai, vokiečiai traukia atitrūkti nuo kasdienybės. Žiemą – slidinėti (vienos dienos pasas – 80 zlotų (19 Eur), vasarą – užsiimti žygiais, dviračių sportu, stebėti paukščius.

Gyvenimas 5 tūkst. gyventojų turinčiame miestelyje verda tiek žiemą, tiek vasarą. Vis daugiau lenkų atranda šią vietą vietoj Lenkijos žiemos sostine vadinamos Zakopanės. „Zakopanėje nesijauti kaip kalnuose – ten jautiesi kaip pagrindinėje Varšuvos gatvėje“, – 15min sakė Žemutinės Silezijos turizmo organizacijos atstovė Arlet Bzdun.

Trys populiariausi Lenkijos kalnų kurortai praėjusiais metais buvo Zakopanė, Karpačas ir Škliarska Poremba. Karpačas – tarsi viduriukas tarp triukšmingosios Zakopanės ir šeimų pamėgtos Škliarska Porembos (apie ją skaitykite čia).

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Karpačo sporto ir turizmo muziejus
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Karpačo sporto ir turizmo muziejus

Karpačo pagrindinė gatvė nusėta restoranais, kavinėmis, lauke stovinčiais vežimėliais su žymiuoju rūkytu avies arba ožkos pieno sūriu. O tarp slidinėjimo ir valgymo verta užsukti į du muziejus, net jeigu muziejų ir nemėgstate.

Interaktyvus muziejus „Karkonošės paslaptys“ („Karkonoskie Tajemnice“) orientuotas į vaikus, bet visi 30-mečius anksčiau ar vėliau jau atšventę žurnalistai jame krykštavo ne ką mažiau. Karkonošės (lenk. Milžinų) kalnai apipinti legendomis apie magiškas vietas ir būtybes.

Prie įėjimo į muziejų jau pasitinka milžiniška pabaisa – „Kalnų dvasia“. Nusileidus į rūsį ten rasite jų dar daugiau. Kiekvienas kambarys muziejuje pasakoja vis kitą magišką istoriją apie kalnų paslaptis. Daug ką galima pačiam liesti, tyrinėti – tai groti lazerine arfa, tai kurti lietaus ir griaustinio garsus.

Sporto ir turizmo muziejus Karpače yra labiau tradiciškas, bet bus įdomus visiems, besidomintiems olimpiadomis, žiemos sportu ir alpinizmu apskritai. Čia gausu su žaidynėmis susijusių reliktų – pradedant šimtais originalių ženkliukų ir baigiant sportininkų dovanomis šiam muziejui. Muziejuje, pavyzdžiui, galima pamatyti originalias bobslėjaus roges, kurias šeštajame dešimtmetyje italai gabenosi į varžybas, tačiau sovietai jas sulaikė muitinėje ir atidavė tik pasibaigus renginiui ir italams išvykus. Kas beliko – italai jas taip ir paliko Lenkijoje.

15min Lenkijoje lankėsi Žemutinės Silezijos turizmo organizacijos ir Lenkijos instituto Vilniuje kvietimu. Straipsnio turiniui įtakos tai neturi.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

04:11
02:11
01:08
Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje