Dabar populiaru
Publikuota: 2018 spalio 26d. 21:12

Kroatija: 10 smagių užsiėmimų Zadare

Pago sala
Kristinos Stalnionytės nuotr. / Pago sala

Rytiniu Kroatijos pakraščiu nusidriekusi Dalmatijos pakrantė vilioja šimtais salų ir istoriniais miesteliais. Vienas jų – Zadaras. Tai greičiau jau miestas nei miestelis. Nors poilsiautojai į Dalmatiją plūsta netverdami noru pasivartyti prieš saulę ir kuo greičiau pūkštelėti į skaidrias Adrijos bangas, veiklos Zadaro regione yra kur kas daugiau. Jau vien tai, kad čia buvo karūnuojami Kroatijos karaliai, žada įdomybių iš istorijos skrynelės.

Daugiau straipsnių apie keliones rasite www.visikeliai.com

Įsivaizduok Romėnų forumą

Zadaro senamiestyje, prie pat krantinės, iš žemės kyšo marmurinių kolonų pamatai – tai pirmojo Romos Imperatoriaus Augusto įsakymu pastatyto 90 m ilgio ir 45 m pločio Forumo liekanos. Akmenyse išlikę du II a. įrašai liudija apie statybų pabaigą. Rytinėje Adrijos jūros pusėje šis romėnų pastatas buvo didžiausias.

Per praėjusius amžius Forumo akmenis žmonės taip švariai išrankiojo, o pėdsakus palaidojo karai bei amžių dulkės, kad ilgą laiką niekas nė neįtarė, kas slypi po žeme. Dabar dalis jų atkasti, bet buvusią didybę galima tik įsivaizduoti.

Ieškok kolonų Šv. Donato bažnyčioje

Kristinos Stalnionytės nuotr./Forumo akmenys Šv. Donato bažnyčios pamatuose
Kristinos Stalnionytės nuotr./Forumo akmenys Šv. Donato bažnyčios pamatuose

Nemaži Forumo kolonų gabalai atsidūrė Zadaro simboliu laikomos Šv. Donato bažnyčios sienose ir pamatuose. O štai jos kupolas paremtas vientisomis, nesuskeldėjusiomis Forumo kolonomis, kurios traukia žvilgsnį vos įkėlus koją per slenkstį. Įdomiai atrodo ir į sienas įmūrytos akmeninės Forumo plokštės su aukštyn kojom apverstais užrašais. Pasak 805 m. raštų, Šv. Donatas buvo Karolio Didžiojo patarėjas, itin drūtas ir išmintingas vyras, kuriam pagerbti reikėjo tokios didingos, iš romėnų griuvėsių pastatytos bažnyčios.

Išgerk kavos seniausioje kavinėje

Kristinos Stalnionytės nuotr./Zadaro senamiestis
Kristinos Stalnionytės nuotr./Zadaro senamiestis

Prie Forumo veikiančioje žymiausioje ir seniausioje Zadaro kavinėje bokalai skimbčiojo dar 1796 m. Vietiniai ir turistai čia gurkšnoja kavą, alų, Zadaro regiono vyną. Keitėsi šios kavinės pavadinimai ir šeimininkai, net pastatas buvo nugriautas, bet kavinė gyvavo ir gyvuoja toliau. Čia smagu valandėlę atsipūsti ir pasižvalgyti į praeivius.

Rask aukso skrynią

Prie Forumo amžius skaičiuoja ir Šv. Marijos vienuolynas, kuriame gyvena kelios seserys benediktinės. Anksčiau šios vienuolės buvo Zadaro miesto aukso ir sidabro sergėtojos. Nusipirkus bilietą galima apžiūrėti jų sukauptus turtus. Tačiau seserys - gudruolės, o gal labai atsargios – brangiausią muziejaus eksponatą saugo Šv. Simono bažnyčioje. Tai – aukso skrynia, kurioje guli Šv. Simono mumija. Šią skrynią 1377 m. Vengrijos ir Kroatijos karalienė Elžbieta užsakė Italijoje, o ją nukaldino auksakalys Francesco do Milano. Šiam reikalui jis sunaudojo 350 kilogramų sidabro, o kad būtų dar įspūdingesnė, apkaustė auksu.

Pasiklausyk jūros vargonų

Kristinos Stalnionytės nuotr./Zadaro jūros vargonai
Kristinos Stalnionytės nuotr./Zadaro jūros vargonai

Vos už kelių metrų nuo seniausių Zadaro pastatų dieną naktį gaudžia jūros vargonai. Tai unikalus architekto Nikolos Bašičiaus darbas, 2005 m. išgarsinęs Zadarą visame pasaulyje. Po akmeniniais krantinės laipteliais paslėptą instrumentą išduoda kvadratinių skylučių eilės laiptų pakopose. Kai pučia vėjas, banguojanti jūra stumia orą į vargonus, o šis įvairiausiais garsais išeina pro vamzdžius po laiptais. Neišgirdus sunku patikėti, kad šie neįprasti vargonai gali taip garsiai groti. Vakarais ant laiptų pilna saulėlydžio su muzika laukiančių žmonių.

Pasveikink saulę krantinėje

123rf.com nuotr./Zadaras
123rf.com nuotr./Zadaras

Leidžiantis saulei prie jūros vargonų užsižiebia ir kitas architekto Nikolos Bašičiaus kūrinys – „Saulės pasveikinimas“. Po trejų metų atsiradusį kūrinį sudaro trys šimtai ant asfalto suguldytų daugiasluoksnių stiklo plokščių. Jos suformuoja 22 m skersmens apskritimą, po kuriuo suklotos saulės baterijos. Temstant skritulys ima šviesti ir mainosi visais atspalviais. Žmonių ant apskritimo dar daugiau nei ant vargonų. Kai kurie čia skaito, medituoja, atlieka jogos pratimus. Kiti bučiuojasi arba šiaip spokso į tai, kas vyksta.

Paragauk Nino druskos

Kristinos Stalnionytės nuotr./Ninas
Kristinos Stalnionytės nuotr./Ninas

Siauros gatvelės, akmeniniai pamatai, sąmanom dvelkiantys mūrai. Vieni namai parduodami: jie – apgriuvę, liūdni, laukia savo šeimininkų. Kiti namai sutvarkyti ir išgražinti – juose veikia restoranėliai, suvenyrų parduotuvės arba svečių namai. Popiežius Jonas VIII Nine stovinčioje mažiausioje pasaulio katedroje 879 m. pripažino Kroatijos egzistavimą. Iš salos matyti kitame krante baltuojantys kvadratiniai druskos garinimo baseinėliai, prie kurių veda dar vienas tiltas. Romėnai šią druską turguose mainydavo į auksą. Po Nino druskos garinimo plotus galima pasivaikščioti užsukus į druskos muziejų. Nino druską kroatai ypač vertina, nes joje daug mineralų. Jos galima nusipirkti ne tik muziejaus parduotuvėje.

Nusnausk alyvmedžių giraitėje

Kristinos Stalnionytės nuotr./Luno alyvmedžiai
Kristinos Stalnionytės nuotr./Luno alyvmedžiai

Penktą didžiausią Kroatijoje Pago salą, kurią su žemynu jungia ilgas tiltas, saugo salos gale pastatyta tvirtovė. Kitame Pago gale abiejose keliuko pusėse šakojasi laukiniai alyvmedžiai, dydžio sulig senais ąžuolais. Seniausiam medžiui – 1600 metų, o tūkstančio metų senumo alyvmedžių galima suskaičiuoti daugiau nei tūkstantį. Seniausius pasėjo saloje nutūpiančios žuvėdros, o jų darbą tęsė avys. Šiandien Luno giraitėje auga 80 tūkstančių laukinių ir žmogaus pasodintų alyvmedžių, o prie keliuko įsikūrusi nedidelė aliejaus spaudykla, kur galima paragauti ir nusipirkti aliejaus. Tačiau giraitės ošimas taip hipnotizuoja, kad labiau nei aliejaus norisi griūti po medžiu ir valandėlę pailsėti.

Parvežk lauktuvių Pago sūrio

Kristinos Stalnionytės nuotr./Sūrinė Kolano miestelyje Pago saloje
Kristinos Stalnionytės nuotr./Sūrinė Kolano miestelyje Pago saloje

Pago saloje įsikūrusi Kolano sūrinė, kurioje nokstantys sūriai vertinami visoje Kroatijoje. Juos pagal prosenelių receptus gamina jau ketvirta Gligorų šeimos karta. Šie sūriai spaudžiami iš karvės, ožkos, avies pieno, būna ir maišytų. Kietų, minkštų, šviežių, brandintų sūrių galima paragauti prie fabrikėlio veikiančioje firminėje parduotuvėje. Įvairiais medaliais apdovanoti Kolano sūriai parduodami visoje šalyje – Zadare, Trogire, Splite, Dubrovnike, Zagrebe, Rijekoje, Opatijoje. Anot pardavėjos, avys godžiai šlamščia Pago saloje augančius dalmatiškuosius šalavijus ir aromatines žoleles, paskanintas druska, todėl ir Pago sūris toks aromatingas. Į antrą parduotuvės aukštą verta užlipti degustuoti Kroatijos vynų ir aliejų.

Mėgaukis jūros gėrybėmis

Ar bereikia sakyti, kad kepti kalmarai ir aštuonkojai pakrantės restoranuose nuostabūs, krevetės tikrai kvepia jūra, o dėl jūros gėrybių rizoto galima nusigraužti pirštus? Kroatijos pakrantės virtuvei įtakos turėjo romėnų ir graikų maisto gaminimo tradicijos, bet vėlesniu laikotarpiu ją ypač paveikė Italijos virtuvė. Jūros gėrybės restoranuose garinamos, patiekiamos žalios arba kepamos ant grotelių, keptuvėje bei krosnyje. Joms pagardinti naudojama daug žolelių ir prieskonių, tyro alyvuogių aliejaus, citrinų ir apelsinų. Skanaus!

Daugiau straipsnių apie keliones rasite www.visikeliai.com

Temos: 2 Kroatija Kelionės

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Video

00:12
00:51
00:48

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje