Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugpjūčio 10d. 23:01

Libane gyvenanti fotografė Ieva Saudargaitė Douaihi: „Beirutas toks, kokį jį mylėjau, dingo“

Beirutas, Libanas Interviu
Ievos Saudargaitės Douaihi nuotr. / Beirutas, Libanas

„Šokas, liūdesys ir pyktis“, – po tragedijos Beirute savo emocijas apibūdino Ieva Saudargaitė Douaihi, jau keliolika metų gyvenanti Libane. Beiruto fotografijų knygą išleidusi menininkė 15min pasakojo, kad miesto tokio, kokį ji mylėjo, nebeliko: „O ar jį pasiseks atrasti ir pamilti iš naujo... tikrai nežinau.“

Rugpjūčio 4 d. Beiruto uoste nugriaudėjo milžiniškas cheminių medžiagų sprogimas, savo galia prilygstantis 3,3 balo žemės drebėjimui. Sprogimas nusinešė daugiau nei 150 žmonių gyvybių, sužalojo dar mažiausiai 6 tūkstančius. Iš didelės Libano sostinės dalies teliko griuvėsiai, o daugiau nei 300 tūkst. žmonių liko be pastogės arba jų namai buvo apgriauti.

Po sprogimo Beiruto gyventojai užsienio žurnalistams sakė, kad jų miestas – prakeiktas. „Ne vien miestas, – pridūrė Ieva. – O visas kraštas nuo pat priešbiblinių laikų.“

Tarp nukentėjusiųjų – ir dabar Vilniuje esančios I.Saudargaitės Douaihi draugai, artimieji. „Jie gyvi, bet tarp jų yra ir komos būsenoje, ir sužeisti, ir be namų“, – sakė Libane gyvenimą sukūrusi lietuvė.

„Neparodinė“ Beiruto pusė

I.Saudargaitės Douaihi mama – lietuvė, tėtis – libanietis. Augusi Jungtiniuose Arabų Emyratuose, vėliau ji persikėlė į Beirutą studijoms. „Kai atėjo laikas pradėti aukštąjį mokslą, tėtis paragino toli nekeliauti ir studijuoti architektūrą Libane“, – pasakojo ji.

Į Libaną I.Saudargaitė Douaihi persikėlė 2007 m. „Beirutas mane visada traukė, bet mieste vaikystėje daug nesilankėme, – sakė moteris. – Kai persikrausčiau gyventi į Libaną, pradėjau jį pažinti. Čia kaip ir su žmonėmis – kuo daugiau giliniesi, tuo daugiau progų kažką įdomaus atrasti – kažką naujo ar bendro.“

Asm.archyvo nuotr./Ieva Saudargaitė Douaihi
Asm.archyvo nuotr./Ieva Saudargaitė Douaihi

Nors I.Saudargaitei Douaihi nepatiko jos universiteto korpusas Biblo kalvose, nes šis – pavienis ir atitrūkęs nuo miesto, bet pats Beirutas ją sužavėjo. Miestai dažnai Vakaruose pristatomas kaip „Artimųjų Rytų Paryžius“. Tokia klišė jau pabodusi vietos gyventojams, pripažino Ieva, bet visgi Beirutas, anot jos, tikrai yra pats šarmingiausias miestas arabų kraštuose, buvęs regiono kultūros ir meno centru.

Kasdien leisdamasi į vis artimesnę pažinti su miestu, Ieva fotoaparatu fiksavo ir akį traukiančią architektūrą, ir skurdą. „Beirutas yra visoks, įvairiapusis, nenuspėjamas – ir šarmingas, ir negražus, ir kvepiantis, ir dvokiantis, – paklausta, koks Beirutas yra jai pačiai, sakė fotografė. – Miestas, turintis begales sluoksnių, kurie pastoviai keičiasi, ir tas virsmas vienu metu ir labai „veža“, ir kelia stresą. Gyvenimo tempas čia greitas, kupinas garsų, veidų, pokalbių.“

Ievos darbai sugulė į fotografijų knygą „Beirut, Naked City“ („Beirutas, nuogas miestas“), buvo eksponuojami įvairiose parodose. Jos nuotraukose – ir tokie miesto vaizdai, kurie gal kito nepriverstų išsitraukti fotoaparato: niūrumas, skurdas, apgriuvę pastatai... Menininkė sakė norėjusi juos parodyti jau vien dėl to, kad dažnai fotografijose rodoma tik „parodinė“ pusė, baiminantis sukurti blogą įvaizdį.

„Viešas įvaizdis libaniečiams yra svarbus, – aiškino Ieva. Tai yra pasitempimas ir pagarba kitam – parodyti savo geriausią pusę.“

Ievos Saudargaitės Douaihi nuotr./Beirutas, Libanas
Ievos Saudargaitės Douaihi nuotr./Beirutas, Libanas

Kartu ji su redaktoriumi knyga siekė ir dar vieno tikslo – pradėti diskusiją apie miestą. „Apie jo privalumus ir padarytas klaidas jame, kad ateinanti karta, pavarčiusi knygą, galėtų aiškiai matyti, koks yra jų miestas, ir kaip jį galėtu pakeisti į geresnę pusę“, – 15min sakė I.Saudargaitė Douaihi.

Ar pavyks iš naujo pamilti miestą?

I.Saudargaitė Douaihi metų pradžioje su sūnumi trumpam atvyko į Vilnių, bet neplanuotai čia likusi dar ir dabar – pandemija sutrukdė išvykti namo. Atvykę poros savaičių atostogoms, išskristi namo nebegalėjo, tad jau beveik 6 mėnesius ir tebebūna Vilniuje.

„Šie metai apvertė mano – ir tikriausiai mūsų visų – gyvenimą aukštyn kojomis“, – pripažino ji. Kol kas planus ateičiai yra sudėtinga kurti, nes jie bet kurią akimirką gali ir vėl subliūkšti. „Bet Lietuva mano ateityje tikrai bus, man labai brangi jos gamta ir, žinoma, visada pasiilgstu lietuviškos virtuvės. Tai pat noriu, kad mano sūnus ją pažintų, turėtų čia draugų, išmoktų kalbą.“

Sunku Ievai būtų ir visiškai palikti Libaną. Per tuos keliolika metų, kol ji gyvena šalyje, buvo kilusių minčių išsikraustyti kur nors kitur, tačiau jas daugiau įkvėpė tiesiog noras pažinti naujas kultūras, atrasti naujus miestus ir žmones. „Tad naujos patirties norėčiau dėl įdomumo ir smalsumo. Bet mano asmeninis, kūrybinis ir profesinis gyvenimas ganėtinai stipriai surišęs su Libanu, tad visiškai palikti būtų labai sunku...“, – atviravo ji.

Ievos Saudargaitės Douaihi nuotr./Beirutas, Libanas
Ievos Saudargaitės Douaihi nuotr./Beirutas, Libanas

Beirutas ir Libanas visgi pasaulio žiniasklaidos akiratyje, netgi populiariojoje kultūroje – filmuose, serialuose – dažniausiai atsiduria neigiamame kontekste, temose apie terorizmą, karus ar korupciją. Daugumai dėl to ir susiformuoja slogus įspūdis apie šį miestą, bet Ieva pasakojo, kad gyvenimas ten tikrai nebuvo kaip ekranuose.

„Man vis dar baugiau eiti vienai naktį gatve Vilniuje nei Beirute, – sakė ji. – Žinoma, gal po ekonominės krizės vagysčių padaugėjo, bet tai nutikdavo retai. Yra jausmas, jog jeigu šauksiesi pagalbos, kažkas išgirs ir atsilieps – nes mieste daugiau žmonių ir dieną, ir naktį. Ir žmonės tiesiog daugiau stebi vieni kitus. O dėl karinių veiksmų – tiesiog žinai, į kurias vietas nereikėtų važiuoti tam tikru metu, ir viskas. Veiksmas gali vykti už 1-2 km, bet ten, kur tu esi, jo nei matosi, nei girdisi.“

„Ekranas yra rėmas, ir jis nerodo, kas yra už jo, – apie Libano įvaizdį sakė Ieva. – Čia taip, kaip ir „Černobylio“ serialo efektas Vilniui – visi užsienyje galvoja, kad Vilnius yra senamiestis, pasiklydęs Pašilaičiuose. Mano vyras, apsilankęs šią vasarą Lietuvoje, labai nustebo, kiek čia nesijaučia sovietmečio.“

Apžvalgininkai dabar Libano ateitį piešia niūriomis spalvomis. Politinę, ekonominę krizes tik dar labiau pagilino koronavirusas, o milžiniškos žalos padaręs sprogimas valstybei užkrovė nepakeliamą naštą. „Po šito įvykio labai sunku įsivaizduoti Libano ateitį...“, – sakė Ieva.

Skaudu jai ir dėl to, kad teks grįžti į visiškai pasikeitusį miestą. Daug vaizdų, kurie ją žavėjo ir traukė fotoaparato objektyvą, tiesiog nebėra.

„Deja, šis tragiškas įvykis suniokojo pačius gražiausius Beiruto kampus, – apgailestavo I.Saudargaitė Douaihi. – Ši mintis labai graudi, nes Beirutas toks, kokį jį mylėjau, dingo... O ar jį pasiseks atrasti ir pamilti iš naujo... tikrai nežinau.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Aplinka produktyvumui

Esports namai

URBAN˙/

Interviu
Debiutas
Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje