-50% metinei prenumeratai. Velykų dovana!
Prenumeruoti

Lietuvio kelionės po Ukrainą (8). Lvive net sovietmečiu miestiečiai nenorėjo kalbėti rusiškai

Praeitoje pasakojimo apie Ukrainą dalyje porinau, kaip mes tyrinėjome dabar okupantų sugriautą Mariupolio miestą. Žiauriai gaila Mariupolio, jis gal ir nebuvo turtingas savo kultūros ar architektūros šedevrais, bet buvo gražiai tvarkomas ir prižiūrimas miestas. Jo gyventojai net ir žinodami, jog gyvena ant parako statinės, ir jausdami netoliese esantį Donbaso frontą, niekada negalvojo, kad jų miesto laukia toks baisus likimas, kurį suorganizavo žmogišką pavidalą turintys išgamos. Zelenskis juos pavadino žvėrimis, bet aš manau, kad jis buvo per švelnus – šis apibūdinimas įžeidžia padorius žvėris.
Kelionė į Lvivą
Kelionė į Lvivą / Vaido Mikaičio nuotr.

Rusiškieji okupantai yra daug žiauresni už žvėris. Linkiu ir laukiu, kol Mariupolis bus atstatytas konfiskuotais iš okupantų pinigais. O kol to dar neįvyko, pasižvalgykime po tolesnę mūsų kelionę po Ukrainą.

Šįkart nutolkime nuo liūdnas dienas išgyvenančios Rytų Ukrainos ir nusikelkime į po kiek ramiau besilaikančią, tačiau su dideliu nerimu į ateitį žvelgiančią vakarinę šalies dalį. Tiksliau kalbant, į didžiausią Vakarų Ukrainos miestą ir paskutinį forpostą, kurį baisiausiu karo scenarijaus atveju prisieitų ginti Ukrainos kariuomenei, – Lvivo miestą. Juolab kad mūsų kelionės metu kursavo traukinys, važiuojantis maršrutu Mariupolis–Lvivas. Tiesa, tas maršrutas buvo siaubingai ilgas, trunkantis gal pusantros paros.

Vaido Mikaičio nuotr. / Kelionė į Lvivą
Vaido Mikaičio nuotr. / Kelionė į Lvivą

Prasidėjus karui į Lvivą patraukė daugybė šalies palikti nenorinčių ukrainiečių, besitikinčių, jog miesto, esančio pačiame vakariausiame šalies taške, okupantas nepasieks. Kai kurios užsienio valstybės savo konsulatus iš Kyjivo taip pat perkėlė į Lvivą.

Mano viena pažįstama, su šeima gyvenusi Kyjive, po pirmos karo savaitės, kai ant sostinės ėmė kristi rusų bombos, taip pat neištvėrė ir pasitraukė į Lvivą, nors karo pradžioje buvo žadėjusi niekada nepalikti savo namų. Lvive ji išbuvo du karo mėnesius, po kurių grįžo į Kyjivą. Aš negaliu be Kyjivo, sakė ji, tai geriausias miestas pasaulyje. Lvivas buvo daugiau nei nuostabus, tačiau mano namai čia.

Vaido Mikaičio nuotr. / Kelionė į Lvivą
Vaido Mikaičio nuotr. / Kelionė į Lvivą

Tokių pasitraukimo į Lvivą atvejų buvo daugybė. Ir man ypač smagu, kad apie Lvivą, skirtingai nei apie Mariupolį ar Charkivą, dabar galiu kalbėti esamuoju laiku. Jo iš tiesų nepalietė karo ugnis, jis nėra sugriautas ir iš esmės gyvena normalų gyvenimą. Taip, jo gyventojai ir miesto svečiai gulasi ir keliasi su didžiausiu kartėliu ir nerimu širdyje, tačiau karas, neskaitant kelių rusų raketų, nukritusių miesto prieigose, Lvivo nepasiekė ir, tikėtina, niekada nepasieks.

Prieš pandemiją Lvivas buvo miestas, į kurį lietuviai masiškai traukė linksmintis. Aš ir pats jame buvau ne kartą. Tai gražus, senovinis ukrainietiškas miestas, su gerai išlaikytu ir gražiai sutvarkytu senamiesčiu.

Lvivo senamiesčio architektūra labiau mena Vilniaus, Krokuvos ir kitų Europos miestų dvasią.

Per visą miesto gyvenimo istoriją Lvivas rusų okupuotas buvo palyginti neilgai, kas lėmė, kad miestas yra artimesnis europietiškajam nei rusiškajam pasauliui. Dėl to, skirtingai nei kitų Ukrainos didmiesčių, Lvivo senamiesčio architektūra labiau mena Vilniaus, Krokuvos ir kitų Europos miestų dvasią.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Įsirenkite šildymą oras–vanduo ir gaukite kompensaciją net iki 70 proc.
Reklama
Kas svarbu įrengiant biurą: keturios interjero dizaino tendencijos
Reklama
Pavasario savaitgaliams ar atostogoms – laikas pajūryje: ne tik pailsėsite, bet ir sustiprinsite sveikatą
Reklama
Norintiems investuoti į NT projektų plėtrą – kaip išsirinkti projektą pagal paskirtį?
Užsisakykite 15min naujienlaiškius