Meras prisiekia kasmet
Nabada yra ne šių dienų pramogautojų išmonė. Jau XVIII ir XIX amžių sandūros šaltiniuose rašoma, kad jaunimas plaukdavo Dunojumi linksmintis į restoranus. Bet pirmoji oficiali Nabada surengta tik 1927-aisiais, o 7-ajame dešimtmetyje dalyvauti joje leista ne vien tam tikrų asociacijų nariams, bet ir visiems norintiems.
Plaukimas yra bene svarbiausias vadinamojo Priesaikos pirmadienio (vok. Schwörmontag) akcentas. Šios šventės, svarbios lyg Kalėdos, ištakos siekia XIV amžių.
Pirmoji oficiali Nabada surengta tik 1927-aisiais, o 7-ajame dešimtmetyje dalyvauti joje leista ne vien tam tikrų asociacijų nariams, bet ir visiems norintiems.
Anuomet tarp kilmingų piliečių ir gildijų įsiplieskė ginčas dėl galių laisvojo imperijos miesto Ulmo parlamente pasidalijimo.
Tik 1397 metais buvo pasiektas susitarimas ir buvo duota Didžioji priesaika. Tai garantavo visiems parlamento nariams vienodas balsavimo teises, o merą įpareigojo teikti kasmetes ataskaitas.
Pusiausvyra buvo nusistovėjusi iki XIX amžiaus pradžios, kai miestas prarado nepriklausomybę.
Naciai atgaivino seną tradiciją, kad meras turi viešai paskelbti metinę veiklos ataskaitą ir išdėstyti politinius, socialinius bei ekonominius planus ateičiai. Tai buvo pagrįsta idėja apie ištikimybės saitus tarp lyderių ir jų sekėjų.
Prisimenant viduramžius menančią tradiciją, Priesaikos pirmadienio – trečio liepos pirmadienio – rytą Ulmo meras pasirodo Priesaikos namo (Schwörhaus) balkone ir prisiekia, padėjęs ranką ant miesto konstitucijos.
Kartu maždaug valandą trunkančioje kalboje jis apžvelgia praėjusius metus ir pasidalija prognozėmis ateinantiesiems. Galiausiai, skambant priesaikos varpui, meras pažada besąlygiškai tarnauti tiek turtingiems, tiek nepasiturintiems gyventojams.
Mero priesaika ir Nabada – ne vieninteliai Priesaikos savaitgalio renginiai, sutraukiantys tūkstančius dalyvių ir žiūrovų. Nabadai populiarumu nenusileidžia dviem dienomis anksčiau, šeštadienio vakarą, Dunojuje rengiama Šviesų serenada.
