12 000 kilometrų žygį visureigiais organizavo būrys draugijų ir klubų: „Klajūnų klubas“, „Lietuvos geografų draugija“, „Baltoskandijos akademija“ ir LŽS kelionių ir pramogų klubas. Šiame žygyje dalyvaus per 20 entuziastų, sieksiančių keliauti profesoriaus Kazio Pakšto pėdomis ir atkurti vieningos Baltoskandijos idėjos diskusijas svečių šalių universitetuose.
„Mes kelis metus dirbome prie šios idėjos, bet vis tiek prieš pačią kelionę yra labai daug nerimo, bemiegių naktų, bet mūsų komandą vienija stipri idėja. Svarbiausia juk yra motyvacija, kuri turi dvi kojas: entuziazmą ir pasitikėjimą vienu kitu komandoje“, – apie šiandien prasidėsiančios ekspedicijos nuotaiką nupasakojo LŽS Kelionių ir pramogų klubo vadovas Gerimantas Statinis.
Baltoskandijos idėją tarpukario metu išpopuliarinęs prof. K.Pakštas skatino puoselėti Baltijos ir Skandinavijos šalių vienybę. „Baltoscandia 2016“ žygis siekia skleisti K.Pakšto Baltoskandijos, dar tarpukario metu išsakytą, idėją, kuri kalba apie Baltijos ir Skandinavijos šalių vienybę. Profesorius numatė, kad Lietuva negalės gyvuoti tarp savo galingų kaimynių, todėl jai būtina jungtis prie tuometinės Vakarų Europos šalių konfederacijos, kuri mūsų amžiuje išsivystė į Europos sąjungą, arba jungtis į Baltoskandijos šalių konfederaciją, kuri vėliau išsivystė į Šiaurės šalių tarybą“, – apie Baltoskandijos idėjos pradžią tarpukario Lietuvoje priminė G.Statinis.
„Baltoscandia 2016“ yra pirmoji ekspedicija ir tik dalis atkarpos iš organizuojamo žygio „Misija Lietuva 100“, skirto paminėti Lietuvos atkūrimo šimtmečiui, kuris mūsų šalyje bus minimas 2018 m. vasario 16 d. Šiame žygyje bus nukeliauta 200 000 kilometrų, aplankyta 100 šalių, simbolizuojančių istorinį Lietuvos atkūrimo jubiliejų, ir užtruks beveik ketverius metus.
Apie žygio reikšmę visai Lietuvai ir Pasaulio lietuviams pasakoja žygio vadovas Gintautas Babravičius: „Manau, kad mūsų tauta šiuo metu yra kryžkelėje... 200 metų lietuviams buvo genetiškai užkoduota nepriklausomos valstybės idėja. Kuomet prasidėjo Sąjūdis niekam nereikėjo aiškinti, kuri yra teisinga barikados pusė, o kuri klaidinga. Tačiau pasiekus savo nepriklausomybę, iškilo natūralus klausimas „O kas toliau?“. Jeigu ankstesniais laikais nepriklausoma valstybė buvo privaloma sąlyga tautai išlikti, dabartiniais laikais, globaliame pasaulyje, to nebepakanka, dabar turime laisvą žmonių judėjimą, esame didelių tarptautinių darinių dalis, todėl turime laikytis tarptautinių taisyklių ir lietuvybės galime netekti nejučia – ištirpti globaliame pasaulyje. Taigi, Pasaulio Lietuvos, tautos vienybės idėja, turi būti svarbi kiekvienam lietuviui, kuris nori, kad jo proanūkiai vis dar kalbėtų lietuviškai“.
