Dabar populiaru
Publikuota: 2020 rugpjūčio 26d. 20:01

COVID-19 atvejų vis dar neturi 10 valstybių. Ar jos nuo to laimingesnės?

Palau
123rf.com nuotr. / Palau

COVID-19 išplito beveik po visas pasaulio valstybes – išskyrus 10. Kaip joms elgtis?

„Palau Hotel“ savo duris atvėrė 1982 m., dar prieš masinį turizmą, tačiau vėliau ši nedidelė valstybė, apsupta dangaus mėlynumo Ramiojo vandenyno, džiaugėsi lankytojų antplūdžiu. 2019 m. Palau aplankė 90 tūkst. turistų – penkiskart daugiau nei yra gyventojų. 2017 m. duomenimis, turizmas sudarė 40 proc. šalies BVP.

Tačiau taip buvo prieš COVID-19, rašo BBC. Palau sienos yra uždarytos nuo kovo mėnesio. Ji yra viena vos iš 10 pasaulio valstybių, kuriose nėra užfiksuota nė vieno naujojo koronaviruso atvejo (skaičiuojant tik valstybes, kurios yra pilnateisės JT narės ir išskyrus Šiaurės Korėją bei Turkmėniją, kurių statistika negalima tikėti).

Nors virusas neužkrėtė nė vieno žmogaus Palau, jis nuniokojo šalį. „Palau Hotel“ yra uždarytas nuo kovo – ir ne tik šis viešbutis. Restoranai yra tušti, suvenyro parduotuvės – užrakintomis durimis, o vieninteliai viešbučių klientai yra grįžtantys piliečiai, kurie turi izoliuotis.

10 valstybių, kuriose nėra patvirtintų COVID-19 atvejų

  • Palau
  • Mikronezija
  • Maršalo salos
  • Nauru
  • Kiribatis
  • Saliamono salos
  • Tuvalu
  • Samoa
  • Vanuatu
  • Tonga

„Vandenynas čia yra gražesnis nei bet kurioje kitoje pasaulio vietoje“, – tikina „Palau Hotel“ vadovas ir vienas iš savininkų Brianas Lee. Būtent žydras Ramusis vandenynas duodavo daug darbo Brianui. Prieš pandemiją jo 54 kambarių viešbutis būdavo beveik nuolat užimtas 70-80 proc. Užsidarius sienoms, nebeliko ir klientų.

„Tai maža šalis, todėl vietiniai neapsistoja viešbučiuose Palau“, – BBC sako jis.

123rf.com nuotr./Palau
123rf.com nuotr./Palau

Viešbutyje yra apie 20 darbuotojų, visi jie iki šiol dirba, nors ir sutrumpintomis valandomis. „Mėginu surasti jiems darbo – kažką renovuoti, prižiūrėti, patvarkyti ir pan.“, – aiškino Brianas.

Visgi tušti viešbučiai negali būti išlaikomi ir renovuojami amžinai. „Aš galiu išsilaikyti dar pusmetį, – pripažįsta Brianas. – Tuomet tikriausiai turėsiu užsidaryti.“

Vyras nekaltina valdžios, kuri yra pasiūliusi finansinę paramą gyventojams. Dėl jos veiksmų šalis ir liko be COVID-19.

„Manau, jie dirbo gerai“, – vertina Brianas. Tačiau jeigu pirmasis Palau viešbutis nori išgyventi, kažkas turi pasikeisti.

Prezidentas neseniai paskelbė, kad nuo rugsėjo gali būti atnaujintos „būtinos“ kelionės oru. Sklando kalbos ir apie galimą „oro koridorių“ su Taivanu, kuris leistų Palau aplankyti turistams.

„Manau, jie turi pradėti vėl atidaryti šalį, – svarsto Brianas. – Galbūt „kelionių burbulus“ su Naująja Zelandija ir panašiomis šalimis. Kitaip niekas čia neišgyvens.“

Maršalo salose – kitos problemos

Už 4 tūkst. km į Rytus, kitoje plataus Ramiojo vandenyno pusėje, Maršalo salos taip pat neturi nė vieno patvirtinto COVID-19 atvejo. Tačiau situacija kitokia nei Palau.

Viešbutis „Hotel Robert Reimers“ įsikūręs didžiausiame atole, Madžūre. Iš vienos pusės – lagūna, iš kitos – vandenynas. Prieš pandemiją 37 numerių viešbučio užimtumas buvo 75-88 proc., čia daugiausiai vyko turistai iš Azijos, JAV.

Wikimedia Commons nuotr./Madžūro atolas, kuriame įsikūrusi Maršalo salų sostinė Madžūra
Wikimedia Commons nuotr./Madžūro atolas, kuriame įsikūrusi Maršalo salų sostinė Madžūra

Kovą užvėrus sienas, viešbučio užimtumas tėra 3-5 proc. „Turėjome kelis klientus iš kitų salų, – BBC sako Sophia Fowler. – Bet jų nebuvo daug.“

Prognozuojama, kad visoje šalyje bus netekta apie 700 darbo vietų – tai didžiausias nuosmukis nuo 1997 m. Iš jų 258 – viešbučių ir restoranų sektoriuje.

Visgi karantinas čia daro platesnį poveikį – ne tik turizmui. Maršalo salos yra žymiau mažiau nei Palau priklausomos nuo atostogautojų. Gerokai didesnės problemos yra žuvininkystės versle.

Tam, kad Maršalo salos išliktų be viruso, jos uždraudė į šalies uostus atplaukti laivams iš paveiktų šalių. Laivai iš kitų šalių – įskaitant tanklaivius ir krovininius – privalo jūroje praleisti 14 dienų, tik tuomet gali atplaukti į salas. Žvejybos licencijos yra neišparduotos, krovininiai skrydžiai atšaukti.

Viruso galima neįsileisti, bet jo nugalėti – ne. COVID-19 pakenkia vienaip ar kitaip.

Pasekmės akivaizdžios. Maršalo salos specializuojasi akvariumų žuvyse, tačiau jų eksportas smuko 50 proc. Tuno sašimio – taip pat apie 50 proc. Kiti žuvų verslai, prognozuojama, šiemet smuks apie 30 proc.

Kitaip sakant, rašo BBC, viruso galima neįsileisti, bet jo nugalėti – ne. COVID-19 pakenkia vienaip ar kitaip.

Sophia Fowler tikisi, kad šalyje reikalai grįš į įprastas vėžes kitais metais. O jeigu ne? „Tuomet mums bus neįmanoma“, – pripažįsta ji.

Sienas atverti nori ne visi

Sienų užvėrimas COVID-19 neturinčias šalis daro skurdesnėmis, bet ne visi nori jas vėl atverti. Daktaras Lenas Tarivonda yra Vanuatu visuomenės sveikatos centro direktorius. Nors jis dirba sostinėje, yra iš Ambae salos, kurioje gyvena apie 10 tūkst. žmonių.

„Kai kalbu su žmonėmis saloje, dauguma sako, kad nori kuo ilgiau išlaikyti sienas uždarytas, – BBC kalba jis. – Jie sako: „Nenorime užkrato – nes tuomet būsime pasmerkti“.

123rf.com nuotr./Vanuatu
123rf.com nuotr./Vanuatu

Apie 80 proc. Vanuatu gyventojų gyvena už miestų ir „formalios ekonomikos“ ribų, teigia gydytojas. „Kiek aš matau, jie dar ne itin jaučia pasekmes. Jie yra ūkininkai, patys auginasi maistą – ir priklauso nuo vietos, tradicinės ekonomikos“, – pasakoja L.Tarivonda.

Visgi šalis tikrai kentės. Azijos vystymosi bankas prognozuoja, kad šalies BVP smuks beveik 10 proc. – tai bus didžiausias nuosmukis nuo nepriklausomybės paskelbimo 1980 m.

Prie to prisideda ne tik koronaviruso uždarytos sienos, bet ir gamtos jėgos. Balandį šalį nuniokojo atogrąžų ciklonas Haroldas, nusinešęs 3 gyvybes ir paveikęs daugiau nei pusę gyventojų.

„Turėjome kasdienius ekstremalios sveikatos situacijos susitikimus, – prisimena medikas. – Visų pirma aptardavome COVID-19, tuomet – Haroldą. Dvi nelaimės vyko tuo pat metu.“ Tačiau koronavirusas turės ilgiau trunkančias pasekmes.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Ciklono Harold padariniai Vanuatu
AFP/„Scanpix“ nuotr./Ciklono Harold padariniai Vanuatu

Liepą valdžia paskelbė planus nuo rugsėjo 1 d. atverti sienas „saugioms“ šalims. Tuomet išaugo užsikrėtusiųjų skaičius Australijoje, Naujoje Zelandijoje, ir planai buvo atidėti.

L.Tarivonda, kuris dalyvauja pasitarimuose kartu su valdžios, turizmo ir oro linijų atstovais, pripažįsta, kad dabar sugrįžta „beveik į pirmąjį langelį“. Kol kas net nekalba apie naują sienų atidarymo datą.

Šalis stengiasi bent kažkaip padėti žmonėms – pavyzdžiui, neseniai 172 darbininkams leista vykti į Australiją, kur jie šešis mėnesius skins mangus. Nors tai kažkiek padės, bet neišgelbės šalies, kurios 35 proc. BVP priklauso nuo turizmo.

Nepaisant to, Vanuatu neskubės atsiverti pasauliui. L.Tarivonda žiūri į Papua Naująją Gvinėją, kuri beveik neturėjo koronaviruso atvejų, tačiau tuomet liepos pabaigoje įvyko didelis užkrato šuolis.

„Jeigu virusas ateis, jis tikriausiai bus kaip miškų gaisras – ir tai, ką matome Papua Naujojoje Gvinėjoje, yra priežastis mums nerimauti“, – aiškina jis. Specialistas pripažįsta, kad sveikatos apsaugos sistema šalyje yra ribota, tad geriausia išeitis – išbūti užvėrus sienas ir išlaikant virusą toliau nuo Vanuatu kaip įmanoma ilgiau.

Tad ar gali ką nors šios šalys padaryti?

Yra trumpalaikės priemonės, tokios kaip išmokos darbininkams ir verslininkams. Ir yra viena ilgalaikė – vakcinos laukimas.

Iki tol geriausia viltimi lieka „kelionių burbulai“. Visgi, kaip pažymi Rommelis Rabanalas iš Azijos vystymosi banko, jie skamba paprasčiau nei yra iš tiesų.

Tad turime tai, kas blogiausia iš dviejų pasaulių – sveikatos krizę ir ekonominę krizę.

„Tokie susitarimai turi sąlygas, – aiškina jis. – Sutarimus dėl testavimo standartų, kontaktų atsekimo, karantino vietų, jeigu kiltų proveržis. Apie tai diskutuojama, bet progresas lėtas – arba galbūt progresas yra atsargus.“

Yra ir kitas aspektas. Kaip ir su Vanuatu „rugsėjo planu“, burbulai gali lengvai sutrūkti. Galima prisiminti ir vis sudėtingesne tampančią „Baltijos kelionių burbulo“ situaciją – Lietuvoje sergamumas auga gerokai sparčiau nei Latvijoje ir Estijoje, tad šioms šalims teks priimti sudėtingesnius sprendimus: daryti išimtis lietuviams ar visgi susprogdinti burbulą.

Lowy instituto Ramiojo vandenyno salų programos direktorius Jonathanas Pryke'as sako, kad bėgant mėnesiams, uždarytose salose vis labiau auga neviltis. Visgi jis neabejoja, kad vienintelė išeitis šioms valstybėms – tarptautinė saviizoliacija.

„Net jeigu jos atvertų sienas, pagrindinės turizmo rinkos yra Australija ir Naujoji Zelandija, kurios pačios yra uždariusios savo sienas“, – BBC aiškina jis.

„Tad turime tai, kas blogiausia iš dviejų pasaulių – sveikatos krizę ir ekonominę krizę, – sako J.Pryke'as. – Metų metus aiškinsimės, kurie sprendimai buvo teisingi. Bet žvelgdami atgal niekas neabejos, kad šioms Ramiojo vandenyno saloms geriausias žingsnis buvo užsidarymas.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Aplinka produktyvumui

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje