Dabar populiaru
Publikuota: 2019 vasario 15d. 07:45

Kas yra likę iš kadaise vieno didžiausių ežerų pasaulyje – Aralo jūros

Aralo jūra 1989 ir 2014 m.
NASA nuotr. / Aralo jūra 1989 ir 2014 m.

Ten, kur prieš kelis dešimtmečius dar tyvuliavo ketvirtas pagal dydį ežeras pasaulyje – Aralo jūra, dabar plyti jauniausia dykuma Žemėje.

Aralkumo dykuma driekiasi Uzbekistane ir Kazachstane – teritorijoje, kuri anksčiau buvo vadinama Aralo jūra. Milžiniškas vandens kiekis čia vietos gyventojams buvo virtęs pragyvenimo šaltiniu. Žvejai kasmet iš jo traukdavo apie 50 tūkst. tonų žuvies.

Septintajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje situacija pradėjo keistis. Kaltę dėl Aralo jūros sekimo galima versti Sovietų Sąjungai, nes nuo septintojo dešimtmečio ji nukreipinėjo į ežerą tekančių dviejų upių vandenis aplinkinių vietovių drėkinimui – Kazachstano, Uzbekistano ir Turkmėnijos dykumas vertė dirbama žeme.

Pasirodė, kad pernelyg daug vandens buvo nukreipta, ir Aralo jūra pradėjo sekti. Iš pradžių ne itin daug pastebimai, tačiau po poros dešimtmečių tempas buvo spartus.

Vietos gyventojai yra ne tik netekę žuvininkystės verslo, bet nusekęs ežeras kenkia ir derliui, ir žmonių sveikatai. Čia kyla audros, kurios druskingą smėlį ir dulkes neša šimtus kilometrų bei taip sukelia sveikatos problemas (visų pirma – kvėpavimo takų ligas) aplinkiniams.

Dabar tai, kas kadaise buvo vienas didžiausių pasaulio ežerų, didžioji dalis tėra dykuma ir laivų kapinynas joje.

Dalyje Aralo jūros visgi pavyko šiek tiek pakelti vandens lygį – šiaurėje buvo pastatyta užtvanka, ir ten pakilus vandeniui net vėl galima žvejoti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje