Dabar populiaru
Publikuota: 2019 gegužės 26d. 11:04

Londono oro uosto vadovas: kaip LOT pateko į oro uostą, į kurį patenka ne visi

LOT skrydis virš Londono
Indrės Bungardaitės / 15min nuotr. / „LOT Polish Airlines“ Londonos Sičio oro uoste

Gegužės mėnuo buvo svarbus Lietuvos aviacijai – pradėti verslo klasės skrydžiai į Londono Sičio oro uostą. Lenkijos oro linijos „LOT Polish Airlines“ vien dėl galimybės skraidyti į jį įsigijo keturis naujus orlaivius, nes ne kiekvienas lėktuvas gali čia nutūpti. Skrydžiams iš/į Vilnių buvo gauti ir prioritetiniai laikai. Kodėl ir Londono oro uostui ši kryptys yra svarbi, kaip vyko derybos ir kodėl keleiviams jau nebėra svarbu tik bilietų kaina – 15min interviu su Londono Sičio oro uosto vadovu Robertu Sinclairu.

„Labai norėjome Londono Sičio oro uostą sujungti su svarbiomis Europos sostinėmis, o Vilnius yra viena jų. Tai mums neįtikėtinai svarbu, ir manau, kad skrydis bus sėkmingas, o kas žino – gal net ateityje padažnintas“, – interviu 15min teigė Londono oro uosto vadovas. Jis pabrėžė, kad skrydis aktualus toli gražu ne tik verslo keleiviams, bet ir kitiems Londone gyvenimą kuriantiems lietuviams – Sičio oro uostas yra ant didžiausios lietuvių bendruomenės Jungtinės Karalystės sostinėje slenksčio.

Ramus dėl „Brexit“ poveikio

Nauji skrydžiai tarp Londono ir Vilniaus pradėti tebesitęsiant nežinomybei dėl „Brexit“ – nėra aišku, nei kada, nei kokiomis sąlygomis Jungtinė Karalystė paliks Europos Sąjungą. Nors nežinomųjų dar daug, R.Sinclairas tikina, kad tikrai aišku bent viena – skrydžiai tarp JK ir žemyninės Europos nesutriks, net jeigu ir Londonui tektų išstoti be jokio susitarimo („no-deal“).

„Aviacijos industrijai yra be galo svarbu jungiamumas, kuriuo žmonės džiaugiasi pastaruosius kelis dešimtmečius. Laimei, tiek britų valdžia, tiek Europos Komisija supranta, kad dėl „Brexit“ negalima sutrikdyti kelionių oru. Gali būti nedidelių pasikeitimų – pavyzdžiui, oro linijoms gali reikėti atlikti pokyčius dėl nuosavybės teisių, bet iš esmės visi susitarimai dėl saugumo, dėl skrydžių išliks“, – aiškino R.Sinclairas.

LCY vadovas neslėpė nusivylimo pačiu „Brexit“ procesu ir teigė, kad jis atneš nemalonių pasekmių tiek jo šaliai, tiek pačiai Europos Sąjungai. „Tačiau svarbu atminti tai – ekonominiai ryšiai, prekyba, turizmas tarp mūsų šalių išliks. Žmonės skris į Vilnių tiek dėl verslo reikalų, tiek savaitgalio kelionei, ir atvirkščiai – lietuviai vyks į Londoną. Dėl to svarbu ir toliau puoselėti abipusius ryšius“, – kalbėjo R.Sinclairas.

Ne visos oro linijos patenka į šį oro uostą

Lenkijos oro linijos „LOT Polish Airlines“ skrydžiams tarp Londono ir Vilniaus gavo itin geidžiamus skrydžių laikus. Lėktuvas Londone nusileidžia 7.30 val, ir 8 val. keleiviai jau gali būti darbo susitikime verslo kvartale „Canary Wharf“. Iš Londono atgal į Lietuvą orlaivis pakyla 18.40 val.

Ar sunku LOT buvo gauti šiuos laikus? „Tai nebuvo sudėtingos derybos. Mums yra labai svarbu nuosekliai plėsti savo skrydžių žemėlapį – kad jis būtų pakankamai įvairus. Mums nereikia oro linijų, kurios visos skraidytų į tuos pačius miestus. LOT pasiūlė galimybę atverti Vidurio ir Rytų Europos rinką, ir tai yra puiku“, – aiškino R.Sinclairas. LOT iš Londono Sičio neseniai taip pat pradėjo skraidinti į Budapeštą bei Varšuvą.

R.Sinclairas atkreipė dėmesį, kad oro linijų derybos su jo vadovaujamu oro uosto, kuris per metus aptarnauja apie 5 mln. keleivių, vyksta kitaip nei su tokiais gigantais kaip Hitrou. Šis Londono oro uostas per metus aptarnauja apie 75 mln. keleivių.

„Nemanau, kad mūsų ir oro linijų derybose kuri nors pusė iš anksto turi persvarą. Hitrou, pavyzdžiui, iškart užima geresnę poziciją derybose, nes yra ilgas sąrašas oro linijų, kurios nori ten skraidyti, bet negali – nes oro uostas yra perpildytas. Mes dar turime laisvų laikų, nes norime augti palaipsniui – kad tempas tiktų tiek mūsų keleiviams, tiek mums, tiek oro linijoms ir partneriams“, – verslo logiką aiškino R.Sinclairas.

Ne visos oro linijos ir yra pajėgios skraidyti į Londono Sičio oro uostą vien dėl reikalavimų orlaiviams. Kadangi pakilimo takas čia yra neilgas, o netoliese jau stūkso dangoraižiai, orlaivis pakilti turi greitai ir stačiu kampu. Tą geba ne visi modeliai. LOT, pavyzdžiui, vien dėl skrydžių į Londoną nusipirko keturis „Embraer E190“ orlaivius.

VIDEO: E190 Steep Take Off from London City Airport

Oro linijos turi ir susitaikyti su griežtais apribojimais dėl triukšmo bei aplinkos taršos. Oro uostas net yra įvedęs baudas toms bendrovėms, kurios viršija limitus.

„Baudos nebuvo dalinamos labai dažnai, bet juk esame išskirtinėje padėtyje. Esame miesto oro uostas, turime įsipareigojimų dėl triukšmo, dėl aplinkos taršos, ir į juos žvelgiame labai rimtai. Nors oro linijoms tikrai neįprasta gauti tokių baudų, bet jos irgi supranta, kad įsipareigojimai tenka ir joms“, – sakė oro uosto vadovas.

Nors R.Sinclairo valdomas oro uostas dar turi šiek tiek erdvės naujiems skrydžiams, tačiau jo galimybių ribos netrukus bus pasiektos. Dėl to yra vykdomi plėtros darbai, kurie baigsis po 2-3 metų.

„Dėl to mes atsirenkame, kurios oro linijos mums yra prasmingiausios priimti, – teigė jis ir paprašytas įvardijo kriterijus. – Pačių oro linijų pobūdis, krypties pobūdis, skrydžių dažnumas. Paprastai mes dirbame su „full-service“ arba nacionalinėmis avialinijomis.“

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Lenkijos avialinijos pristato naują lėktuvų reisą į Londono miesto aerouostą
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Lenkijos avialinijos pristato naują lėktuvų reisą į Londono miesto aerouostą

Nedidelis oro uostas turi atsakingai rinktis, į kurias kryptis pasiūlyti skraidyti savo keleiviams. Papildomas iššūkis yra ir besikeičiančios kelionių tendencijos.

„Londono Sičio oro uostas paprastai laikytas „point-to-point“ („iš taško į tašką“) oro uostu. Tai reiškė, kad žmonės trumpaisiais skrydžiais iš mūsų nuskrenda į tą Europos miestą, kur jiems reikia. Tačiau matome, kad pastaraisiais metais didėja paklausa persėdimams didžiuosiuose Europos miestuose, ir žmonės iš ten skrenda tolyn į visą pasaulį. Tai keičia ir oro uosto pobūdį, ir tai, kokie yra jo keleiviai – čia yra svarbus pokytis kelionių tendencijose“, – aiškino R.Sinclairas. Dėl to Londono Sičio oro uostas vis dažniau dirba ir su oro linijomis, kurios skraidina į centrinius Europos miestus – Amsterdamą, Dubliną, Varšuvą, Frankfurtą.

Atsiranda nauja žemų kaštų vežėjų, kurie yra nebūtinai tokie, apie kokius galvojame.

Ar galima tikėtis Londono Sičio oro uoste išvysti ir žemų kaštų oro linijų lėktuvus? „Artimiausiu metu tokių planų nėra, bet to neatmesčiau“, – teigė R.Sinclairas, pabrėždamas, kad iššūkis tokioms avialinijoms yra minėti orlaivių apribojimai.

„Tačiau kai kurių žemų kaštų oro linijų verslo modeliai keičiasi, ir kai kurių „full-service“ bendrovių modeliai kinta. Ir ką matome – atsiranda nauja žemų kaštų vežėjų karta, kurie yra nebūtinai tokie, apie kokius galvojame. Jie gali turėti žemesnes kainas, kitokį verslo modelį, krypčių pasirinkimą, bet jie gali suteikti tokias pat geras paslaugas kaip ir tradiciniai vežėjai. Mūsų industrijoje niekada negali sakyti niekada“, – kalbėjo R.Sinclairas.

Nebėra verslo ir laisvalaikio keliautojų

Londono Sičio ir Vilniaus oro uostai yra panašūs savo dydžiu – abu per metus aptarnauja apie 5 mln. klientų. Abu oro uostai taip pat planuoja ir atnaujinimus.

Vilniuje už 12 mln. eurų rengiamasi atnaujinti perono šiaurinę dalį, kad būtų efektyviau atliekamos operacijos, bus sukurtos 5 papildomos orlaivių vietos. Londono Sičio oro uosto užmojai platesni – iki 2022-ųjų ketina užbaigti 560 mln. Eur kainuojančią rekonstrukciją. Bus 4 kartus padidintas terminalas, atsiras dar 8 vietos orlaiviams, bus nutiestas naujas riedėjimo takas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Londono Sičio oro uostas
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Londono Sičio oro uostas

Didžiausias tokių darbų iššūkis – kaip išplėtus oro uostą neprarasti tų savybių, už kurias LCY yra vertinamas labiausiai. T.y. – greičio ir patogumo, kuriuos lemia mažas oro uosto dydis. Keleiviams nuo įėjimo į oro uostą iki atėjimo prie laipinimo vartų tereikia 30 min.

„Tiesa, nerimauju dėl to, bet planuojame, kad taip neįvyks. Kruopščiai planuojame, kad nors infrastruktūra išsiplės, tačiau keleivių patirtis, patogumas ir greitis nuo to nenukentės – kalbu ir apie atvykimą į oro uostą, jo perėjimą iki vartų, įsėdimą į lėktuvą ir šio pakilimą“, – teigė oro uosto vadovas.

Planuojant naują oro uostą reikėjo atsižvelgti ir į dar vienas besikeičiančias kelionių tendencijas – skirties tarp verslo ir laisvalaikio keliautojų nykimo. „Kartais skirtumo visiškai nėra – kartais tai vienas ir tas pats asmuo. Auganti tendencija – žmonės vyksta verslo reikalais, bet toje vietoje dar lieka dienai ar dviem jau laisvalaikiui. Istoriškai oro uostai galvojo apie verslo keleivius ir poilsiautojus – kad jie yra atskiros kategorijos. Tačiau vis dažniau taip nėra“, – tvirtino R.Sinclairas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Robertas Sinclairas
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Robertas Sinclairas

Nyksta ir skirtis, keičiasi ir tradiciniai keliautojų poreikiai. „Kartais galvojama, kad tie, kurie keliauja verslo reikalais, neapsipirkinėja. Nebūtinai – jeigu suteiksi tinkamas paslaugas ir parduotuves, jie mielai apsipirkinės. O kartais atostogų vykstantys žmonės tiesiog nori kavos ir kuo greičiau pakilti. Todėl reikia galvoti apie visus klientus kuriant oro uostą – kad kiekvienas jame atrastų tai, ko reikia. Turi būti greitis, patogumas, gera kava, puikios parduotuvės, erdvė darbui, kažkas skirto vaikams, šeimoms. Reikia skirtingų erdvių, ir į tai atsižvelgiame“, – aiškino Londono Sičio oro uosto vadovas.

Jis sakė norįs sukurti tokį orą uostą, kuris atspindėtų Londoną – jo žodžiais, įdomiausią miestą pasaulyje. „Noriu, kad jis būtų ne tik transporto infrastruktūros dalis, bet ir vartai į Londoną. Kai žmonės atvyksta, jie turėtų jausti, kad atvyksta į nuostabų miestą. Todėl noriu sukurti ne per didelį, patogų, greitą, asmenišką oro uostą, kuris išties atspindėtų miestą“, – viltimis dalijosi R.Sinclairas.

Svarbu nebe tik bilietų kaina

R.Sinclairo įsitikinimu, sėkmingi oro uostai ir yra tie, kurie skiria daugiau dėmesio keleivių poreikiams. „Tuomet jie gauna lojalius klientus“, – tvirtino jis. Tai ypač aktualu miestams, kurie turi kelis oro uostus – kaip Londonas.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Lenkijos avialinijos pristato naują lėktuvų reisą į Londono miesto aerouostą
Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Lenkijos avialinijos pristato naują lėktuvų reisą į Londono miesto aerouostą

„Turime penkis oro uostus. Kai kurie pasirinks oro uostą žiūrėdami į kainą, kuriuo dienos metu vyksta skrydis, bet pastebime, kad vis daugiau žmonės žiūri ir į tai, ar jie gali skristi iš savo pamėgto oro uosto. Jie jį pažįsta, žino, kaip ir kiek laiko reikės kelionei, prieš kiek laiko atvykti, ar jis patogus. Žmonės vis labiau supranta, koks svarbus yra laikas, įvertina, kiek laiko reikės nuvykti į oro uostą, kiek tai kainuos, kiek kainuos pastatyti ten automobilį ir pan.“, – vardijo R.Sinclairas.

Rekonstruojant oro uostą daug dėmesio kreipiama į tai, kaip jis gali teigiamai prisidėti prie keleivių psichinės sveikatos.

„Oro uostas yra stresą kelianti vieta, – pripažino R.Sinclairas. – Kai kurie bijo skristi, kiti nerimauja pamesti dokumentus, kitiems baimę kelia ėjimas pro patikrą, dar yra ir baimė praleisti skrydį, prarasti lagaminą – yra daug dalykų, kurie oro uoste gali pakelti streso lygį. O šiandienos visuomenė yra labai užsiėmusi, dėl ko psichinės sveikatos tema yra tapusi labai svarbi.“

Vilniaus oro uoste R.Sinclairą labai maloniai nustebino architektūra.

Dėl to Londono Sičio oro uostas užsakė ekspertų analizę, kaip infrastruktūra ir transporto sistema gali padaryti teigiamą poveikį žmonių psichinei sveikatai.

„Analizavome, ką galime padaryti, kad sumažintume stresą – kad kelionė būtų kuo paprastesnė, patogesnė ir mažiau varginanti. Šviesos, dizainas, spalvos, kaip ir kur pateikiama informacija, kaip elgiasi oro uosto darbuotojai – į visa tai turime kreipti dėmesį“, – aiškino oro uosto vadovas.

Štai ir Vilniaus oro uoste jį labai maloniai nustebino architektūra. „Man labai įstrigo, kad tai įdomus gražaus istorinio pastato ir šiuolaikinės architektūros derinys. Jautiesi, kad esi gražiame senoviniame lietuviškame pastate, kuris virsta modernia infrastruktūros dalimi, – Vilniaus oro uostą gyrė R.Sinclairas. – Tai dera neįtikėtinai gerai.“

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15min tema

Praktiški patarimai

Ekspertai pataria
Gerumu dalintis gera

Liaudies alus

Gera savijauta – tavo pasirinkimas

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje