Ilgai negalvodamas draugui pasiūliau apsilankyti keliuose vienas nuo kito visai netoli esančiuose muziejuose. Pinigų, kad juos būtų galima aplankyti, reikia visai nedaug, o įspūdžių iš tiesų turėtų pakakti ilgam.
Savo draugui visų pirma pasiūliau apsilankyti Valstybiniame meno muziejuje, o paskui užsukti į netoliese esančią buvusią karališkąją rezidenciją – Rosenborgo rūmus.
Milžiniška unikali kolekcija – nemokamai
Valstybinis meno muziejus unikalus ne tik savo sukauptos kolekcijos gausa. Lankytojus jis traukia ir reta šiais laikais galimybe unikalius meno kūrinius pamatyti nemokamai.
Muziejų galima apibėgti ir per dvi valandas. Tačiau čia galima užtrukti ir kelias dienas. Muziejaus kolekciją sudaro visų stilių ir pakraipų kūriniai – nuo ankstyvojo Renesanso iki mūsų dienų. Čia galima rasti ir 700 metų senumo tapybos darbų, ir šiuolaikinio meno kūrinių.
Žiūrėti Vietos, kuriose patariaus apsilankyti draugui didesniame žemėlapyje
Rembrandtas, P.Picasso, Matisse – tai tik keli menininkai, kurių drobės kaba muziejaus salėse. Lankytojai gali susipažinti ne tik su meno kūriniais, bet ir savo akimis pamatyti, kaip dirba restauratoriai, įsikūrę vienoje iš muziejaus salių.
Įdomu, kad Valstybiniame meno muziejuje, skirtingai nuo kituose pasaulio vietose esančių muziejų, laisvai leidžiama fotografuoti. Už tai irgi neimama jokių mokesčių. Vienintelis apribojimas – fotografuoti reikia be blykstės, kad nebūtų pakenkta seniesiems tapybos darbams. Čia taip pat neleidžiama naudoti stovų.
Įėjimas į muziejų yra nemokamas. Tačiau muziejus taip pat rengia specialias parodas, į kurias jau reikia pirkti bilietus. Fotografavimo sąlygos irgi būna skirtingos atskiroms parodoms. Nuo metų pradžios, greta kitų, iki pat birželio 1-osios Valstybiniame meno muziejuje Kopenhagoje veikia unikalaus danų menininko Wilhelmo Freddie (1909-1995) darbų paroda, užimanti net kelias sales. Paroda skirta W.Freddie gimimo 100 metų jubiliejui paminėti.
Keisčiausios svajonės gali virsti menu
Valstybinis meno muziejus tarsi savo vizitinę kortelę pristato ir tai, kad čia vienas greta kito puikiai dera sena ir nauja. Tai atsispindi ir nagrinėjant muziejaus pastato architektūros sprendimus.
Iš tiesų muziejus įsikūręs dviejuose sujungtuose pastatuose. Senieji darbai darbai eksponuojami naujame 1998 m. statytame pastate. Senajame, 1897 metų statybos, pastate galima aptikti šių laikų meno darbų.
Žiūrėti Vietos, kuriose patariaus apsilankyti draugui didesniame žemėlapyje
Nepamiršo danai ir pačių mažiausiųjų. Muziejuje atskira erdvė skirta vaikams – čia įkurtas Vaikų meno muziejus. Apie meną lankytojams jame kalbama vaikams suprantama kalba.
Šių metų Vaikų meno muziejaus ekspozicija skirta... svajonėms.
„Iš kur atsiranda svajonės? Kodėl mes svajojame? Ir iš ko svajonės sudarytos? Ekspoziciją sudaro senojo ir naujojo meno darbai, balansuojantys tarp svajonės ir realybės. Atminkite, kad ir neįtikinamiausios svajonės gali išsipildyti, o keisčiausios gali virsti menu", – taip vaikams pristatoma šių metų ekspozicija.
Vaikų meno muziejuje nuolat klega mažieji lankytojai. Jiems čia organizuojamos pamokos, rengiamos kūrybinės dirbtuvės, ekskursijos. Muziejus akcentuoja, kad vaikams susipažinti su menu čia mielai padeda net ir žinomi menininkai.
Jei norite peržiūrėti nuotraukas iš Valstybinio meno muziejaus, spauskite čia.
Balandžio 16-oji – karalienės gimtadienis
Kitas objektas, kurį savo draugui pasiūliau aplankyti, yra vos už kelių šimtų metrų nuo Valstybinio meno muziejaus stovinti buvusi karališkoji rezidencija – Rosenborgo pilis. Viena vertus, pilies darbuotojų sukaupta ekspozicija iš tiesų atitinka žodį „karališka". Antra vertus, bilietai į pilį beprotiškai brangioje šalyje Danijoje yra įkandami net ir sunkmečio iškankintam lietuviui.
Beje, balandžio 16 d. visa Danija švenčia karalienės Margrethe II gimtadienį. Tad šiomis dienomis lankantis Danijoje iš arčiau nesusipažinti su karalystės istorija ar neapžiūrėti karališkųjų relikvijų būtų tiesiog nedovanotina klaida.
Tiesa, gimtadienio iškilmės paprastai vyksta greta kitos Kopenhagoje esančios karališkosios rezidencijos – ties Amalienborgo rūmais.
Žiūrėti Vietos, kuriose patariaus apsilankyti draugui didesniame žemėlapyje
Tačiau karališkosios sargybos paradas, likus pusvalandžiui iki vidurdienio, kasdien prasideda greta Rosenborgo pilies, į kurią nusiunčiau savo draugą.
Karališkoji sargyba išsirikiuoja ties kareivinėmis, įsikūrusiomis greta Rosenborgo rūmų, ir žygiuoja Kopenhagos gatvėmis į iškilmių vietą. Jei karalienė tuo metu yra savo rezidencijoje Amalienborgo rūmuose, sargyba keičiasi aidint muzikai, kurią atlieka karališkosios sargybos orkestras. Jei karalienės rezidencijoje nėra, sargyba keičiasi tyloje.
Ne tokį iškilmingą karališkosios sargybos pasikeitimo ceremoniją galima kasdien stebėti ir prie tvenkinių bei įspūdingo žaliuojančio parko įsikūrusių Rosenborgo rūmų.
Pilies istorija
Rosenborgo rūmus 1606–1634 metais pastatė Danijos ir Norvegijos karalius Christianas IV. Tai buvo vienas spalvingiausių ir populiariausių valdovų per visą Danijos istoriją. Tai buvo karalius, kuris labai stengėsi stiprinti savo karalystę, ypač rūpinosi jos prekybos ryšiais su kitomis šalimis. Christianas IV taip pat norėjo, kad jo valdoma karalystė dominuotų visame Baltijos jūros regione ir savo karine jėga. Tačiau šio tikslo karaliui nepavyko pasiekti. Švedija buvo stipresnė, o Christianas IV mūšiuose su šia kaimyne neteko dešinės akies.
 |
| Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Rosenborgo pilis |
Christianas IV buvo vedęs du kartus. Jis susilaukė daugiau kaip dvidešimties vaikų, tarp jų buvo ir būsimasis Danijos karalius Frederikas III.
Karalius Christianas IV domėjosi kultūra, aktyviai skatino statybas. Jam vadovaujant Danijoje buvo įkurti ir pastatyti keli nauji miestai.
Rosenborgas buvo statomas kaip karaliaus vasaros rezidencija. Iki tol Danijos valdovai naudojosi už 35 km nuo Kopenhagos nutolusiais Frederiksborgo rūmais. Nors Christianas IV šioje rezidencijoje irgi mielai lankydavosi, jaunam bei ambicingam valdovui rūmų reikėjo ir arčiau sostinės.
Rūmų statybai vadovavo architektų pora Bertelis Lange ir Hansas van Steenwinckelis. Manoma, kad architektai savo sprendimais galėjo įgyvendinti ir kai kurias asmenines Christiano IV idėjas. Karalius 1648 m. šiuose rūmuose ir mirė.
 |
| Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Rosenborgo pilies eksponatas |
Rosenborgo rūmai kaip karališkoji rezidencija buvo naudojami iki 1710 m., kai karalius Frederikas IV, Christiano IV proanūkis, ją iškėlė kitur. Rūmuose pradėta saugoti karališkąsias vertybes. Tai paaiškina, kodėl ir mūsų dienomis čia galima pamatyti daugybę unikalių karalių naudotų daiktų.
Karališkąją rezidenciją iškėlus kitur, Rosenborgas valdovų prieglobsčiu tapo tik du kartus – po Christianborgo rūmų gaisro 1794 m. ir britams puolant Kopenhagą 1801 m.
XIX a. pradžioje buvo nuspręsta, kad karališkąją relikvijų kolekciją, saugomą Rosenborge, turi pamatyti ir visuomenė. 1838 m. pilis savo duris atvėrė lankytojams. 1849 m. Danijoje panaikinus absoliutizmą, pilys ir rūmai tapo valstybės nuosavybe. Visos Danijos, ne tik karališkosios šeimos, nuosavybe tapo ir Rosenborgo pilis-muziejus.
Lankytojai supažindinami ir su žemiškais karalių buities reikalais
Rosenborgo pilyje saugomos relikvijos yra neįkainojamos. Ypač vertingi daiktai eksponuojami pilies rūsyje.
 |
| Andriaus Vaitkevičiaus/15min.lt nuotr./Karaliaus Christiano V (dešinėje) karūna ir karalienės karūna. Abi inkrustuotos brangiausiais akmenimis |
Ekspozicija apima kelias epochas ir laikotarpius. Skirtingose menėse randami skirtingų karalių valdymo laikų daiktai. Beje, čia pat galima pamatyti ne tik brangakmeniais inkrustuotų karūnų ar aukso skeptrų. Rosenborge lankytojai supažindinami net ir su vietomis, kur „karaliai pėsti vaikščiodavo". Anais laikais karališkasis tualetas buvo žinomas kaip „slapta rūmų vieta".
Dauguma turistų, apsilankę pilyje, vėliau užsuka ir į muziejaus parduotuvę. Čia jiems iš karto pasiūloma įvairiausių daiktų, pagamintų kaip tikslios muziejuje saugomų vertybių kopijos.
Pavyzdžiui, čia už 9 eurus galima įsigyti užrašų knygelę, kurios viršelis papuoštas tikslia Christiano IV dukters Anne Cathrine (1618–1633) parašytos ir 1648 m. išleistos maldaknygės viršelio kopija.
Christiano IV monograma papuoštas raktų pakabutis kainuoja 4 eurus, o Christiano IV laikų šilkinė kaklasaitė – 70 eurų. Visus šiuos daiktus galima užsisakyti ir paštu.
Įėjimas į muziejų suaugusiajam kainuoja 70 Danijos kronų (apie 31–32 litus). Vaikai iki 17 metų įleidžiami nemokamai, studentams ir pagyvenusiems žmonėms (senjorams per 65 m.) bilietas į Rosenborgą kainuoja 45 kronas (apie 20 litų). Už leidimą fotografuoti neįkainojamas karališkas vertybes muziejus renka 20 kronų (apie 9 litų) mokestį.
Jei norite peržiūrėti nuotraukas iš Rosenborgo pilies, spauskite čia.
P.S. Nekantriai lauksiu grįžtančio draugo, kad išgirsčiau jo įspūdžius ir sužinočiau, ar įtikau savo patarimais.
