Susikalbėti su ispanais buvo beveik neįmanoma
Latvijos oro linijų „airBaltic“ lėktuvas iš Madrido į Rygą pakilti turėjo penktadienį, 17 valandų 20 minučių. Bet, kaip 15min žurnalistui pasakojo iš seminaro Ispanijoje su 8 žmonių grupe per Rygą į Vilnių keliavusi Janina, Madride kilo stipri audra. Dėl jos „airBaltic“ lėktuvui, jau beveik iš Rygos pasiekusiam Madridą, teko apsisukti ir leistis Barselonoje. Būtent šis lėktuvas turėjo skristi iš Madrido į Rygą.
„Mes susisiekėme su „airBaltic“ biuru Rygoje. Mus informavo, kad baigsis audra, lėktuvas atskris ir mes vakare išskrisime. Ir prasidėjo nuolatinis atidėliojimas. Skelbė, kad lėktuvas išskris 20 valandą, 21 valandą, o paskutinis atidėjimas buvo, atrodo, iki 22 valandos. Bet mums nuolat sakė, kad tikrai išskrisime“, – pasakojo Janina.
Keleiviai laukė skrydžio oro uoste, jiems buvo duoti talonai, su kuriais galėjo įsigyti sumuštinių ir vandens. Galiausiai lėktuvas iš Barselonos pasiekė Madridą, ir lėktuvo į Rygą laukę keleiviai buvo informuoti, kad turi eiti prie „Iberia“ avialinijų, „airBaltic“ partnerio Ispanijoje, informacijos biuro. „airBaltic“ savo atstovybės Madride neturi.
„Žmonių buvo labai daug, nes ne tik į Rygą skrydis vėlavo – sutrikę buvo visi skrydžiai. Praeiti buvo neįmanoma. Angliškai kalbančių informacijoje buvo labai mažai. Be to, į mus žiūrėjo su tokiu pykčiu, kaip į priešus. Baksnojo į „airBaltic“ logotipą ir liepė aiškintis su jais. O jie nieko negalėjo paaiškinti“, – pasakojo Janina.
Pasimetusi grupelė, prie kurios prisijungė dar keletas to paties skrydžio belaukusių žmonių, laukė, kas vyks toliau. Staiga priėjo du žmonės su „Iberia“ uniforma. Jie liepė kuo greičiau eiti pro apsaugą ir prie įlaipinimo į lėktuvą vartų, nes lėktuvas neva jau tuoj pakils.
Janiną ir kitus tai nustebino – jie buvo ką tik matę, kaip pilotas su stiuardesėmis išlipo iš lėktuvo. Vis dėlto oro linijų darbuotojais jie pasitikėjo.
Tačiau pasiekusi vartus grupelė pastebėjo, kad kitų keleivių aplinkui nėra. Lėktuvas taip ir nepakilo, o netrukus „Iberia“ biuras tiesiog baigė darbą. Jo darbuotojai išeidami namo dar pareiškė lietuviams: „Čia ne mūsų problema, ir iš viso, jūs ne mūsų klientai ir ne mūsų keleiviai. Eikite šalin, ateis kita pamaina ir spręs.“
Tačiau, kaip pasakojo Janina, kita pamaina atėjo tik ryte. Iki tol lietuviai turėjo praleisti naktį oro uosto laukiamajame be vandens, maisto ir vietos miegoti.
„Tik vėliau sužinojome, kad kiti per dideles problemas išsikovojo viešbutį. Bet mūsų grupė atsiskyrė, ir apie jokį viešbutį mes nieko nežinojome. Taip mes, keliolika oro linijų darbuotojais patikėjusių lietuvių, ir likome nakvoti oro uoste. Pasnaudėme ant grindų vaikų žaidimų aikštelėje, kur buvo minkšta“, – sakė Janina.
Ryte lėktuvas pagaliau pakilo ir keleiviai pasiekė Rygą. Vėliau, pasak Janinos, aptarnavimas buvo normalus – iš Rygos į Vilnių lietuvius parvežė taksi.
Vis dėlto dažnai skraidanti moteris teigė pirmą kartą susidūrusi su atveju, kuomet oro uoste keleiviai paliekami likimo valiai.
„Informacijos – jokios. Visą laiką mums buvo meluojama. Viena kartu skristi turėjusi pora iš karto sužinojo, jog skrydis bus tik rytoj, ir išvažiavo į viešbutį. Mes patys irgi galėjome nesikankinti ant tų grindų, jei mums būtų buvę pasakyta. Mums net nereikėjo viešbučio – galėjome susiskambinti su kolegomis ir grįžti nakvoti pas juos. Bet mums melavo ir „Iberia“, ir „airBaltic““, – sakė Janina.
Janinos teigimu, skrydžio keleiviai ketina kartu teikti ieškinį. Tiesa, ji svarstė, kad greičiausiai oro linijos bandys gintis, kad lėktuvas nepakilo dėl audros. Bet, pasak moters, oro sąlygos penktadienį vakare jau buvo geros ir kiti lėktuvai kilo.
Mums sakė: pirkite viską, siųskite čekius. Bet kas žino, ar apmokės tuos čekius kas? Ir apskritai, svarbiausia ne tie keli eurai, o požiūris į žmogų, – piktinosi moteris.
„Į oro uostą atvažiavome ketvirtą popiet. O namie aš buvau šeštadienį apie aštuntą vakaro. Daugiau negu parą praleidome veiksme, ir per tą laiką tik vieną kartą gavome vandens ir maisto. Mums sakė: pirkite viską, siųskite čekius. Bet kas žino, ar apmokės tuos čekius kas? Ir apskritai, svarbiausia ne tie keli eurai, o požiūris į žmogų“, – piktinosi moteris.
Papiktino ispanų požiūris
Kartu su Janina toje pačioje grupėje buvęs Zigmas sakė skrydžio metu klausęs stiuardesių, kas nutiko. Jų teigimu, „airBaltic“ lėktuvas Madridą pasibaigus audrai galiausiai pasiekė apie 22 valandą, bet pilotai buvo pavargę ir nutarė pailsėti iki ryto, nes jų darbo laikas jau buvo viršytas.
„Mes sužinojome, kad pilotai dar derėjosi dėl skrydžio. Ko jie derėjosi, kaip derėjosi – aš nežinau. Derybos vyko apie dvi valandas, ir kai nesusiderėjo, jie atsisakė skristi, pasinaudodami darbo laiko reglamentavimu“, – sakė Zigmas.
Jis sakė puikiai suprantantis, kad geriau skristi su pailsėjusiais pilotais, bet piktinosi, kad apie tai nebuvo pranešta iš anksto.
Kaip ir Janina, Zigmas stebėjosi, kad su ispanais oro uoste susikalbėti buvo labai sunku, nes angliškai šie beveik nešnekėjo, o galiausiai jie pasakė „latvių oro linijų keleivių neaptarnaujantys“.
„Mumis niekas nesirūpino. Kur mes beeidavome į informaciją, niekas jokių atsakymų nedavė, sakė – laukit. Nedavė nei valgyti, nei gerti. (…) Pasakysiu taip: tas laikas, kol buvom oro uoste, buvo tautinis rasizmo variantas. Mus, lietuvius, atskyrė nuo kitų, ir apgavyste įkišo į laukimo salę, kuri visą naktį neveikė, tik kavos iš automato galėjome pirkti. Net rusų laikais nemačiau, kad taip tyčiotųsi iš žmogaus. Mes niekas, mes nulis ten“, – piktinosi Zigmas.
Net rusų laikais nemačiau, kad taip tyčiotųsi iš žmogaus. Mes niekas, mes nulis ten.
Zigmas sakė, kad jis ir kiti lietuviai kreipėsi į informaciją klausdami, kodėl negauna viešbučio, bet jiems liepė laukti, neva „skrydis tuoj bus“.
Taip pat Zigmas atkreipė dėmesį, kad iki pat 8 valandos ryto vakarykštis skrydis buvo laikomas tik „atidėtu“, bet ne „atšauktu“. Todėl kelionės draudimą turintys keleiviai negalėjo netgi kreiptis į draudimą.
Zigmas sakė ketinantis konsultuotis su teisininkais. Nesusitarus geruoju, vyras teigė esantis pasiryžęs eiti iki teismų. Vyras sakė nekaltinantis „airBaltic“, kurie, pasak jo, tik organizuoja skrydžius. Vis dėlto jis piktinasi ispanais, kurie visiškai nesirūpino užstrigusiais keleiviais.
Buvo netgi iškviesta policija
Dar vienos iš Madrido per Rygą į Vilnių tuo pačiu reisu skridusios keleivės – Ievos (vardas pakeistas pašnekovės prašymu - red.past.) – patirtis buvo kitokia. Ji iki galo kovojo dėl viešbučio, kurį galiausiai gavo, bet prireikė ir policijos įsikišimo.
Atvykus į oro uostą, pasakojo Ieva, prasidėjo stipri audra, vieno terminalo stogas netgi neatlaikė vandens. Tačiau audra praėjo, lėktuvas iš Rygos nusileido, ir, pasak Ievos, visi ėmė tikėtis, kad tuoj išskris.
„Dėl oro sąlygų labai vėlavo trys skrydžiai, vienas jų – į Rygą. Tačiau oficialiai skrydis buvo tik atidėtas, bet ne atšauktas. Ekranai nuolat rodė, kad skrydis bus po 10 minučių, dar po 10 minučių ir panašiai. Patys matėme, kad pilotai iš lėktuvo išlipo, bet personalas vis sakė, kad tuoj skrisim“, – sakė Ieva.
Ekranai nuolat rodė, kad skrydis bus po 10 minučių, dar po 10 minučių ir panašiai. Nors patys matėme, kad pilotai iš lėktuvo išlipo, personalas vis sakė, kad tuoj skrisim.
Oficialiai skrydžio neatšaukus, nebuvo galima nei pasikeisti bilietų, nei gauti viešbučio. Praėjus penkioms valandoms po pirminio skrydžio laiko, ekranai tiesiog atgaliniu laiku ėmė rodyti, kad lėktuvas neva skris 22 valandą, net ir tada, kai 22 valanda jau buvo praėjusi. Tai glumino lietuvius, kurie matė, kad lėktuvas stovi ir niekur skristi nesiruošia.
„Galiausiai mums pasakė, kad niekur neskrisim, ir liepė eiti aiškintis prie informacinio stalelio. Sakė, mums ras viešbutį. Nuėjus prie informacijos, kiti darbuotojai vėl ėmė aiškinti, kad skrydis bus. Žmonės pradėjo piktintis – nei maisto, nei gėrimų, tik laukimas“, – pasakojo lietuvė.
Tuomet keleiviams buvo pranešta, kad jie gali eiti pavalgyti, tačiau tam turi vėl praeiti oro uosto patikrą ir patekti į laukimo salę. Kai kurie neapsikentę alkio ir vis dar tikėdami, kad gal skrydis bus, nuėjo valgyti, kiti nutarė likti.
Situacijai nesikeičiant, keleiviai vis garsiau reiškė nepasitenkinimą.
Tačiau užuot bandę susisiekti su „airBaltic“ ar kitaip spręsti problemą, informacijos darbuotojai iškvietė oro uosto apsaugą.
„Patys policininkai, kai papasakojome, kas vyksta, labai nustebo ir stojo į mūsų pusę. Galiausiai konsultantės mums pasakė, kad niekaip nesusisiekia su „airBaltic“ atstovu – niekas nekelia ragelio. Ir taip gerą valandą. Per tą laiką matėme, kaip šalia esantiems panašioje situacijoje atsidūrusio skrydžio su kita agentūra keleiviams pakeitė bilietus, davė viešbučius. Mes pasijutome kaip kokie antrarūšiai“, – pastebėjo Ieva.
Galiausiai atvažiavo autobusai, „airBaltic“ keleivius nuvežę į du viešbučius. Tačiau miegui liko vos kelios valandos. Ryte lėktuvo išskridimas vėl šiek tiek vėlavo: turėjęs pakilti 8 val. 50 min., lėktuvas pakilo 10 val. Nei viešbutyje, nei atskridę į Rygą keleiviai vėlgi negavo nei maisto, nei vandens, nors ta pati kelionė tęsėsi.
„Mane ypač stebina, kad kai kurie žmonės negavo jokios informacijos ir liko nakvoti oro uoste, tikėdami, kad naktį bus skrydis. Nors „airBaltic“ turi visų numerius ir elektroninius paštus, jais nepasinaudojo. Informaciją, ką mums daryti, mums turėjo duoti iš karto, kai tik paaiškėjo, kad vakare lėktuvas nebekils. Kas mums priklauso ir taip toliau“, – sakė Ieva.
Pasak jos, „airBaltic“ atstovai Rygoje kaltino Ispanijos oro uostą, kad šio darbuotojai nesusitvarkė. Bet, atkreipė dėmesį lietuvė, su kitų lėktuvų, taip pat užstrigusių audros metu, keleiviais tokių problemų nebuvo.
„Jau nekalbu apie požiūrį, kai žmogus paprašo vandens, o jam liepia eiti ir susirasti čiaupą prie tualeto neaišku kuriame oro uosto gale. Senukai, žmonės su kūdikiais ant rankų – visiems buvo sunku. Atmestinas požiūris į žmogų sudaro įspūdį lyg „airBaltic“ bando sutaupyti kiekvieną centą, net ir imdamiesi apgaulės. Gal įmonė patiria finansinių sunkumų ir taupymas jai tapo svarbesnis už reputaciją, tačiau nederėtų pamiršti, kad pagal „airBaltic“ elgesį kitų šalių turistai gali susidaryti įspūdį apie visas Baltijos šalis. Ir tai ypač nepalanku tuo metu, kai Pietų Europoje taip populiarėja kelionės į Lietuvą, Latviją ir Estiją“, – piktinosi Ieva.
15min sekmadienį ryte išsiuntė „airBaltic“ korporacinės komunikacijos skyriui klausimus, kodėl skrydis buvo atidėtas ir kas kaltas dėl keleivių patirtų nepatogumų.
