2015 metų lapkričio 3–25 d. truksiančios ekspedicijos tikslas – priminti Lietuvai genialaus geopolitikos stratego, geografo prof. K.Pakšto vardą ir nunešti žinią pasauliui apie Lietuvą ir jos vardą garsinusius žmones.
„Prieš metus, minint 120-ąsias gimimo metines, bendraminčiams kilo mintis savo žygiu priminti prof. K.Pakšto idėjų reikšmę pasauliui. Taip žingsnis po žingsnio gimė idėja surengti ekspediciją, kurioje nusprendė dalyvauti septyniolika skirtingų žmonių.
Ruošdamiesi ekspedicijai jos dalyviai rinko informaciją, archyvinę medžiagą, skaitė knygas ir ieškojo žmonių, kurie pažinojo prof. K.Pakštą, nes apie jį bus kuriamas dokumentinis filmas.
Visi jie leisis beveik į trijų savaičių kelionę po Meksiką, Belizą ir Gvatemalą.
Ekspedicijos užduotis yra išsaugoti istorinę atmintį, plėtoti diplomatinius, geopolitinius, tarpkultūrinius ryšius ir ugdyti tautos patriotiškumą“, – pasakojo vienas iš organizatorių ir dalyvių, keliautojas ir žurnalistas Gerimantas Statinis.
Ekspediciją organizuoja Lietuvos žurnalistų sąjungos Kelionių ir pramogų klubas ir Lietuvos geografų draugija.
Svarbiausi jos momentai bus aprašomi portalo 15min.lt kelionių rubrikoje „Pasaulis kišenėje“. Po ekspedicijos turėtų gimti ir dokumentinis filmas.
Kelionės metu – tyrinėjimai, konferencija ir susitikimas su Belizo vadovu
K.Pakštas (1893–1960) – profesionaliosios geografijos Lietuvoje pradininkas, dėjęs klimatologijos, ežerotyros mokslo pagrindus, plėtojęs istorinę, politinę, ekonominę ir socialinę geografiją.
Jis įkūrė Lietuvos geografų draugiją, užmezgė ir palaikė ryšius su Baltijos, kitų šalių mokslininkais, propagavo žinias apie Lietuvą.
Vienas svarbiausių K.Pakšto mokslinio pažinimo metodų buvo kelionės. Ne veltui jis pripažintas vienu garsiausių nepriklausomybės laikotarpio keliautojų.
„Jo kolumbiška dvasia audringuose XX a. politinių įvykių sūkuriuose Lietuvai siūlė pačius netikėčiausius sprendimus, numatė tolimiausią perspektyvą, tad natūralu, kad profesorius ne vienu atveju pelnė vedlio, dvasinio vadovo, pranašo vardą“, – pasakojo G.Statinis.
Nors kai kuriems jo idėjos atrodė utopinės, kai kurios jų netrukus buvo įgyvendintos. Pavyzdžiui, prof. K.Pakšto toliaregiškas vizijas dėl Baltoskandijos įkūrimo įkūnijo Šiaurės Šalių Taryba, o Vidurinės Europos Federacija tapo Europos Sąjunga.
Keliaudami K.Pakšto pėdsakais lietuviai daugiausia laiko praleis Belize. Ši šalis bus kaip centrinė, „Kazio Pakšto „Dausuva“ – Belizas‘15“ ekspedicijos ašis. Pats A.Pakštas šią šalį kadaise vadino atsargine Lietuva – „Dausuva“.
Planuojama, kad ekspedicijos metu bus atliekami geografiniai tyrinėjimai, lyginama prieš 57 metus prof. K.Pakšto aprašyta šių šalių geografinė įvairovė.
Belize lietuviai aplankys Lamanay archeologinį kompleksą, menonitų valdas Shipyard ir susitiks su jų atstovais, dalyvaus džiunglių žygyje Gaidžio Skiauterės rezervate (angl. Cockscomb Basin Reserve), kuriame įsteigtas pirmasis jaguarų rezervatas pasaulyje.
Taip pat lankysis South Water Caye archipelago salose, naktiniame džiunglių žygyje prie Indian Creek upės, Šv.Hermano urve, taip pat Blue Hole nacionaliniame parke, Santa Elenos ir San Ignacio vietovėse.
Ekspedicijos dalyviai taip pat keliaus ir po kitas vietas, kur lankėsi prof. K.Pakštas: Meksikoje – Četumalio Majų kultūros centre, tyrinės Palenkės, Chichen Itza piramides.
Gvatemaloje tyrinės Yaxchilan, Bonampak piramidžių kompleksus, vyks į Tikalio nacionalinį parką.
Planuojama, kad ekspedicijos metu bus atliekami geografiniai tyrinėjimai, lyginama prieš 57 metus prof. K.Pakšto aprašyta šių šalių geografinė įvairovė.
Pagrindinis ekspedicijos akcentas bus Belizo universitete ir Aplinkos tyrimo institute surengta konferencija „Lietuva ir prof. K.Pakštas“, taip pat susitikimas su generalgubernatoriumi Colville Young (Belizo valstybė prezidento neturi, nes yra Britų Sandraugos šalis. Tad šis asmuo yra oficialus šalies vadovas).
Spalvinga ir prieštaringai vertinta asmenybė
Prof. K.Pakštui priklauso viena garbingiausių vietų Lietuvos idėjų istorijoje.
„Be fantazijos, be gyvų koncepcijų nieko žymesnio pasauly nesukurta. Kūrybinė vaizduotė ir fantazija visur buvo reikalinga.
1958 m. birželio 16 d. prof. K.Pakštas su dviem bendraminčiais leidosi į savo paskutinę ekspediciją į Belizą, ieškodami vietos „atsarginei Lietuvai“
Tad verta svajoti ir apie lietuvybės nemarumą net sunkiausiuose ir tragiškiausiuose tautos bandymuose“, – taip sakė Kazys Pakštas, viena ryškiausių nepriklausomos Lietuvos ir išeivijos asmenybių – mokslininkas, pedagogas, švietėjas, publicistas ir visuomenės veikėjas.
K.Pakštas garsėjo originaliais sumanymais, toli siekiančiais projektais, kurių taip stigo tuometinei Lietuvai.
Jis vienas iš pirmųjų suformulavo Lietuvos nacionalinius interesus: tai valstybės, tautos indentiteto išsaugojimas, apsauga nuo išorės įsiveržimo, didžiųjų kaimyninių valstybių įtakos, pasirengimas galimai nepriklausomybės netekčiai.
Profesoriaus iškelta planingos emigracijos, kolonizacijos arba antrosios tėvynės idėja, sukėlė bene daugiausia nesutarimų ir ginčų.
-
Ekspedicija „Indija’13 A.Poškos keliais“: 2. Indų meilė lietuviams ir atokesnės nuo turistų vietos
-
Ekspedicija „Indija’13 A.Poškos keliais“: 3. Varanasis – kur mirtis ir gyvenimas susijungia į vieną
-
Ekspedicija „Indija’13 A.Poškos keliais“: 4. Apsilankymas paslaptingose Andamanų salose
-
Keliautojai vyks į Belizą – ieškoti idealistinės Kazio Pakšto „Dausuvos“
1958 m. birželio 16 d. prof. K.Pakštas su dviem bendraminčiais – aeronautikos inžinieriumi Pranu Baltakiu ir mokytoju Aleksu Krapu leidosi į savo paskutinę ekspediciją į Britų Hondūrą (dabartinį Belizą), ieškodami vietos „atsarginei Lietuvai“.
2015 m. birželio 29 d. minint prof. K.Pakšto gimimo metines, Užpaliuose įvyko Lietuvos geografų draugijos surengta konferencija ir buvo atidengta nuoroda į profesoriaus tėviškę Alinauką, Sudeikių seniūnijoje.
Taip pat vyko dviračių žygis į garsiojo idealisto tėviškę, kur prie stogastulpio buvo padėtas ąžuolų vainikas.
„Dausuvos“ istorija atgimė Vilniaus mažojo teatro spektaklyje „Madagaskaras”.
Dramaturgo Mariaus Ivaškevičiaus pjesėje puikiai atskleista unikali ir neeilinė K.Pakšto asmenybė bei svarbiausia jo idėja – perkelti Lietuvą į kitą žemyną ir ten sukurti „atsarginę“ tėvynę.
Spektaklyje tokia vieta tapo Madagaskaras – sala Indijos vandenyne, netoli rytinio Afrikos kranto.
