Dabar populiaru
Publikuota: 2019 kovo 14d. 21:02

Tradicinis indoneziečių šešėlių teatras: pamatyti būtina, suprasti – ne

Tradicinis indoneziečių lėlių šešėlių teatras
Tradicinis indoneziečių lėlių šešėlių teatras

Rahvana šokiruota brolio Kumbakarno mirties. Tai pamatęs jos draugas Indrajitas bando atkeršyti už mirtį ir puola į kovą su žudiku, tačiau pats žūsta ir netenka galvos. Tai – trumpa tradicinio Indonezijos lėlių šešėlių teatro spektaklio scenarijaus ištrauka. Kiekvieną vakarą garsiausiame teatre Džokdžakartoje rodomas vis kitas istorinio Indonezijos epo epizodas. Aš vieną vakarą patekau į aštunto epo pasakojimą.

Jei paieškos sistemoje suvesite sakinį „ką būtina pamatyti Indonezijoje“, Wayang bus tarp pirmų rekomendacijų, tiksliau, būtinybių pamatyti. Piešimo ant audinio technika – batika – ir Wayang labiausiai reprezentuoja Indonezijos kultūrą, savastį, istoriją ir meną.

Batikos meistrų ir mėgėjų čia išties daug, o Wayang taip lengvai nerasi.

Maždaug Vilniaus dydžio mieste, Indonezijos kultūros sostinėje Džokdžakartoje, tokį teatrą suradau visai atsitiktinai.

Jame kiekvieną dieną dažniausiai turistams rodo šį epą. Spektaklis trunka dvi valandas, nėra jokių titrų, o pats veiksmas nepasižymi dinamika. Pavyzdžiui, penkiolika minučių gali klausytis už širmos pasislėpusio aktoriaus niurnėjimų, kuriuos lydi perkusijos muzika. Tad mažai tokių, kurie išsėdi visą spektaklį.

Žiūrovai gali rinktis, kurioje pusėje sėdėti – ar matyti šešėlius, ar stebėti, kaip groja gamelanas – tradicinis indoneziečių orkestras, kuriame ksilofonai, gongas, perkusijos, pučiamieji sukuria ypatingą nuotaiką. Čia matai ir tą vienintelį aktorių, kuris keičia lėles.

Tradicinis indoneziečių teatras
Tradicinis indoneziečių teatras

Nors siužetą sekti labai sunku (žinai tik pagrindinius herojus ir patį epo scenarijų), spektaklis teikia malonumą – meditacinė gamelano muzika, aukštas atlikėjų registras neskubina kuo greičiau palikti teatro, nors mažai čia ką tesupranti.

Bet įdomu tai, kad lėlių atvaizdai lydi iš esmės visą kelionės po Indoneziją laiką – matai jų siluetus viešbučiuose, oro uostuose, jie piešiami batikos būdu ant audinio – tai lyg šalies prekinis ženklas – tokie kampuotų bruožų personažai, kurių pačios pradžios neatsimena net patys indoneziečiai, tik gali papasakoti apie pirmuosius spektaklius.

Tradicinio indoneziečių teatro orkestras
Tradicinio indoneziečių teatro orkestras

Tai, kas vyksta šiame lėlių šešėlių teatre, smarkiai kontrastuoja su chaosu gatvėse. Indonezija keičiasi kaip ir visas pasaulis, tačiau tos kampuotos ir patrauklios žmogystos spektaklyje – ne. Tai lyg lietuviškos sutartinės.

Komentarai

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Gera keliauti kartu

Praktiški patarimai

Video

23:30
04:39
00:23

Sveikata

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje