Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“
Kiek atokiau nuo jo buvo įsikūrusi Jūžintų dvarvietė, kurią Ukmergės bajorų maršalka Pranciškus Veisenhofas nutarė perkelti arčiau paties ežero – į Tarnavą (Rokiškio r.). Būtent nuo šios vietos atsiveria labai vaizdinga Rašų ežero panorama.
Nors ant jo krano įkurdintos naujosios dvarvietės pastatai buvo pabaigti jau po P.Veisenhofo mirties – apie 1858 m., čia gyveno dar keturios giminės kartos.
Tikriausiai garsiausias palikuonis – Juozapas Veisenhofas (1860–1932 m.). Šis žmogus tapo žinomu Lenkijos rašytoju, poetu, literatūros kritiku.
Įdomu tai, kad ir gyvendamas Lenkijoje, jis idealizavo savo tėviškę – Tarnavos dvarą. Čia jam visuomet viešpatavo ramybė, gamta ir laimė. Nors Lietuvoje menininkas mažai žinomas, populiariausiame jo kūrinyje „Sabalas ir panelė“ nostalgiškai pasakojama apie šią žavingą Aukštaitijos vietovę. Lenkijoje knyga buvo ekranizuota kino filme. J.Veisenhofas iki šių dienų minimas, kaip puikiai gamtą aprašantis autorius.
Ilgą laiką iš toli bolavo balti Tarnavos rūmai, ant bokšto aukštyn kylantys Gediminaičių stulpai... Supo didžiulis dviejų terasų parkas: viršutinė dalis – prie rūmų, apatinė – šalia ežero. Terasas skyrė akmenų mūro siena. Dar ir dabar galima atpažinti nuo rūmų link ežero per parką vedusių laiptų likučius. Nors parkas jau sulaukėjęs, jame tebeauga sibirinės pušys, guobos, tuopos, nematyti krūmai ir kiti augalai.
Tarpukariu Tarnavos dvaro žemės išdalytos, tuo metu spėjo pasikeisti keli šeimininkai. Sovietmečiu dvaras priklausė kolūkiui.
Nors buvusi Tarnavos puošmena jau prieš keliolika metų privatizuota, panašu, kad jai prikelti reikia ne tik milžiniškų investicijų, bet ir laisvesnių biurokratijos pančių.
Kartais mokytis iš gamtos pradedame per vėlai, kartais ją per vėlai atrandame. Visgi, kokia likimo sėkmė džiaugtis vaikyste, girdint iš miško sklindančius apuokų ūbavimus, klausant paupės varlių kurkimo, vandens čiurlenimo. Dažnai tokiems laimingiesiems matyti vaizdai ir garsai įskiepija pastabumą, kuris lydi visą gyvenimą bei padeda suvokti dabarties momento žavesį, trapumą.
Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“
