Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2021 rugsėjo 24d. 06:30

Didi diena: didžiojo karvedžio valia Kretingoje įgyvendinama po 400 metų

Kretingos požemiai
Josvydo Elinsko / 15min nuotr. / Kretingos bažnyčios požemiai, S.Chodkevičienės karstas
Po 400 metų Kretingoje bus išpildyta karvedžio, šio miesto įkūrėjo Jono Karolio Chodkevičiaus valia. Bažnyčios požemiuose, greta jo mylimos pirmosios žmonos Sofijos Chodkevičienės, nuguls kenotafas, tuščias karstelis, su relikvijomis. Karvedys kadaise buvo išreiškęs norą būti palaidotas būtent čia. Deja, J.K.Chodkevičiaus palaikai, kurie, skaičiuojama, buvo perlaidoti bene 7 kartus, taip ir nerasti.

Penktadienį Kretingoje vyks didinga ceremonija, į kurią ketina atvykti ir krašto apsaugos ministras, ir kariuomenės vadas. Čia, Kretingos bažnyčios požemiuose, palaidoti S.Chodkevičienės ir dviejų sūnų palaikai. Šalia atsiras ir J.K.Chodkevičiaus atminimui skirtas kenotafas – vadinamasis tuščias kapas.

Joje atsidurs kapsulės, pripildytos žemių, iš kadaise karvedžio lankytų vietų, kuriose kovojo, vaikščiojo ar mirė. Kapsulėje atsidurs ir gilės ąžuolo, skaičiuojančio daugiau kaip keturis šimtus metų. Teigiama, jog būtent po juo mėgo ilsėtis iš mūšių grįžęs karvedys.

Šį didingą projektą Kretingoje įgyvendina keletas sumanytojų – Kretingos muziejus, Lietuvos kariuomenės motorizuotų pėstininkų brigada „Žemaitija“, taip pat Kretingos bažnyčia, Kultūros centras bei Kretingos rajono savivaldybė.

Ypatingas žmogus Kretingos istorijoje

J.K.Chodkevičius – ypatingas žmogus Kretingos miesto istorijoje. Tai žmogus, įkūręs šį miestą, pastatęs bažnyčią, vienuolyną, užsiėmęs labdara.

Anot Kretingos muziejaus pavaduotojo, istoriko Juliaus Kanarsko, šis žmogus tuo metu buvo ir vienas didžiausių karvedžių visos Europos mastu, dalyvavęs mūšiuose prieš švedus, Osmanų imperiją. Tiesa, būtent kovodamas su šios imperijos kariais ir žuvo dabartinėje Ukrainos teritorijoje.

„Antroji žmona jį palaidojo dabartinėje Ukrainoje, jėzuitų bažnyčios požemiuose, ten buvo ir ji palaidota. Kai XIX amžiuje bažnyčia buvo nugriauta, palaidojimo vieta liko nežinoma. Testamente jis prašė, kad būtų palaidotas Kretingoje, bažnyčioje įrengtoje kriptoje, šalia pirmos žmonos ir savo sūnų.

Jis turėjo du sūnus ir dukrą, abu sūnūs palaidoti Kretingoje, mirė nepilnamečiai, anksti, vienas kūdikis, kitas ūgtelėjęs. Dukra Ona Scholastika buvo ištekėjusi už Sapiegos, 20 metų mirė, o kur palaidota, nežinoma“, – sakė J.Kanarskas.

Testamente jis prašė, kad būtų palaidotas Kretingoje, bažnyčioje įrengtoje kriptoje, šalia pirmos žmonos ir savo sūnų.

Su pirmąja žmona karvedys pragyveno apie 30 metų. Šiai iškeliavus anapilin, antrą kartą vedė maždaug po metų, tačiau netrukus ir pats žuvo.

„Kenotafo pastatymas kapavietėje, kriptoje – tai yra jo valios įvykdymas, nes mes nežinome, kur jo palaikai yra. Jei bus rasti, turim viltį, kad bus parvežti į Kretingą“, – sakė pavaduotojas.

Šiai iškiliai istorinei asmenybei atminti Kretingoje yra pastatytas paminklas.

Prisidėjo kariuomenė

Prie šios idėjos įgyvendinimo nemažai prisidėjo kariuomenė, o būtent Lietuvos kariuomenės motorizuotų pėstininkų brigada „Žemaitija“, kuri netrukus įgis karvedžio J.K.Chodkevičiaus vardą, mat yra perėmusi tradicijų. Brigados ženklas, grifonas, paimtas iš karvedžio skyde esančio herbo. Strėlės ant kepurių taip pat susijusios su šiuo žmogumi.

Muziejaus nuotr./J.K. Chodkevičiaus herbas
Muziejaus nuotr./J.K. Chodkevičiaus herbas

„Kenotafo, tuščio kapo, idėja buvo mano asmeninė, kurią daugelį metų nešiojausi. Prieš dešimt metų buvau garsiai išsakęs, tuomet visi pirštu pasukiojo...

Neatsirado norinčių šią idėją įgyvendinti. Ilgai širdy laikiau, o, minint 450 metų nuo jo gimimo, leptelėjau brigados vadui, pulkininkui N.Stankevičiui, muziejaus direktorei ir sulaukiau didelio palaikymo, – sakė Lietuvos kariuomenės motorizuotosios pėstininkų brigados „Žemaitija“ atstovas Nerijus Čapas

– Metus gimdėm tą idėją. Atsiranda kenotafas, aišku, gaila, kad nėra rasti J.K.Chodkevičiaus palaikai, nėra galimybės sugrąžinti skolos ir įvykdyti testamento, nes jo valia buvo būti šalia pirmosios, mylimosios jo Sofijos. Dabar moralinę skolą bandysime grąžinti įrengdami tuščią kapą, kur bus galima pagerbt jį.“

Vykdami į Ukrainą kitais reikalais, kariai nusprendė pasinaudoti galimybe ir aplankė tas vietas, kurios susijusios su karvedžiu. Buvo aplankyta ir Chotino tvirtovė, kurioje vyko paskutinis mūšis su Osmanų imperija, o jos metu J.K.Chodkevičius žuvo.

Wikipedia.org nuotr./Jonas Karolis Chodkevičius
Wikipedia.org nuotr./Jonas Karolis Chodkevičius

„Jis buvo perlaidotas, atrodo, septyniose vietose. Paėmėm žemės iš Chotino tvirtovės, tada vykom į kitas vietas. Pirmoji laikinoji perlaidojimo vieta buvo Podolės Kameneco katedra. Po metų buvo perlaidotas Ostrogo parapijoje, vėliau jėzuitų kolegijos bažnyčioje, tada Krokuvoje, paskui Jaroslavo bažnyčioje, tada vėl grąžintas į Ostrogą.

Jo palaikus kazokai labai medžiojo daug metų, nes nekentė labai stipriai, kadangi jis buvo prisidėjęs prie kazokų maištų malšinimo, už tai negalėjo jam atleisti“, – pasakojo istorija besidomintis N.Čapas.

Paskutinis karvedžio perlaidojimas užfiksuotas 1722 metais, praėjus 101 metams po mirties.

„Pervažiavom per visas vietas, ukrainiečiai pagelbėjo patekti ir į visus muziejus, pasikabint saują žemės, ką ir įdėsime kaip simbolinį artefaktą, kuris mena J.K.Chodkevičių. Susijusių vietų žemėlė ir gilė ąžuolo, kurį, kaip legenda sako, matė J.K.Chodkevičių, – dėliojo N.Čapas.

– Bandom kelti J.K.Chodkevičių iš istorijos paraščių, nes, reikia pripažint, kad yra vienas didžiausių ir ne tik karinis veikėjas, tai viena pusė, bet ir meno ir mokslo mecenatas, kultūros, labai plataus mosto žmogus. Mano galva, nepelnytai buvo į paraštes nustumtas. Džiaugiuosi, kad atsirado visa komanda, kuri palaikė idėją ir ji išvysta dienos šviesą.“

Atminties sklaida

Pasak Kretingos muziejaus vadovės Vidos Kanapkienės, darbo surengti šią prasmingą ceremoniją būta nemažai – pagaminti keletą kapsulių, į kurias bus supiltos žemės. Gilė sukurta iš bronzos, ji bus įdėta į išdžiovintą ąžuolo žievę. Patį kenotafą gamino skulptorius Vytautas Baranskas, metalinį stovą, ant kurio jis bus padėtas – tautodailininkai A.Šeputis bei G.Černiauskas.

Bendrovė „Medis“ padovanojo medinius neštuvus, kuriais kenotafą garbės kuopa neš į požemius.

„Iškilmės Kretingoje penktadienį prasidės 10 val. muziejuje, prie grafų Tiškevičių rūmų, iškilmingai išnešant kenotafą. Bus pristatytos relikvijos, pasirašytas aktas, priesaika J.K.Chodkevičiui, vėliau šitas kenotafas, kurį neš garbės kuopa, lydės Motorizuotos pėstininkų brigados nariai, visuomenė. Kenotafas keliaus į Rotušės aikštę. O prie J.K.Chodkevičiaus paminklo bus prisiminta jo asmenybė, bus skaitomos eilės, apdovanojami kariai“, – pasakojo V.Kanapkienė.

Po ceremonijos ir paaukotų mišių kenotafas nuguls bažnyčios požemiuose, greta žmonos S.Chodkevičienės.

„Jei kada atras kokį jo kaulelį, bus proga papildyti į kapsulę įdedant palaikus“, – sakė direktorė.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Interviu

SEB verslo augimo programa

01:37:23

Video

02:04
31:41
24:11

15min metų knygų rinkimai

Esports namai

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Sveikata

Tik prenumeratoriams
Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje