Dabar populiaru
Publikuota: 2020 birželio 4d. 10:14 , Atnaujinta: 2020 birželio 4d. 10:59

Inžinerinė legenda sugrįžo: „Raketa“ išplukdė pirmuosius keleivius iš Kauno į Nidą, skelbiama akcija

Pirmasis „Raketos“ reisas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Pirmasis „Raketos“ reisas

Nostalgiją kelianti „Raketa“ vėl kursuoja! Po daugiau nei metus trukusio laukimo ketvirtadienio rytą ji išplukdė pirmuosius keleivius reguliariu maršrutiniu reisu Kaunas–Nida–Kaunas, tad šią vasarą visi norintys galės prisiminti istorines keliones Nemunu. Jei iki tol dar kilo klausimų dėl ganėtinai aukštos kelionės kainos, šiandien „Raketos“ valdytojai skelbs akciją, galiosiančią iki Joninių.

Ankstus ketvirtadienio rytas Vidaus vandens kelių direkcijos keleivinėje prieplaukoje, veikiančioje Kauno Raudondvario plente. Į greitaeigio keleivinio laivo denį raudonu nutiestu kilimu vienas po kito lipa pirmieji keleiviai. Skamba muzika, vėjyje blaškosi iškabinti balionai.

Į legendinio laivo išlydėtuves atvyko ir Kauno meras Visvaldas Matijošaitis, prisipažinęs, kad nelabai tikėjo šiuo projektu, manė, kad Nemuno vaga ir gamtos dėsniai galėjo ir, tikėtina, tebegali, jį lengvai sužlugdyti. Pats meras į Nidą neišplaukė, tik apsižvalgė „Raketoje“. Tikino, su „Raketa“ niekad anksčiau neplaukęs, tačiau yra išbandęs kelionę kitokiu laivu.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Visvaldas Matijošaitis ir Loreta Stonkienė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Visvaldas Matijošaitis ir Loreta Stonkienė

O štai pakalbinta viena iš keleivių – kaunietė Kristina, prisiminė pirmąjį savo plaukimą greitaeigiu kateriu į Nidą. Tai nutiko jos vaikystėje, einant 6-tuosius ar 7-tuosius metus.

„Ši labai panaši į tą, su kuria aš plaukiau gal 1982 metais. Prisimenu, kad labai greitai „Raketa“ plaukė, smagu buvo išeiti į atvirą zoną. Didelis vėjas, gražūs krantai“, – prisiminimais pasidalijo Kristina, į kelionę „Raketa“ išsiruošusi su dviem vaikais.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Pirmieji keleiviai: Kristina ir jos šeima
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Pirmieji keleiviai: Kristina ir jos šeima

Keleivė prisipažino, kad labai įdomu po tiek metų išbandyti tai, kas buvo seniai patirta. Grįžtant į tas pačias vietas, atkartojant tuos pačius dalykus, smalsu, kokie sugrįš prisiminimai.

„Nida – gražiausias mūsų pajūrio kampelis. Nuplaukę turėsime keletą laisvų valandų. Nežinau dar, ką pavyks nuveikti“, – teigė keleivė.

Paklausta, ar nėra brangu plaukti „Raketa“, nes diskusijų dėl bilieto kainos būta, ji atsakė, kad kiekvienas dalykas turi savo vertę, tad, tikėtina, kaina yra tokia, kokia turi būti.

„Gal bus kokia akcija, gal artimieji suorganizuos kelionę tam, kuris negali sau to leisti“, – vylėsi Kristina.

Skelbia akciją – bilietai po 29 eurus

Niekam nekyla abejonė, kad greitaeigis keleivinis kateris – puiki susisiekimo priemonė ne tik ieškantiems įdomesnių keliavimo būdų, norintiems pasigrožėti gamta, bet ir greitesnė bei pigesnė alternatyva autotransportui. Nereikia mokėti jokių įvažiavimo ar kelto mokesčių, išvengiama eilių prie keltų. Tačiau paskelbus kelionės „Raketa“, kuri pagaminta prieš 57-erius metus, bilietų kainas, tarp potencialių keliautojų kilo sujudimas. Ne vienam jų tokia suma pasirodė per didelė.

Bilietų kainos svyravo nuo 51 (paties bilieto kaina – 49 eurai, kitus du eurus sudaro administravimo ir paslaugos mokesčiai) iki 61 euro, priklauso, sėdite prie lango ar ne, prie šešiaviečio stalo, ar pavieniui.

Tai, kad sulaukė daugybės laiškų šia tema, pripažino ir katerį valdančios įmonės „Vandens kelias“ prezidentas Nerijus Šilgalis, laikomas vienu iš idėjos atkurti „Raketos“ reisus bendraautorių.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Nerijus Šilgalis
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Nerijus Šilgalis

„Didžiulės emocijos, sunku viską dar vertinti. Kai viskas nurims, džiaugsmas, manau, dar sustiprės. Per dieną gauname virš 1000 laiškų, susidomėjimas didelis. Viskas, šiandien mes išplaukiame. Už nugaros jau stovi laivas. Jei atvirai, mažai miegojome, – šyptelėjo N.Šilgalis. – Pirmasis reisas užpildytas. Gavome nesuskaičiuojamą kiekį laiškų bei skambučių, paprašymų ir paklausimų. Išgirdome žmones, kurie turi dideles šeimas, senjorus, jautresnio socialinio sluoksnio atstovus, kuriuos išgąsdino aukšta bilietų kaina. Todėl galime drąsiai paskelbti. Vos tik laivas prisišvartuos Nidos uoste, paskelbsime visiems plaukimams iki Joninių praėjusių metų žadėtą kainą – 29 eurus. Visiems keleiviams. Tai duoklė socialiai atsakingam verslui.“

Jis atskleidė, kad paskelbus bilietų pardavimą, per pirmąją valandą buvo išpirkta 200 bilietų kelionei „Raketa“. Juos įsigijo, kaip teigia N.Šilgalis, ištikimiausi keleiviai. Kai bus paskelbta žinia apie 29 eurų akciją, bilietai, jo nuomone, bus išgraibstyti akimirksniu, – visi norintys negalės to padaryti.

„Per pirmąją valandą, kai paskelbėme apie testinį reisą, sulaukėme daugiau nei 500 užklausų“, – teigė N.Šilgalis.

Šiuo metu pasiūloje – kelionės iki birželio 28 dienos, tačiau dar šiandien bus paskelbti visos vasaros reisų bilietai.

Dviračiui tenka taip pat pirkti bilietą

Pasiimti į laivą elektrinį paspirtuką galima nemokamai, tačiau už dviračių, kuriems numatytos „Raketoje“ vietos, kelionę kartu teks susimokėti papildomai – 21,72 euro. N.Šilgalis paaiškino, kad laive – ribotas skaičius vietų: vienu metu galima paimti tik 6 dviračius.

„Dviračių plukdymas nebuvo numatytas tuomet, kai statė šį laivą. Kaina tokia ne dėl to, kad mes prieš dviračius, o dėl to, kad neturime techninių galimybių jų paimti“, – paaiškino laivo valdytojų atstovas.

Pagrindinis klausimas, kuris kilo potencialiems keleiviams, anot jo, buvo tai, ar įleidžiami į laivą augintiniai. Kilo arši diskusija, reikia keturkojų „Raketoje“ ar ne. Nuspręsta leisti vežtis kartu augintinį, laikant jį specialioje taroje, kurios bendras kraštinių ilgis neviršys 1,15 metro. Į saloną jie nebus priimami, nes kai kurie keleiviai gali būti alergiški gyvūnams.

Karantinas pakoregavo ir taisykles, skirtas keleiviams: laive būtina dėvėti apsauginę veido kaukę.

Paklaustas, koks šiuo metu Nemuno vandens lygis, dėl kurio, tikėtina, bus visuomet jaudinamasi, N.Šilgalis patikino, kad lietaus pastaruoju metu būta, net ir naktį prieš pirmąjį reisą, o tai džiugina.

„Akivaizdžiai, vandens lygis ir aukštesnis nei pernai. Jei vanduo smarkiai nusėda, Nemune vasarą atsiranda kelios vietos, reikalaujančios papildomo atidumo. Technika nuolatos budi ir pasiruošusi taisyti visas spragas. Šiemet klausimų dėl vagos gylio neturėtų iškilti. „Raketos“ metu grimzlė panirusi 70 cm, tad jei vandens yra šiek tiek daugiau nei suaugusio žmogaus kelio lygis, galime plaukti“, – atsakė „Vandens kelio“ generalinis direktorius.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Pirmasis „Raketos“ reisas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Pirmasis „Raketos“ reisas

Turėjo startuoti jau pernai

Laivas į vandenį buvo nuleistas gegužės 26 dieną ir atliko savo pirmąjį bandomąjį plaukimą. Ketvirtadienio rytą jis jau buvo pasiruošęs plukdyti pirmuosius keleivius.

Tiesa, į vandenį „Raketa“ po 8-erių metų pertraukos iškilmingai buvo nuleista ir pernai, atliktas bandomasis reisas, tačiau kursuoti reguliariai su keleiviais ji taip ir nepradėjo – nepavyko gauti laivo klasę patvirtinančio sertifikato, kurio reikalavo Transporto saugos administracija. Laivo valdytojai tuomet tikino, kad Lietuvoje net nėra įmonės ar institucijos, kuri tokį sertifikatą teiktų.

Vidaus vandens kelių direkcijos nuotr./„Raketa“ – jau Kaune
Vidaus vandens kelių direkcijos nuotr./„Raketa“ – jau Kaune

Šiemet visi taškai pagaliau sudėti ant i.

Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas, dar pernai besidžiaugęs, kad Kaunas atsisuko į savo istorines šaknis – prisiminė, kad yra paupio miestas, birželio 4-ąją pavadino ypatinga diena, vainikavusią kelerių metų sunkų darbą.

„Ministras pasirašė įsakymą, jo komanda paruošė visus dokumentus, kuriais buvo ištaisyti neatitikimai teisės aktuose. Juos atlikus, minėto sertifikato pateikti jau nebereikėjo. Techniškai „Raketa“ buvo tvarkinga ir galėjo plaukti jau praėjusių metų sezoną“, – kaip baigėsi praėjusių metų vargai, atsakė V.Vinokurovas.

Nemune yra 14–15 seklumų, sudarančių 40–50 km atkarpą.

Paklaustas, žvelgiant iš laivavedžio perspektyvos, kas sunkiausia plaukiant Nemunu „Raketa“, pašnekovas priminė, kad laivyba iki sovietų okupacijos buvo itin aktyvi ir svarbiausia susisiekimo transporto priemonė. Anksčiau „Raketa“ stodavo Jurbarke, Juodkrantėje. Jei šis reisas pasiteisins, gali atsirasti kitokių maršrutų. V.Vinokurovo žiniomis, yra planų pradėti plukdyti keleivius reisu Klaipėda–Nida–Klaipėda.

„Nemunas yra puiki upė, idealiai tinkanti laivybai. Tačiau ta 25-erių metų vagos nepriežiūra, finansavimo neskyrimas, davė savų rezultatų. Nemune yra 14–15 seklumų, sudarančių 40–50 km atkarpą, tačiau kasmet anksti pradedame valymo darbus. Reikia seklumas tvarkyti ne kasimais, kurie yra tik palaikomieji, bet bunomis, kurios formuoja upės vagą ir gali tarnauti 80 metų. Buna – tai hidrostatinys, ilgas išsikišimas nuo kranto. Jis būtinai turi būti sujungtas su krantu ir išsikišti tam tikru ilgiu į Nemuno vagą. Taip kreipiama tėkmė, kuri pradeda formuoti sūkurius. Tai nėra ypatingas statinys, svarbiausia – hidromodeliavimas“, – paaiškino V.Vinokurovas.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas

Anot jo, kasmet Nemuno valymui skiriama po milijoną eurų. Šiemet iš ministerijos gautas papildomas finansavimas. Anksčiau pinigų neužtekdavo net vienam sezonui reikalingiems degalams.

Tikimasi per keletą metų pradėti aktyvią laivybą Nemunu. Tam gali pasitarnauti europinis upės sutvarkymo projektas.

Paklaustas, ar vilniečiai nesijaus nuskriausti, kai kauniečiams sudarytos galimybės išbandyti legendinę greitaeigę „Raketą“, V.Vinokurovas užsiminė apie planus paruošti Nerį, kad ja galėtų keleiviai atplaukti iš sostinės į Kauną.

„Yra unikali galimybė sujungti Vilnių su Kaunu vandens keliu, Nerimi. Studijos darytos. Suskaičiuotos investicijos tam. Turi būti išreikšta politinė valia, gyventojai to turi norėti. Vizija reali. Tai investicijų ir valstybės požiūrio klausimas“, – atskleidė Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius.

Trys reisai per savaitę

Per savaitę numatyti 3 rekonstruotos „Raketos“ reisai. Ketvirtadieniais ir penktadieniais ji iš Kauno pajudės 9 val. ryto, iš Nidos į Kauną šiomis dienomis plauks 15.30 val. Tačiau išiš Kauno plaukusi šeštadienį 9 val. ryto, į laikinąją sostinę „Raketa“ sugrįš tik sekmadienį – iš Nidos senosios prieplaukos pajuda taip pat 15.30 val.

Skelbta, kad investicijos į šį maršrutą siekė daugiau kaip 100 tūkst. eurų. N.Šilgalis pripažino, kad dėl to, jog pernai teko atidėti keliones metams, kaštai išaugo. Išlaidos didėja ne tik laivui plaukiant, bet ir stovint.

„Per pastaruosius metus investicijos išaugo 30–40 proc. Kokia „Raketos“ dabartinė vertė? Mačiau šio laivo pardavimo skelbimą prieš 2–3 metus, kaina siekė 350 tūkst. eurų. Sudėtinga įvertinti vertę, nes toks laivas Lietuvoje, gal net Europos Sąjungoje, yra vienas. Jo vertė tampa jau numizmatine“, – paaiškino N.Šilgalis.

Pasak N.Šilgalio, „Raketos“ vertė gali būti didesnė nei 350 tūkst. eurų.

Vietų laive – 58, o pati kelionė – itin vaizdinga, ypač nusipirkus 10 eurų brangiau kainuojantį bilietą „prie lango“ (galiojo pirmojo reiso metu, toliau iki Joninių visi bilietai kainuos vienodai – 29 eurus). Vaikams iki 5-erių metų nereikia pirkti atskiro bilieto, jeigu jie gali sėdėti ant suaugusiojo kelių.

Prie šešiaviečių staliukų (įrengti elektros lizdai, USB jungtys) telpa 48 žmonės, dar 10 keleivių, įsitaisę pirmoje ir antroje eilėse esančiose kėdėse be staliukų, gali gėrėtis vaizdu pro priekinį langą. Plaukimo metu galima išeiti ir į lauką, kur įrengta papildomų sėdimų vietų.

Viduje veikia baras, tiekiantis užkandžius ir gėrimus. Keleivius aptarnauja du barmenai.

Išvysto iki 65 km/val. greitį

Laivas 240 km Nemunu per Kuršių marias iki Nidos besidriekiantį maršrutą įveiks per 4 val. Esant nepalankioms oro sąlygoms, kelionė gali pailgėti. „Raketa“ gali išvystyti iki 65 km/val. greitį. Toks greitis pasiekiamas dėl ypatingos laivo konstrukcijos – specialių menčių.

„Tai visiškai tas pats laivas, kuris į Nidą plaukiojo nuo 1963 metų. Jis – nuostabiai geros būklės, įvertinus tai, kad pastaruosius septynerius metus nebuvo naudojamas. Rekonstrukcijos metu buvo atnaujintas laivo korpusas“, – teigė „Vandens kelio“ prezidentas N.Šilgalis.

Tai visiškai tas pats laivas, kuris į Nidą plaukiojo nuo 1963 metų.

„Raketos“ kapitonai – penktos kategorijos laivavedžiai, šį maršrutą ir laivą žinantys kaip savo penkis pirštus. Susigrąžinti senuosius kapitonus nuspręsta dėl to, kad greitaeigio laivo valdymui būtinos specifinės žinios, kurias Lietuvoje išmano vos keli upeiviai. Iš viso vienu metu laive bus 5 įgulos nariai.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Pirmasis „Raketos“ reisas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Pirmasis „Raketos“ reisas

15min paklaustas, kokie iššūkiai plukdant keleivius „Raketa“ laukia, kapitonas mechanikas Ričardas atsakė, kad yra keblių Nemuno vingių, o sudėtingiausias kelionės etapas – Kuršių mariose vyraujantys vėjai.

„Pavojingas Rytys, Pietys, net Šiaurys. Metro bangos – viskas. Laivui plaukti būtinas bent 1,3 metro gylis“, – technines galimybes dėliojo kapitonas mechanikas.

Jo kolega papildė, kad plaukti „Raketa“ leidžiama bangoms siekiant 1,25 metro.

Laivui sugedus, kai ką kapitonai geba sutvarkyti patys savo jėgomis. Viskas priklauso nuo gedimo.

Įdomus faktas: laivo keliones galima stebėti tiesiogiai.

Kadaise plukdė 10 „Raketų“

„Raketa“ – keleivinis laivas ir inžinerinė legenda, nuo septintojo dešimtmečio vaizdingiausiais Nemuno vingiais į sentimentalias keliones plukdžiusi ne vieną keliautojų kartą. Laivas Tarybų Sąjungoje pradėtas gaminti dar 1957-aisiais ir iškart pagarsėjo savo futuristine forma, galingais povandeniniais sparnais bei iki tol neregėtu greičiu. Pirmasis maršrutas tęsėsi 420 kilometrų ilgio upės keliu nuo Žemutinio Naugardo iki Kazanės ir buvo įveiktas per 7 valandas, o laive tuo metu keliavo 30 žmonių.

Septinto dešimtmečio pradžioje „Raketos“, tuomet talpinusios šešiasdešimt keleivių, atkeliavo į Kauną. Maršrutas Kaunas–Nida buvo tapęs tikru vasarotojų hitu. Ilgainiui „Raketų“, plukdžiusių keliais skirtingais maršrutais, skaičius išaugo net iki dešimties.

Kelionės Lietuvoje tęsėsi iki 1995 metų. Kai kurie laivai buvo parduoti ir išplukdyti į kitas šalis, kiti nukeliavo į metalo laužą. Kurį laiką laivybą Nemunu vis dar buvo bandoma atgaivinti, tačiau nuo 2010 metų „Raketos“ tipo laivų Nemune nebeliko.

Daugiau nei po dviejų dešimtmečių Nemunu kursuojančių „Raketų“ idėja vėl buvo atgaivinta.

Beje, naujieji „Raketos“ savininkai įsigijo tris greitaeigius keleivinius katerius, tačiau įveiklinti spėjo dar tik vieną iš jų.

„Turime beprotiškai didelę patirtį ir nuėjome ilgą kelią, žinome, kaip tai daryti. Krante kelionių laukia dar du laivai. Turime vilties, kad jie skros vandeniu. Juos dar reiktų paruošti. Stabdo lėšų trūkumas. Vos tik gausime jų, ruošime“, – teigė N.Šilgalis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Šiuolaikiškos studijos

Video

26:29
01:19
00:31

Esports namai

Susikurk savo vasaros namus su IKEA

URBAN˙/

Šaltibarščiai
Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje