Dabar populiaru
Publikuota: 2019 balandžio 7d. 12:58

Artimųjų Rytų ritmas Kauno širdyje – duris atvėrė atnaujinta mečetė

Mečetė tamsiu paros metu
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr. / Mečetė tamsiu paros metu

Mūrinė mečetė Kauno Totorių gatvėje – vienintelis toks statinys Baltijos šalyse. Sovietmečiu paverstas cirku, biblioteka, o galiausiai – sandėliu, neseniai rekonstruotas pastatas pakilo iš užmaršties. Kauno musulmonų bendruomenės pirmininkas prancūzas Sofianas Okatas pabrėžė, kad lietuviai – draugiški ir, nepaisant pasaulyje augančių antiislamiškų nuotaikų, netrūksta norinčių susipažinti su musulmonų kultūra.

Devintoji musulmonų piligrimystės į Meką diena. Prie Kaabos šventyklos spiečiasi tūkstančiai ar net šimtai tūkstančių tikinčiųjų iš viso pasaulio. Tai – ypatinga akimirka, nes netrukus bus pakeistas šventyklą dengiantis audeklas, vadinamas kisva. Kaip ir kasmet, pastato sienos uždengiamos nauja, 658 kvadratinių metrų dydžio, kone 700 kg sveriančia specialia medžiaga, o sukarpyta senoji padalijama tikintiesiems. 2018 metais aukso raidėmis dekoruota šilkinė kisva atsiejo per 5 mln. eurų.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Maldininkai Mekoje
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Maldininkai Mekoje

Tolimąją Meką mena ir mūrinėje Kauno mečetėje kabantis lopinėlis ypatingo audeklo. Ramybės parke maldos namai stūkso jau kone šimtmetį. Tiesa, Antrojo pasaulinio karo metais pastatas ilgam užtrenkė duris. Sovietmečiu jame įsikūrė cirkas, sporto salė, vėliau – biblioteka, o galiausiai unikalus objektas paverstas M.K.Čiurlionio muziejaus sandėliu. Musulmonų bendruomenei jis grąžintas tik atkūrus nepriklausomybę 1991 metais.

Islamas, kaip ir krikščionybė, turi ne vieną atšaką. Didžiausios iš jų – šiizmas ir sunizmas. S.Okatas paaiškino, kad pastariesiems priklauso ir Lietuvos totoriai, tačiau pabrėžė, kad Kauno mečetėje laukiamas kiekvienas musulmonas.

Ramybės parkas – skirtingų kultūrų lopšys

Ramybės parke ilgus metus sugyveno skirtingų kultūrų žmonės. Bendruomenės pirmininko teigimu, XIX amžiaus viduryje žemė išskirstyta kelių konfesijų bendruomenėms – stačiatikiams, katalikams, evangelikams liuteronams ir musulmonams. Anot jo, laidojimui skirtuose sklypuose netrukus pastatyti ir maldos namai.

Bendruomenės istorijoje Vytautas užima ypatingą vietą – jo pakviesti XIV amžiaus pabaigoje iš Aukso ordos žemių į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę atvyko pirmieji totoriai.

S.Okatas 15min pasakojo, kad 1860 metais šioje vietoje iškilo mediniai maldos namai, o 1930 metais, Vytauto Didžiojo 500-ųjų mirties metinių proga, pastatyta mūrinė mečetė. Bendruomenės istorijoje Vytautas užima ypatingą vietą – jo pakviesti XIV amžiaus pabaigoje iš Aukso ordos žemių į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę atvyko pirmieji totoriai. Anuomet jie garsėjo kaip neprilygstami kariai, o kiek vėliau išryškėjo ir kiti gebėjimai, vienas jų – daržininkystė.

Pasak S.Okato, gausiausios bendruomenės įsikūrė Alytaus ir Vilniaus apskrityse. Anot jo, nors Kauno totorių bendruomenė nėra didelė, į penktadienines pamaldas susirenka per 100 žmonių. Dauguma jų – Kaune besimokantys užsienio studentai ir atvykėliai iš Vidurio Azijos.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kauno mečetė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kauno mečetė

Lankytojų netrūksta

Nedidelė, sumoderninta, tačiau rytietišką stilių išsaugojusi mečetė – architektų Vaclovo Michnevičiaus ir Adolfo Netyksos darbas. Istorijos eigoje pastato fasadas beveik nesikeitė, o rekonstruojant maldos salę paaiškėjo, kad sienos buvo puoštos arabiško stiliaus tapyba. Atliekant darbus nuspręsta jų nerestauruoti, tačiau, teigė pirmininkas, tai bus galima padaryti ateityje. Atnaujinta mečetė tapo ryškiausiu Ramybės parko akcentu, o šalia jos įrengtas batutas traukte traukia mažuosius praeivius.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kauno mečetė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kauno mečetė

15min paklaustas, kaip atsidūrė Kaune, pašnekovas paaiškino, kad studijuodamas pagal „Erasmus“ programą susipažino su Lietuvos totore, su kuria sukūrė šeimą. O vadovauti bendruomenei ėmėsi prieš kelerius metus, laimėjęs rinkimus į pirmininko vietą.

Pasak S.Okato, nors pasaulyje ryškėja antiislamiškos nuotaikos, Kaunas – draugiškas miestas, taigi problemų nekyla. Netgi priešingai, pastebėjo jis, didėja visuomenės susidomėjimas musulmonų kultūra. Anot pašnekovo, lankytojų mečetėje netrūksta – užsuka smalsūs mokiniai, studentai ar pavieniai asmenys.

Kaip pasakojo jis, po tragiškų įvykių Naujosios Zelandijos Kraistčerčo mieste palaikymą musulmonų bendruomenei išreiškė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato vadovas Darius Žukauskas, kuris, apsilankęs pamaldose, pažadėjo, kad, siekiant užtikrinti bendruomenės saugumą, kelis penktadienius policijos ekipažas patruliuos šalia Kauno mečetės.

Stebina paprastumu

Pirmininkas paaiškino, kad kiekvienas, atėjęs į maldos namus, turi nusiauti batus. Mečetė stebina paprastumu – grindys išklotos žaliu kilimu, ant kurio ir susėda maldininkai, o sienas puošia keli kaligrafijos darbai. Pašnekovas atskleidė, kad raidės juose – auksinės. Viename iš jų, išvertė S.Okatas, skelbiama, kad niekas nėra vertas garbinimo, išskyrus Alahą, ir kad Muchammedas yra Alaho Pasiuntinys. Anot jo, kiekvienas, norintis tapti musulmonu, turi ištarti šiuos žodžius, kitaip dar vadinamus šahada.

Krikščionybėje svarbu laikytis 10 Dievo įsakymų, o kiekvienas musulmonas turi vykdyti penkias pagrindines pareigas, geriau žinomas penkių islamo stulpų pavadinimu. Jas sudaro: tikėjimo išpažinimas (šahada), malda, rūpestis skurstančiais, pasninkas, piligriminė kelionė į Meką. Alahas, kaip paaiškino bendruomenės vadovas, išvertus reiškia Dievas. Beje, šį žodį vartoja ir kai kurios Artimųjų Rytų krikščionių bendruomenės.

Kuklaus pastato pietinėje sienoje, orientuotoje Mekos kryptimi, įrengta medinė niša, dar vadinama mihrabu. S.Okato teigimu, maldos metu joje įsitaiso imamas (dvasininkas). Pašnekovas atskleidė, kad Lietuvoje stinga imamų, todėl į Kauno bendruomenės pagalbos šauksmą atsiliepė Turkijos ambasada. Be to, atviravo jis, už maldos namų rekonstrukciją reikia dėkoti turkams. Nors pastatas įrašytas į kultūros paveldo objektų sąrašą, Lietuvos valdininkai lėšų remontui nesurado.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kauno mečetė
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Kauno mečetė

Nišos pašonėje – medinė pakyla, arba minbaras, nuo kurio per penktadieninę maldą pamokslą sako dvasininkas. Penktadienis islamo pasaulyje – svarbiausia savaitės diena. Lankantis mečetėje 15min dėmesį patraukė ant sienos kabantis keistas laikrodis. Kaip paaiškino pašnekovas, jame rodomas penkių kasdienių maldų laikas. Kaip matote, juokavo jis, musulmonai keliasi anksti.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Sofian Okat
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Sofian Okat

Islamo tradicijoje vyrai ir moterys meldžiasi atskirai, būtent joms ir skirtas antrame pastato aukšte įrengtas balkonėlis. Muedzino, melstis šaukiančio asmens, balso Kauno musulmonai niekada negirdėjo, nes čia esančio, minaretu vadinamo bokštelio funkcija – dekoratyvinė. Kaip 15min paaiškino pašnekovas, kvietimas melstis – svarbi ritualo dalis, tačiau, gerbiant kaimynų ramybę, ji atliekama mečetės viduje, taigi miestiečių ausų nepasiekia.

Lietuvio akiai neįprasti smailiaarkiai vitražiniai langai, kupolai, akinančiai baltos sienos ir stogą puošiantis islamo simbolis – mėnulis – dar labiau išryškėja tamsiu paros metu. Taigi, naktį prisėdus atnaujintos mečetės pašonėje, galima pasijausti lyg patekus į Artimuosius Rytus.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Sergu atsakingai

Sergu atsakingai
Sergu atsakingai

Esports namai

URBAN˙/

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje