Unikalūs atradimai gali tapti jūsų viešnagės Kaune akcentu, jei tik išklysite iš tradicinio turistų praminto kelio.
Gatvės menas įamžinamas nuotraukose ir tatuiruotėse
Gatvės menas – plati tema, kuriai Kaune pristatyti prireiktų ne vieno straipsnio. Kaip ir visur kitur pasaulyje, nelegaliais papaišinėjimais prieš trejetą dešimtmečių prasidėjęs judėjimas šiandien yra miesto identiteto dalis, palaikoma ir finansiškai, ir „patiktukais“ socialiniuose tinkluose. Didelius piešinius fotografuoja ir grotažyme #kaunastic žymi keliautojai. Tokie kūriniai, kaip „Rožinis dramblys“, perkeliami ant marškinėlių ar kepuraičių, o vis išnyrantis besišypsantis katinėlis tapo populiariu ženkliuku-suvenyru, ne kartą ištatuiruotu ant kauniečių ar miesto svečių kūnų.
Spalvingu batutu virto apleistas baseinas prie vienintelės Baltijos šalyse mūrinės mečetės.
Savivaldybės programa „Kauno akcentai“ skatina mažosios plastikos, piešinių, kitų su miesto savastimi susijusių meno kūrinių atsiradimą – per keletą metų tokių akcentų sukurta keturios dešimtys. Tai – bronzinė skulptūra senbernarei bitei, kuri mėgdavo apsipirkti Žaliakalnio turguje (skulptūra čia ir stovi), benediktinių vienuolyno prieigas puošiantys palaimintojo Teofiliaus Matulionio batai, kuriuos galima pasimatuoti, taip pat – spalvingu batutu virtęs apleistas baseinas prie vienintelės Baltijos šalyse mūrinės mečetės, virš Laisvės alėjos pakibęs valtininkas ir daug kitų.
„Kauno akcentų“ seserinė programa „Gyvos sienos“ siekia supažindinti pilkų sienų savininkus ar pastatų gyventojus ir idėjų turinčius menininkus – nepatikėsite, šiuo metu „savo“ piešinio eilėje laukia apie 140 sienų. Negalima nepaminėti anksčiau vykusio gatvės meno festivalio „Nykoka“, kuriuo vizitinėmis Kauno kortelėmis gimė tokie darbai, kaip „Senelis išminčius“ ant buvusio avalynės fabriko „Lituanica“ sienos.
Atsivėrę autentiški rašytojų, menininkų ir dvasininkų butai
Kauno muziejų tinklas itin tankus. Tik ar žinote, kad visiems puikiai žinomų (ir rekomenduojamų aplankyti, jei dar nebuvote), pavyzdžiui, Vytauto Didžiojo karo muziejaus, Kauno Tado Ivanausko zoologijos muziejaus kaimynystėje slepiasi keliolika autentiškų rašytojų, menininkų, dvasininkų butų?
Juozo Tumo-Vaižganto bute-muziejuje greta Vytauto bažnyčios čirpia dvi geltonos kanarėlės, o spintoje vis dar tebekabo kunigo paltas. Juozo Gruodžio namų paneryje sode vis dar auga kompozitoriaus sodintos obelys, o pirmojo M.K.Čiurlionio dailės muziejaus direktoriaus Pauliaus Galaunės namuose pasigrožėsite ne tik originaliu tarpukario interjeru, bet ir to laiko mada.
Šiuo metu „savo“ piešinio eilėje laukia apie 140 sienų.
Nacionalinis M.K.Čiurlionio dailės muziejus turėtų tilpti į jūsų tvarkaraštį – net jei kadaise čia ir esate lankęsi. Pastatas įstabus savo modernistine architektūra ir interjerais, čia nuolat atnaujinamos parodos iš, atrodo, neišsenkančių muziejaus fondų. Štai rugpjūtį atidaromos net trys Tautodailės metams skirtos parodos.
Keliaujantiems su vaikais įspūdį paliks Kauno miesto muziejaus Tautinės muzikos skyrius, kur galima išgirsti ar patiems išbandyti daugybę istorinių instrumentų ir susipažinti su dar nauja, bet itin sraunia lietuviškojo postfolkloro tradicija. Šio muziejaus jaukiame kiemelyje, apsuptame gotikinių mūrų, neretai vyksta įdomūs muzikiniai pasirodymai.
Paslapčių narstytojai, dėmesio!
Daug naujų kultūrinių patirčių Kaune kuria komanda, besiruošianti miesto tapimui Europos kultūros sostine. Tai įvyks jau 2022-aisiais, o ne vienas „Kaunas 2022“ inicijuotas renginių ciklas, festivalis bei programa jau įsibėgėjo. Modernistinės architektūros – ne tik ikoninių pastatų, kaip Karininkų ramovė, „Pienocentras“, Kristaus Prisikėlimo bazilika, Kauno centrinis paštas, bet ir gyvenamųjų namų, kurių gausu Žaliakalnyje ir centre, paslaptis narsto programa „Modernizmas ateičiai“.
Daugiakultūrę miesto istoriją, kurioje – žydiški, lenkiški, rusiški, vokiški puslapiai, pasakoja „Atminties biuras“. Ši programa rengia „Istorijų festivalį“, vykstantį rudenį. Dar iki rugsėjo Kaune ir Kauno rajone, netikėtose erdvėse, vyks tarptautinis šiuolaikinių scenos menų festivalis „ConTempo“, taip pat inicijuotas „Kaunas 2022“.
Daugiakultūrėje miesto istorijoje – žydiški, lenkiški, rusiški ir vokiški puslapiai.
Vis atviresni Kauno miesto ir rajono kiemai ir margesnės, labiau savimi pasitikinčios, kuriančios bendruomenės – viena iš „Kaunas 2022“ vizijų. Visą šią vasarą įvairiose Kauno rajono seniūnijose vyksta festivalis „Kaimynų vasara“, o programoje „Fluxus Labas! Kiemas“ drauge su menininkais netikėtas instaliacijas kuria atokiau nuo miesto centro esančių mikrorajonų gyventojai. O, pavyzdžiui, kitoje Neries pusėje, žvelgiant nuo senamiesčio, veikia taip ir pavadintos – „Kita Neries pusė“ keramikos dirbtuvės“.
Kauno tvirtovės fortai, juosiantys miestą – dar viena priežastis šiam miestui skirti ilgiau nei pusdienį. VI forte neseniai pradėjo veikti karo technikos ekspozicija, III forte eksponuojamos įvairių laikmečių uniformos, o štai VIII forte… auga agurkai ir pomidorai. Čia bendruomeninį sodą puoselėja vietos bendruomenė, patarimais besidalijanti ir su atsitiktiniais atklydėliais.
Tarp praeities ir ateities
Grįžtant prie modernistinės architektūros – ją smagiausia pažinti vaikštinėjant. Bene gražiausia miesto ašis – V.Putvinskio gatvė, tarpukariu buvusi diplomatine alėja. Joje patalpas nuomodavosi daugelio šalių atstovybės, neskubėjusios statyti naujų namų, nes tikėjosi, kad sostine netrukus vėl taps Vilnius. Išimtis buvo Vatikanas, kurio nunciatūrai itališko stiliaus vilą suprojektavo Vytautas Landsbergis-Žemkalnis.
VIII forte auga agurkai ir pomidorai. Bendruomeninį sodą puoselėja vietos bendruomenė, patarimais besidalijanti ir su atsitiktiniais atklydėliais.
Dėl politinių priežasčių Šv. Sostas visgi atsisakė siųsti pasiuntinį į Kauną, tad vila perėjo miesto žinion. Pastarąjį pusšimtį metų čia veikia nuolat kintantys ir miesto kultūrinį ritmą diktuojantys Kauno menininkų namai – juose nuolat vyksta koncertai, kino peržiūros, performansai, kitos veiklos.
Kita svarbi kultūrinė stotelė – taip pat modernistiniame pastate veikiantis Kauno kultūros centras, neseniai įsirengęs erdvią terasą, kurioje pasirodo įdomiausi lietuvių indie ir elektronikos atlikėjai, vyksta pokalbiai, stand-up pasirodymai.
Net ir vėstant vakarams terasa nepraras aktualumo – čia sumontuotas modernus nuleidžiamas stogas. Na o kultūros centro multifunkcinėje salėje puikiai jaučiasi ir pop atlikėjai, ir klasikinės muzikos atstovai, ir kino filmai.
Šimtasis Kauno teatrų sezonas
Naujojo, jau šimtojo sezono laukia istoriniai Kauno teatrai – dabartinis Kauno valstybinis muzikinis teatras, kuriame prieš šimtą metų prasidėjo profesionaliojo teatro ir operos istorija, bei Nacionalinis Kauno dramos teatras, veikiantis buvusiame kino teatro pastate.
Ar žinote, kad kino teatrų Laisvės alėjoje tarpukariu buvo keliolika? Savo paskirties nepakeitė tik „Romuva“, kurios rekonstrukcija kaip tik eina į pabaigą (šią vasarą filmai rodomi viename dramos teatro kiemelių po atviru dangumi).
Grįžtant prie teatrų, jei į Kauną keliausite rudeniop, patikrinkite drąsų ir jaunatvišką Kauno miesto kamerinio teatro repertuarą. Šiuolaikinio šokio teatras „Aura“ – Kauno pažiba, garsėjanti visame pasaulyje. Spalį planuojamas jubiliejinis jo rengiamas festivalis, į kurį, tikimasi, suplūs geriausios trupės iš įvairių šalių.
Ar žinote, kad kino teatrų Laisvės alėjoje tarpukariu buvo keliolika?
Su kasdieniu Kauno kultūros pulsu susipažinsite vartydami nemokamą žurnalą „Kaunas pilnas kultūros“ – jame, randamame kavinėse, galerijose, muziejuose, bibliotekose, ne tik publikuojami skaitiniai įvairiomis netikėtomis temomis, bet yra ir rekomenduojamų to mėnesio renginių kalendorius. Įvairių teminių maršrutų, siūlančių neatrastas Kauno vietas, pristatančių žydiškąjį, itališkąjį, skandinaviškąjį, modernistinį jo veidus, rasite „Kaunas IN“ turizmo informacijos centre Kauno rotušėje.
