Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“
Bartninkai kadaise priklausė vadinamajai Alytaus ekonomijai. Todėl karališkųjų ekonomijų administratorius, vienas žymiausių Abiejų Tautų Respublikos novatorių – Antanas Tyzenhauzas (1733–1785 m.) Bartninkus stengėsi paversti apylinkių verslo centru (jau iki tol vietovė buvo žinoma dėl savo derlingų žemių bei gardaus medaus). Dvare A.Tyzenhauzo pageidavimu įkurtos geležies ir audimo manufaktūros, truputį vėliau pradėtas gaminti aksomas, viela.
Tokiose manufaktūrose valstiečiai dirbo prievarta. Pavyzdžiui ir kitose A.Tyzenhauzo valdomose ekonomijose žmonės it vergai privalėjo tiesti kelius, statyti įvairios paskirties pastatus ir kt. Visi besipriešinantys buvo stipriai baudžiami. A.Tyzenhauzas net nusavindavo žemes iš jų savininkų, todėl krašte toks reformų mėgėjas nebuvo mėgstamas.
1780 m. A.Tyzenhauzas nušalintas nuo pareigų. Jo įkurtos manufaktūros ėmė bankrutuoti ir galiausiai visai sunyko.
Ant kalvos įsikūrę Bartninkų dvaro rūmai dabar tikrai neprimena turtingos praeities. Vienaaukštė rūmų pastato dalis jau gerokai suirusi, „linksmesnės“ būklės – tik dviaukštis priestatas, tačiau ir jis be langų, be durų, priverstas šiukšlių. Statinys pradėjo nykti dar praėjusio amžiaus pabaigoje. Ilgą laiką rūmuose veikė senoji miestelio mokykla, jame gyveno pedagogai. Šiuo metu pastatas yra privatizuotas.
Jei keliausite į Suvalkiją, nepamirškite aplankyti ir Bartninkų šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčios likučių (apie juos Jums jau buvau rašiusi anksčiau). Tai – vieni įspūdingiausių griuvėsių Lietuvoje.
Šiame pasakojime norisi paminėti ir tai, kad ne kartą teko girdėti pamąstymus apie savitą suvalkiečių būdą. Štai vos prieš kelias dienas, vėl apsilankiusi Bartninkuose, susidūriau su nuoširdžiu suvalkiečio draugiškumu. Mat, nebeužsikūrus automobiliui, vietinis vyriškis mielai atskubėjo pagalbon ir neėmė atlygio. Tad iš kur ta „tiesa“ mituose apie suvalkiečių šykštumą?
Daugiau kelionių Lietuvoje istorijų ir fotoreportažų rasite tinklaraštyje „Vieškeliu dundant“
