Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota 2021 08 06, 15:54

Mariaus Čepulio fotokelionė po Lietuvos augaliją: II dalis. Lietuva kvepia pievomis

Ar kada nors susimąstote, kad grožis ir gėris slypi paprastume? Ar kad per kasdienį bėgimą nepastebime paprastų, mažų ir dažniausiai mums tiesiog po kojomis esančių dalykų? Kviečiame jus pasižvalgyti Lietuvos gamtoje. Sustokite ir įkvėpkite.
Baltagalvė
Baltagalvė / M.Čepulio nuotr.

Tęsdami projektą „Užuosk Lietuvą“ kartu su fotografu Mariu Čepuliu ir biologu Luku Petrulaičiu iš miško brendame į pievas.

I.Gėlūno nuotr./Marius Čepulis
I.Gėlūno nuotr./Marius Čepulis

Lietuva kvepia: pievomis

„O pastebite, kaip metų bėgyje keičiasi gėlių kilimai? Nuo mėlynų žibučių ir baltai geltonų plukių ar kiškio kopūstų pavasarį iki baltų builių kilimų pievose, švylių patalų pelkėse, mėlynuojančių rugiagėlėmis ir raudonuojančių aguonomis laukų. Iki visiško margumyno po Joninių, pilno gauromečių, baltagalvių, šunramunių, jonažolių, visokiausių pelėžirnių, dobiliukų, gegužraibių, bajorių, buožainių, katilėlių, žliūgių, lipikų, kraujažolių, morkų ir dar daugybės visokių visokiausių tik botanikams įkandamų ir žinomų augalų augalėlių“, - kviečia atkreipti dėmesį M.Čepulis.

Ramunės ir jų giminaitės

I.Vyšniauskienės nuotr./Vaistinė ramunėlė
I.Vyšniauskienės nuotr./Vaistinė ramunėlė

Kas žydi šiuo metu? Ką įdomaus braidant po žolynus galima aptikti, užuosti? Marius Čepulis sako, kad rugpjūtis yra pirmas rudens mėnuo. Apsidairę iš tiesų matome, kad gamta jau ruošiasi rudeniui. Bet dar yra ir žydinčių augalų. Vis dar galite aptikti ramunių. Tik ar visi balti žiedeliai geltonu viduriuku iš tiesų yra ramunės?

Botanikos ekspertas Lukas Petrulaitis pasakoja, kad pievose panašūs į klasikines ramunes yra šie augalai: paprastoji baltagalvė, bobramuniai, šunramuniai ir daugiametės saulutės. Tačiau tikrosios ramunės – tik vaistinė ramunė ir bevainikė ramunė, kurias tūkstantmečiais naudojame kaip vaistinius augalus. Visgi vaistinė ramunė Lietuvoje reta ir ją sunkiai aptiksite, užtat galite užsiauginti darželyje. O bevainikė ramunė paplitusi gana plačiai, ją rasite ir kiemuose, patvoriuose, ir pakelėse.

Klasikinės ramunės nuo seno naudojamos liaudies medicinoje kaip vaistažolės: žaizdoms plauti, burnos higienai, probleminės odos priežiūrai ar peršalus. O štai vaistinė ramunė populiari ne tik liaudies medicinoje, bet ir aromaterapijoje. „Kvapų namų“ aromaterapeutė Irma Vyšniauskienė dalijasi patarimais: „Vaistinių ramunėlių eterinis aliejus laikomas kone panacėja ir rekomenduojamas turėti kiekvienų namų aromaterapijos dėžutėje. Ir ne veltui – jis veiksmingas daugeliu atvejų ir, tinkamai naudojant, saugus praktiškai visiems. Vaistines ramunėles galite garinti ir naudoti nusiraminimui po sunkios dienos, esant baimei ar nerimui, peršalimo sezonu namų orui valyti. Ši rūšis - itin veiksminga priemonė spręsti odos problemoms: sudirginimui, uždegimui, sukandus vabzdžiams, kamuojant alergijoms. Tik prisiminkite: eterinis aliejus yra koncentruotas ekstraktas, tad netepkite jo gryno ant odos, skieskite baziniame aliejuje (pvz., migdolų ar kokosų)“.

Dar vienas augalas, išvaizda labai panašus į klasikines ramunes ir netgi dėl poveikio vertinamas panašiai kaip ramunėlės – taurusis didramunis. Jį taip pat galima užsiauginti darželiuose, Lietuvos gamtoje jo nerasite.

Tai vienas pagrindinių eterinių aliejų, skirtų nervų sistemai nuraminti. Jis atpalaiduoja ir harmonizuoja. „Tauriųjų didramunių aliejų galite garinti namuose, taip pat įlašinę kelis lašus į bazinį aliejų, pavyzdžiui, sezamų, galite naudoti atpalaiduojančiam masažui. Švelnus pamasažavimas tokiu mišiniu tiks ir neramiems kūdikių pilvukams, moterims menstruacijų pojūčiams lengvinti. Kūdikiams naudokite hidrolatą – tai pirmoji aromaterapinė pagalba dygstant mažylių dantukams – gali nuraminti nemalonius pojūčius ir emocijas“, - pasakoja ekspertė.

M.Čepulio nuotr./Baltagalvė
M.Čepulio nuotr./Baltagalvė

100 gerųjų kraujažolės savybių

Paprastoji kraujažolė (Achillea millefollium), kaip ir ramunės - daugeliui atpažįstamas augalas, jį dažnai matome pakelėse, sausose pievose ar pamiškėse. Sigutis Obelevičius botaninėje knygoje „Kas po kojomis žaliuoja“ pasakojo, kad vargu ar koks kitas augalas Lietuvoje galėtų pranokti kraujažoles sinonimų gausa: jos vadinamos štrausais, sraujanosiais, morklapeliais, gajutėmis, baltažiedėmis ir kitais vardais. Tačiau dar antikos laikais kraujažolė buvo vadinama herba militaris – karių žolė. Dėl savo išskirtinų gydomųjų savybių augalas buvo naudojamas kraujavimo stabdymui. Pasak legendų, Achilas šia žole gydė savo kareivius, tad net ir lotyniškas augalo genties vardas Achillea duotas jo vardui.

Daugelyje šalių kraujažolės naudojamos liaudies medicinoje esant virškinimo problemoms, peršalus, menstruacijų skausmams lengvinti, esant odos alergijoms, na ir, žinoma, kraujavimui stabdyti. Rytų medicinoje šį augalą naudoja „vidinėms žaizdoms“ gydyti. Manoma, kad jos padeda dorotis net su praeities traumomis ir saugo nuo neigiamo aplinkos poveikio.

M.Čepulio nuotr./Kraujažolė
M.Čepulio nuotr./Kraujažolė

Kraujažolių eterinis aliejus – mėlynas, kaskart skirtingas ir retas

Kraujažolė naudojama ir aromaterapijoje. Čia pasitelkiamas kraujažolių hidrolatas (distiliuotas vaistažolių vanduo) ir eterinis aliejus (koncentruotas ekstraktas). Šio augalo eterinis aliejus savybėmis šiek tiek panašus į vaistinių ramunėlių – jis taip pat ramina uždegimus. Be to, abiejų augalų eteriniai aliejai paprastai turi komponento chamazuleno, nudažančio produktą mėlynai. Taip, nenustebkite, kad kraujažolių eterinis aliejus ir hidrolatas bus mėlynos spalvos! Tai geras ženklas. Ir nebijokite, odos mėlynai jie nenudažys.

I.Vyšniauskienės nuotr./Paprastųjų kraujažolių hidrolatas
I.Vyšniauskienės nuotr./Paprastųjų kraujažolių hidrolatas

„Kvapų namų“ aromaterapeutė Irma Vyšniauskienė primena:

„Dažniausi komponentai kraujažolių aliejuje – pinenai, sabinenas, eukaliptolis, borneolis, chamazulenas, kamparas. Visgi kraujažolių eteriniai aliejai gali ganėtinai skirtis priklausomai nuo to, kur augalai augo, kaip distiliuoti. Išdistiliavus kraujažoles, augusias Lietuvoje, Bulgarijoje, Indijoje, Irane, o kartais net ir kaimynystėje, galite tikėtis skirtingų eterinių aliejų. Dėl šios priežasties specializuotoje Kvapų namų laboratorijoje tiriame kiekvieną gauto eterinio aliejaus partiją. Turėdami tikslią cheminę analizę galime patarti, kaip geriausiai naudoti eterinius aliejus, gaminti su jais veiksmingus aromaterapijos ir kosmetikos produktus.“

M.Čepulio nuotr./Kraujažolė
M.Čepulio nuotr./Kraujažolė

Anot aromaterapeutės, kraujažolių eterinis aliejus yra gana retas ir brangus. „Tačiau jis itin vertingas esant odos problemoms (uždegimams, spuogams, alergijoms). „Kvapų namuose” kraujažolių eterinį aliejų naudojame šviežio prebiotinio „Morkų – kraujažolių“ kremo gamybai. Jį rekomenduojam raustančiai odai su išsiplėtusiais kapiliarais, taip pat esant jautrumui, sudirgimui ir alergijoms“, - sako I. Vyšniauskienė. Ekspertė taip pat primena, kad hidrolatai – vaistažolių vandenys – švelnioji aromaterapija – pirmiausiai rekomenduojami turintiems odos rūpesčių. Hidrolatai tinka net patiems jautriausiems – kūdikiams, vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir net augintiniams – jais galima purkšti vaikų žaizdeles ir nusibrozdinimus. Vyrams tai bus puiki priemonė po skutimosi. „Keliaujate į žygį? Pasiimkite kraujažolių hidrolato į kuprinę: papurkšite, jei jūs, vaikai ar keturkojai nusibrozdinsite odą ar ją reikės nuraminti nusvilus saulėje“, - rekomenduoja specialistė.

Apie projektą

Marius Čepulis, diplomuotas zoologas, ornitologijos žinovas ir fotografas, savo talentus atskleidžia stebėdamas ir fotografuodamas aplinką. Be to, jis savo socialinių tinklų dienoraštyje „Čepulio klajonės“ sekėjus stulbina neįprastomis nuotraukomis iš lietuviškos gamtos. Lukas Petrulaitis dirba Gamtos tyrimų centre, Floros ir geobotanikos laboratorijoje, ir konsultuoja „Kvapų namus“ augalijos klausimais. Jis net eidamas pasivaikščioti būtinai pasiima lupą, nes, pasak jo, niekada nežinai, kokį augalą pamatysi ir užuosi. Lukas pasakojo, kad augalai jį „pašaukė“ jau nuo vaikystės, kai kartu su seneliu eidavo jų tyrinėti į mišką ar pievas.

Projekto „Užuosk Lietuvą“ iniciatorius „Kvapų namai“ yra neatsiejamas nuo pagarbaus ir atsakingo požiūrio į ekosistemas, bioįvairovę, aplinkos ir žmogaus sveikatą. Jų gaminama produkcija yra įkvėpta gamtos – natūrali, lengvai biologiškai suyranti, be mikroplastiko, be ftalatų ir konservantų. „Kvapų namų“ vadovė Rūta Daunoravičienė laikosi nuomonės, kad konservantai yra kaip šaukštas deguto statinėje medaus. Eteriniai aliejai ar iš jų gaminami hidrolatai, naudojami kosmetikoje ir aromaterapijoje, visiškai savo galias atskleidžia tik tuomet, kai juose nėra konservantų.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Partnerio turinys

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje