Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugpjūčio 20d. 16:01

Naujas karinis miestelis Lietuvoje – prie Jūros įsikūręs Pajūris: ką jame pamatyti?

Siūbuojantis beždžionių tiltas per Jūros upę
Rimos Norvilienės nuotr. / Siūbuojantis beždžionių tiltas per Jūros upę

Pajūrio vardas skamba dažno lietuvio mintyse, mat galvojama apie poilsį Baltijos jūros pakrantėje. Tačiau Lietuvoje yra ir kitas Pajūris – miestelis Šilalės rajone, kuris, paradoksalu, yra įsikūręs prie upės Jūros. Nuo šiol Pajūris bus žinomas ir kaip naujas karinis miestelis – liepos 1 d. čia atidarytas batalionas. Ką jame gali pamatyti ne tik kariai, bet ir turistai?

Pasakojimą apie šią naują karinę bazę 15min pateikė „Negirdėti faktai apie Šilalę“ įkūrėja Rima Norvilienė.

Pajūrio miestelis nuo Šilalės miesto yra nutolęs 10 km. Šilalę ir pagrindinį šalies greitkelį, vedantį iš Vilnius į Klaipėdą, teskiria dar mažesnis atstumas – 9 km. Rajoninis kelias į Pajūrį – geras, asfaltuotas, pakeliui – miškai, žaluma, kelios gyvenvietės ir šilališkių itin pamėgta poilsio vieta – Rubinavo piliakalnis, tad kelionė į Pajūrį tikrai neprailgsta.

Jurgitos Bergelienės nuotr./Pajūrio miestelis iš paukščio skrydžio
Jurgitos Bergelienės nuotr./Pajūrio miestelis iš paukščio skrydžio

Vos tik įvažiavus į miestelį, iš karto patenki į pagrindinę Dariaus ir Girėno gatvę, kuriai šis pavadinimas duotas neatsitiktinai. Šilalės kraštas didžiuojasi užauginęs lakūną, pirmąjį lietuvį, perskridusį Atlantą, – Stasį Girėną. Važiuojant šia gatve pasitinka tvarkingi gyvenamieji namai, netrukus prieš akis išnyra ir nuo nulio pastatytas karinis miestelis.

Ne tik lankyti, bet ir gyventi

Prie Šilalės–Šilutės kelio esantį Pajūrį tikrai nepavadinsi nuošalia vietove. Priešingai, miestelis ne tik turi gilią istoriją, daug lankytinų objektų, bet ir yra labai gyvybingas, turi stiprią bendruomenę.

Čia veikia restoranas, kavinė, kaimo turizmo sodybos, biblioteka, du knygų nameliai, įrengta rekreacinė zona, parkas, lauko stalo futbolas, pėsčiųjų takas, kurį, tiesa, reiktų atnaujinti, sutvarkytas stadionas.

Pajūryje taip pat veikia viena iš penkių Šilalės rajono gimnazijų, seniūnija, vaikų globos namai, du autoservisai, dvi kirpyklos. Tad šiame mažame miestelyje turės ką veikti ir jį atostogų kryptimi pasirinkę turistai, ir naujais namais Pajūrį pavertę kariai bei jų šeimos nariai.

Lauros Jokšaitės nuotr./Artilerijos bataliono Pajūryje atidarymo akimirka
Lauros Jokšaitės nuotr./Artilerijos bataliono Pajūryje atidarymo akimirka

Pirmasis naujas karinis batalionas Lietuvoje

Būtent Pajūrio miestelyje pasirinkta įkurti visiškai naują karinę bazę, kuriai suteiktas vieno iš svarbiausių Lietuvos kariuomenės artilerijos kūrėjų – Brigados generolo Motiejaus Pečiulionio vardas. Šis artilerijos batalionas yra vienas didžiausių ir ambicingiausių Lietuvos kariuomenės plėtros projekto dalių. Dar du nauji batalionai įsikurs Šiauliuose ir Vilniaus rajone.

Karinis dalinys Pajūryje įkurtas buvusioje Žemės ūkio mokyklos teritorijoje, o prieš tai čia buvo didžiulis Pajūrio dvaras, apie kurį primena išlikęs bravoro pastatas ir parkas su senais medžiais. Į karinės bazės vidų lankytojai nėra įleidžiami, tačiau smalsuoliams nedraudžiama iš šiek tiek tolėliau pasižiūrėti, kaip atrodo pati naujausia karinė bazė Lietuvoje.

Rimos Norvilienės nuotr./Išlikęs Pajūrio dvaro pastatas
Rimos Norvilienės nuotr./Išlikęs Pajūrio dvaro pastatas

Tiesa, kol kas išvysite modulinius namelius, kuriuose įkurti darbo kabinetai, mokymų klasės, gyvenamosios patalpos, valgykla ir kt.

XIX a. viduryje prie upės Jūros buvo net 11 Pajūriais pavadintų gyvenviečių.

Karinė dvasia gyvavo ir prieš 100 metų

Įdomu tai, kad Pajūryje šis batalionas – ne pirmasis. 1915 metais miestelį užėmusi Vokietijos kariuomenė čia įkūrė batalioną. Kovai su rusais vokiečiai prie upės Jūros įrengė apkasus, kuriuos, pasakojama, kasė 1400 kareivių. Tiesa, apkasai taip ir nebuvo panaudoti. Tačiau praėjus beveik trims dešimtmečiams, savo ženklus Pajūryje paliko ir sovietų valdžia, kuri ruošdamasi kovai su Vokietija, įkūrė gynybinius dotus – karinius „ugnies taškus“. Šie 1941 metų iki šių dienų išlikę sovietiniai statiniai, kaip pasakojama, kainavę nemažus pinigus, taip ir nebuvo panaudoti.

Jūros upės pakrantėje įrengta apie 40 tokių įtvirtinimų.

Rimos Norvilienės nuotr./Betoniniai kariniai įtvirtinimai Pajūrio miestelyje
Rimos Norvilienės nuotr./Betoniniai kariniai įtvirtinimai Pajūrio miestelyje

Pačiame Pajūrio miestelyje „vaiduokliauja“ net keletas betoninių karinių statinių. Vienas tokių pastatytas tiesiog žmonių sodyboje, prie kelio Pajūris–Žvingiai. Akivaizdu, Pajūris, kaip strategiškai patogus karinis taškas, daugiau nei šimtmetį domino ir vokiečius, ir sovietų valdžią.

Lietuvoje – net 11 Pajūriais vadintų miestelių

Jei kilo klausimas, kodėl miesteliui suteiktas Pajūrio vardas, atsakymas paprastas. Šio miestelio krantus skalauja Jūra – viena vaizdingiausių upių Lietuvoje, kuri beveik 57 km teka per visą Šilalės rajoną. Kaip žinote, vanduo visuomet traukė žmones, kurie šią vietą atrado jau seniai. Pajūrio vietovardis minimas dar 1498 metais, o Pajūrio valsčius – nuo 1514 metų. Tačiau reiktų paminėti, kad XIX a. viduryje prie upės Jūros buvo net 11 Pajūriais pavadintų gyvenviečių.

Rimos Norvilienės nuotr./Pajūrio miestelis
Rimos Norvilienės nuotr./Pajūrio miestelis

Vis tik reiktų labiau stabtelėti prie XVIII a., kuomet susiformavo didžiulis dvaras, valdomas Valavičių giminės. Juozapo Valavičiaus dėka apie 1780 metus Pajūryje iškilo pirmoji bažnyčia, o vėliau jo sūnus Mykolas finansavo dabartinės bažnyčios statybas. Švč. Trejybės bažnyčia, statyta 1830 metais, išsiskiria iš Pajūrio peizažo, mat yra aukščiausias miestelio pastatas.

Rimos Norvilienės nuotr./Pajūrio bažnyčia
Rimos Norvilienės nuotr./Pajūrio bažnyčia

Šiuo metu Pajūris yra viena iš 14 Šilalės rajono seniūnijų, kurioje gyvena apie 2000 žmonių, pačiame miestelyje – apie 800 gyventojų.

Pajūryje – vienas iš kelių išlikusių rajono dvarų

Šilalės rajone buvo gausu dvarų, kurių priskaičiuojama iki 165. Tačiau iki mūsų dienų išliko vos keletas, jų likimai skirtingi. Vienas tokių – Pajūrio dvaras, kurį vietiniai taip ir vadina. Tačiau iš tiesų palei Jūros upę „geltonuojantis“ namas yra vienas iš čia išlikusių Pajūrio dvaro pastatų – „bravoras“. Jis mena upės pakrantėje įkurtos ir 500 metų čia stovėjusios Pajūrio dvaro sodybos istoriją.

Dvaro rūmai rašytiniuose šaltiniuose minimi anksčiau negu Šilalė, – apie 1520 m. Dvarą valdė daug savininkų: nuo LDK iždininko, didikų giminių iki vienuolių. Teritorijoje veikė kalvė, malūnas su lentpjūve, vilnų karšykla, pieninė. Įdomus faktas, kad 1530 m. Barboros Radvilaitės mylimasis Žygimantas Augustas dvarą padovanojo, kai kunigaikščiui buvo vos 10 metų.

Prieš šiek tiek daugiau nei 80 metų buvusiame „bravore“ buvo įsteigtas pranciškonų vienuolynas, kuris veikė tik penkerius metus. Vėliau vienuolyną išgujo sovietinė valdžia, pastatas buvo nacionalizuotas. Jame nuspręsta įkurti žemės ūkio mokyklą. Šiuo metu vieninteliame išlikusiame dvaro sodybos pastate glaudžiasi privatūs savininkai. Čia daugiau nei 20 metų gyvenantys vieno buto šeimininkai pasakojo, jaučiantys gerą pastato aurą, o jų svečiai sakė itin gerai išsimiegantys.

Beždžionių tiltai veda link piliakalnių

Pajūrio miestelyje rasite net du siūbuojančius tiltus per Jūros upę.

Žemaitijoje dažnai sutinkami beždžionių tiltai, kurie pasitarnauja norint greičiau pasiekti norimą vietą. Tuo pačiu tai ir puiki pramoga turistams. Pajūrio miestelyje rasite net du siūbuojančius tiltus per Jūros upę. Vienu iš jų, esančiu Jūros gatvėje, galima pasiekti net du piliakalnius, menančius gynybines pilis, saugojusias nuo kryžiuočių antpuolių: Lileikėnų (Kunigiškių) ir Pakisio.

Rimos Norvilienės nuotr./Siūbuojantis beždžionių tiltas per Jūros upę
Rimos Norvilienės nuotr./Siūbuojantis beždžionių tiltas per Jūros upę

Tiesa, pakeliui link piliakalnių teks įveikti pievas, retkarčiais – krūmokšnius, tad norintiems patogumo, siūloma rinktis aplinkkelį automobiliu.

Praėjusiais metais Pakisio piliakalnis pritaikytas lankymui – įrengti laiptai. Nuo šios kalvos atsiveria vaizdas į Jūros upę. Žvalgantis supranti, kodėl čia buvo pastatyta viena iš Jūros gynybinės sistemos pilių. Įdomu tai, kad buvusios pilies viduryje tebeauga beveik trejų metrų apimties beržas.

O štai Lileikėnų (Kunigiškių) piliakalnis įdomus ne tik dėl pavadinimo kilmės, kuri siejama su žemaitišku asmenvardžiu Lileikis, bet ir dėl Lileikėnų kaimo, kuriame šis kalnas stūkso. Lileikėnai yra viena seniausių Pajūrio seniūnijos gyvenviečių.

Rimos Norvilienės nuotr./Pakisio piliakalnis
Rimos Norvilienės nuotr./Pakisio piliakalnis

Pajūrio centrą puošia prieš keletą metų atnaujinta Tremtinių aikštė su įrengtu memorialu „Žuvusiems Sibire“ ir „Žuvusiems už Lietuvą“. Memorialo šerdis – obeliskas ir aplink jį pusračiu išdėstyti 7 akmenys, žymintys tremties vietas Krasnojarsko krašte, Jakutijoje, Chabarovske, Komijoje, Irkutske, Tomske, Permės srityse. Pastatytas vagonas – toks, kokiais į nežinią iš Lietuvos iškeliavo šimtai tūkstančių žmonių. Specialiai šiam vagonui pastatyti nutiestas 20 metrų geležinkelis – pirmieji ir kol kas vieninteliai traukinių bėgiai Šilalės krašte.

Rimos Norvilienės nuotr./Vagonas Tremtinių aikštėje
Rimos Norvilienės nuotr./Vagonas Tremtinių aikštėje

Suformuotas ir pliažas

Pajūrio rekreacinė zona – tai vieša, naujai renovuota ir erdvi Pajūrio miestelio poilsiavietė, kurioje pastatytos pavėsinės, įrengtos krepšinio, tinklinio ir futbolo, aikštelės, mašinų stovėjimo aikštelė, suformuoti smėlio paplūdimiai. Puiki vieta praleisti laiką su šeima, nes veikia vaikų žaidimo aikštelė, įrengtas knygų namelis bei pasivaikščiojimui pritaikyti takai.

Kadangi Pajūrio rekreacinė stovyklavietė įkurta kairiajame Jūros upės vingio krante, čia galima pasimėgauti vandens malonumais, pažvejoti. Poilsiavietėje įrengta baidarių prieplauka, tad ši rekreacinė zona gali būti baidarių žygio starto arba finišo (jei norima likti nakvynei) vieta.

Pajūris nustebins ir kitomis lankytinomis vietomis. Įdomi miestelyje auganti baltoji tuopa – savivaldybės saugomas botaninis gamtos paveldo objektas. Medžio aukštis siekia apie 40 m. Visai šalia čiurlena Nemylos upė, trykšta šaltinis.

Rimos Norvilienės nuotr./Pajūrio tuopa
Rimos Norvilienės nuotr./Pajūrio tuopa

Sakoma, kad norint geriau pažinti vietovę, verta apsilankyti kapinėse. Pajūryje jų – net dvi: senosios ir naujosios. Senųjų Pajūrio kapinių istoriją byloja daug senų kryžių, netašytų akmenų tvora ir įspūdingi raudonų plytų vartai. Beje, čia palaidotas garsus knygnešys Aleksandras Juraška. Pajūrio dvaro parkas – dar viena vieta pasivaikščiojimams. Smagu tarp senų medžių surasti tris nedidelius tvenkinukus, kurių viename – nedidelė sala su skulptūra.

Verta aplankyti ir kitoje parko pusėje esantį paminklą, skirtą atkurtos Lietuvos šimtmečiui.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Video

00:51
00:48
01:16

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje