Dabar populiaru
Publikuota: 2020 liepos 15d. 17:51

Palanga įpusėjus vasarai: skambučiais atakuojantys rusakalbiai ir vaikščioti pagaliau išmokę lietuviai

Ramybe alsuojantis sekmadienio vakaras Palangoje
Luko Balandžio / 15min nuotr. / Ramybe alsuojantis sekmadienio vakaras Palangoje

Palanga šiemet kitokia, kitokie ir poilsiautojų poreikiai. Pakalbinta Palangos turizmo informacijos centro (TIC) direktorė Rasa Kmitienė pripažįsta, karantinas pravedė savas pamokas: lietuviai pagaliau išmoko vaikščioti ir lėtai mėgautis poilsiu! O štai Palangos išsiilgusiems rusams bei baltarusiams ji vis dar lieka uždraustu vaisiumi – telefonai netyla nuo skambučių: „Kada bus galima atvažiuoti?“.

Antradienio vidurdienį Palangos TIC patalpose – ramu, daugiau turistų užsuka tik savaitgalį. Pokalbio pradžioje centro vadovė R.Kmitienė pripažįsta: numatyti šių metų tendencijas ar ką prognozuoti turizmo sektoriuje – itin sunku. Būta ir pasimetimo laikotarpio, kai reikėjo staigiai pakeisti 2020-ųjų rinkodarinius planus. Tiesa, net ir karantino metu Palangos TIC dirbo, tiesa, budėjimo režimu. Kontaktą su Palangos svečiais teko palaikyti virtualiu būdu – organizuoti įvairūs konkursai, siūlyta iš nuotraukos atspėti, kokia kurorto vieta joje atvaizduota, rekomenduota sudėti Palangos dėlionę, surengtos virtualios ekskursijos po senąsias vilas.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rasa Kmitienė
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rasa Kmitienė

„Svajojame tyliai ir bijome kiekvienos dienos, nežinome, kada kas kur gali atsitikti. Neįprasčiausia karantino metu buvo tai, kad nevarstė mūsų centro durų turistai. Sulaukėme daugybės skambučių, kur galima būtų pasitikrinti, ar nesergama koronavirusu. Brandaus amžiaus žmonės paskambindavo tiesiog paklausti, koks oras Palangoje, kaip mums sekasi. Ne vienas pripažino, kad liūdna namuose, tad taip gali pasikalbėti“, – šyptelėjo pašnekovė.

Šiuo metu dažniausiai – po 10–15 skambučių ar užklausų raštu per dieną – į TIC kreipiasi susirūpinę rusai ir baltarusiai, kurie buvo įpratę praleisti Palangoje nemažai vasaros laiko. Jie, anot R.Kmitienės, veržte veržiasi, bent jau mintimis, į Lietuvos pajūrį, teiraujasi, kada gi bus atidarytos sienos. Palangos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė, pasak pašnekovės, taip pat pripažino, kad trūksta rusakalbių poilsiautojų, nes jie – kiek mokesni, o ir poilsio laikas Palangoje jų būdavo ilgesnis – apsistodavo 10-čiai ir daugiau naktų.

Karantino metu griebėsi remonto

Fiziškai Palangos TIC duris atvėrė tuomet, kai viešbučiai ėmė teikti apgyvendinimo paslaugas – gegužės 11 dieną. Pirmosiomis dienomis lankytojų gausos nesulaukta, o pirmasis, užėjęs į vidų, kiek pamena R.Kmitienė, buvo vietinis gyventojas, panoręs atsiimti palangiškio kortelę.

„Pernai iš visų pas mus užsukusių lankytojų 59 proc. buvo užsieniečiai, šiemet tie skaičiai gali kisti. Vis dėlto, lietuviams turistams Palanga yra žinoma, jie į TIC užsuka tik tuomet, kai prastas oras, klausia, ką veikti, o užsienietis, atvykęs į naują vietą, visuomet pirmiausiai užsuka į turizmo informacijos centrą.

Pasikeitė turistas, pasikeitė ir jo poreikiai. Anksčiau, ypač užsieniečiai, pirkdavo magnetukus su Lietuvos užrašu angliškai, šiuo metu nebeperka – populiarios tapo įvairios apyrankės. Suvenyriniai puodukai taip pat domina tik brangesni – kokybė tapo svarbi.

Karantino metu ir patys turėjome laiko permąstyti kurorto vertybes, išsianalizavome, kokie svečiai pas mus važiuoja, ėmėme labiau galvoti apie paslaugų kokybę. O maitinimo bei apgyvendinimo sektorius griebėsi neplanuotų remontų, ne vienas atsinaujino. Tarsi tą laikotarpį visi kartu susiėmėme ir padarėme, kad kuo kokybiškiau galėtume priimti svečią“, – paaiškino pašnekovė.

Kas antras ar trečias – latvis ar estas

Turistų analizė atskleidė skirtingas Palangos poilsiautojų grupes, kurias išskiria poreikiai. Kurortas, anot R.Kmitienės, turi daug ką pasiūlyti – ne veltui prekiniame ženkle naudojamas grafo Tiškevičiaus šūkis „Išsirink, ką myli“. Galima išsirinkti tai, ko širdis geidžia.

„Vienas iš didžiausių segmentų, apsilankančių Palangoje – jaunos šeimos su vaikais. Daugelis net persikelia darbus čia: kažkas dirba nuotoliniu būdu, o kažkas su vaikučiais vaikšto po pušynus ir pajūrį. Šiemet ši tendencija dar labiau išryškėjo.

40–60 metų amžiaus poilsiautojai dažnai ilsisi su anūkais, arba vienas iš sutuoktinių tik savaitgaliais atvažiuoja pailsėti kartu su kitu. Vietinių turistų nakvynių skaičius didėja ir ilgėja.

Birželio mėnesį daugelis poilsiautojų Palangoje buvo lietuviai, tik atsivėrė Baltijos šalių sienos – ėmė važiuoti latviai ir estai. Dabar, manau, kas antras į centrą užsukantis asmuo – latvis ar estas. Jų, tikėtina, Palangą šiemet aplankys daugiau nei pernai. Pastebime, ir kad suomiai atvyksta“, – pristatė R.Kmitienė.

Saulėtą žiemos dieną kartais būna tiek pat žmonių, kiek ir vasaros vakarą.

Paklausta, koks šiuo metu Palangoje vyrauja apgyvendinimo įstaigų užimtumas, pašnekovė išsakė vieną pastebėjimą: savaitgaliais kurortas yra beveik pilnas, o štai darbo dienomis norėtųsi daugiau poilsiautojų. Tikimasi, kad būtent ateinantį savaitgalį Palanga šurmuliuos pikiniu savo ritmu, nes vyks „Aurum 1006 km lenktynės“.

Ji prisiminė atvejį, kai pajūryje kurį laiką vyravo karštos dienos ir tuomet staiga prapliupo lietus – tuomet visa poilsiautojų masė iš pliažo patraukė Šventosios beždžionių tilto link, susidarė spūstys.

Nereikia, pasak R.Kmitienės, pamiršti ir dar vieno poilsiautojų segmento, tų, kurie vasarą atvyksta į Palangoje turimą savo antrąjį būstą. Ne vienas šiemet į kurortą užsuko anksčiau – karantino metu taip save izoliavo.

„Palanga šurmuliuoja ištisus metus, tiesiog yra aktyvusis turistinis laikotarpis ir pasyvusis. Nebejaučiamas sezoniškumas. Saulėtą žiemos dieną kartais būna tiek pat žmonių, kiek ir vasaros vakarą. Ypač jei ta saulėta diena išpuola šeštadienį ar sekmadienį. Pajūris ir pliažas toks mistinis tuomet būna. O dar miško kvapas... Vėjas išpučia iš galvos, rodos, visus lūkesčius, telieka geri sprendimai. Todėl mes ir sakome, kad pabuvęs savaitgalį Palangoje, atgauni jėgas 2–3 mėnesiams“, – šyptelėjo pašnekovė.

Kainų šuolio nepastebi

Paklausta, ar norėdami atsigriebti už tai, kas prarasta karantino metu, Palangos verslininkai sumažino ar padidino kainas, R.Kmitienė atsakė, nepastebėjusi paslaugų ar prekių kainų, jei palygintume su pernai metų vasara, šuolio. Taip, nuo Joninių iki Žolinių jos visuomet ūgteli. Jeigu yra paklausa, tai pasiūla gali šiek tiek diktuoti sąlygas.

„Daugelis Palangos paslaugų tiekėjų dezinfekavimo priemonių kaštus prisiėmė sau, kad tik sudarytų sąlygas dirbti“, – patikino Palangos TIC direktorė.

Sunkus šiuo metu periodas, pasak jos, gidams, ekskursijų vedliams, nes trūksta užsienio turistų grupių. Užsakomos mokamos ekskursijos po pajūrio kraštą šiemet turėjo prasidėti nuo liepos 10 dienos, tačiau net ir dabar jos dar nevyksta – nesurinkta nė viena 8 žmonių grupė. Tokiomis ekskursijomis labiau domėdavosi rusakalbiai.

„Gyvenimas per karantiną tarsi sustojo. Mūsų tempas sulėtėjo. Dabar po žingsnį bandome žengti į priekį, nebelekiame strimgalviais. Būdavo, kad vienu metu darome 5 darbus ir dar galvojame apie šeštą. Pandemija privertė sustoti. Palangos svečiai taip pat išmoko vaikščioti – eina ramiai, atrasdami neatrastas kurorto vietas. Nebėra taip, kad nubėga iki tilto ir atgal. Dabar poilsiautojai labiau pastebi, nebelaksto su velomobiliais taip, kaip lakstė. Atgyja ir „Labryčio“ bėgimo takas pajūry“, – džiaugėsi pašnekovė.

Paklausta, o ar J.Basanavičiaus gatvė taip pat pasikeitė, R.Kmitienė trumpam susimąstė: žmonės joje taip pat lėčiau vaikšto.

„Kaip ir minėjau, svečias pasikeitė. Pasikeitė ir jo poreikiai. Jis labiau nori pats keliauti, atrasti kitokią Palangą, J.Basanavičiaus gatvė nebėra įdomi – visi ieško naujų erdvių, ypač tokių, kur vaikams būtų įdomu. Sulaukiame ir užklausų, kaip jaunuoliai galėtų pasipiršti savo merginoms ant Birutės kalno ar paplūdimy. Vienas, štai, pageidavo, kad prie jų mėgstamos vietos pliaže priplauktų laivas ir jie išplauktų į jūrą.

Kodėl prie Palangos tilto, taip, kaip Sopote Lenkijoje, negali švartuotis jachtos? Nes mūsų krantas rytinis, jis nuolat užnešamas smėliu. Dėl to ir žlugo grafo Tiškevičiaus planai paversti Palangos miestą prekybiniu centru. Turime nuolat prisitaikyti prie gamtos. Ji – didžiausia jėga, kurios negalime sukontroliuoti“, – reziumavo R.Kmitienė.

Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Sopoto jūros tiltas
Eriko Ovčarenko / 15min nuotr./Sopoto jūros tiltas

Mums karantino metu sustojus, rodos, suaktyvėjo gamta. Palangos TIC vadovė pripažįsta: išties, išėjus ryte anksti pasivaikščioti, pastebima, ypač šalia „Vanagupės“, daugiau žvėriukų – lapių, zuikių, stirnų.

Baigdamos pokalbį su Palangos TIC vadove susimąstėme apie artimiausią ateitį: tikėtina, kad Palanga galiausiai susijungs su Šventąja, galėsime vaikščioti ilgiausia promenada, turėsime atstatytą uostą.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Atradimai virtuvėje

Skanumėlis
Skanumėlis

Esports namai

URBAN˙/

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje