Aukštumalos pelkė
Pasaulinės pelkių dienos proga šeštadienį Nemuno deltos regioninio parko direkcija organizuoja pilną nuotykių 7 kilometrų ilgio bei 4 valandų trukmės žygį. Jo metu dalyviai aplankys nuostabiąją Aukštumalos pelkę.
„Pirmi 100 užsiregistravusių dalyvių Lietuvos šimtmečio proga skanaus lietuviškų patiekalų“, – rašoma pranešime žiniasklaidai.
Plynosios pelkė
Pagramančio regioninis parkas tą pačią dieną kviečia aplankyti Plynosios pelkę ir pasivaikščioti pelkės pažintiniu taku. Žygio metu lankytojai susipažins su aukštapelkės struktūra ir vertybėmis.
„Žygeiviai turėtų nepamiršti šiltų guminių batų ir rūbų, atitinkančių oro sąlygas“, – primena Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.
Žuvintas
Žuvinto biosferos rezervato direkcija savaitgalį kviečia stebėti paukščius prie Žuvinto: „Kol kas Žuvinto ežero ledas netvirtas, lede atsivėrė properšos ir į jas pradėjo rinktis paukščiai. Ši žiema – kaip niekad šlapia ir šilta“.
Čepkelių raistas
Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių gamtinio rezervato direkcija šeštadienį organizuos tradicinį žygį gamtos ratu „Čepkelių varveklis arba purveklis“.
„Kviečiame visus pelkių mylėtojus atvykti į Dzūkijos nacionalinio parko Gamtos mokyklą Marcinkonyse. 11 val. bus pamoka apie pelkę. 12 val. žygeiviai trauks link didžiausios Lietuvos aukštapelkės – Čepkelių raisto. O kas ten lauks: varveklis ar purveklis – sužinos tik tie, kurie keliaus drauge“, – rašoma pranešime.
Kamanų pelkė
Kamanų valstybinis gamtinis rezervatas Pelkių dieną planuoja pažymėti šiek tiek vėliau. Vasario 10-ąją planuojamas žygis su slidėmis į Kamanų pelkę.
„Tačiau viskas priklausys nuo orų, tad tikslesnė informacija bus pateikta direkcijos tinklalapyje – čia“, – teigia tarnyba.
Pelkės – žemės inkstai
Pasaulinė pelkių diena minima vasario 2 dieną. Tai diena, kurią 1971 m. Irano mieste Ramsare buvo pasirašyta Tarptautinės svarbos pelkių konvencija, skirta gamtos apsaugai ir protingam gamtinių išteklių naudojimui.
Pasaulinę pelkių dieną mini prie tarptautinės Ramsaro konvencijos prisijungusios šalys. Mūsų krašte pasaulinės reikšmės saugomomis šlapžemėmis paskelbtos penkios vietovės: Čepkelių, Kamanų, Viešvilės, Žuvinto gamtiniai rezervatai ir Nemuno deltos regioninis parkas.
Pelkės užima daugiau kaip 6 procentus mūsų šalies ploto. Dešimtis tūkstančių metų besiformuodamos pelkės sukaupė ir iki šiol saugo milžiniškus kiekius energijos. Durpėse sukaupta per augalus pasisavinta saulės energija, kiminų paklotėje – gėlo vandens atsargos. Pelkės išvalo iš vandens toksines medžiagas, prieš tai, kai jis išteka į upes ir ežerus. Ne veltui pelkės dar vadinamos „žemės inkstais“.
