Dabar populiaru
Sužinokite daugiau
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Pelkių odisėja – kai Pelkinis kėsinasi tave praryti

Kamanų rezervatas
Renatos Kilinskaitės nuotr. / Kamanų rezervatas
Šaltinis: 15min
0
A A

Tai greičiau ne kelionė, o kelionių ciklas – pažintis su Lietuvos pelkėmis. Apkeliavus, ištyrinėjus populiariausias Lietuvos turistines trasas, ėmė traukti mažiau žinomos, sunkiau pasiekiamos vietos, galinčios suteikti netikėtos ir unikalios patirties, atveriančios kitokius, neįprastus lietuviškus peizažus. Su žemapelkėmis teko susidurti per vieną kitą turistinį žygį – nusivilti neteko: pakako visko - juoko, adrenalino, šlapių kojų (ir netik).

Šis pasakojimas yra nacionalinio geriausių Lietuvos keliautojų konkurso „Kolumbas LT 2014“ nugalėtojas.

Visgi žengti ant liūliuojančių aukštapelkių ir klaidžioti samanų labirintais tarp juoduojančių akivarų nebuvo drąsu... Be to, darbščių žemdirbių ir melioratorių „dėka“ tokių pelkių Lietuvoje nedaug teišliko (kaimynai latviai ir estai gali pasigirti kur kas didesniais ir gausesniais pelkynais), o ir tos didžiosios pelkės, kurios sugebėjo išlikti, dabar tapusios žmogui draudžiamais įžengti rezervatais.

Pirma rimtesnė pažintis su aukštapelkėmis įvyko entomologų išvykos į Kamanų rezervatą metu. Patyrės rezervato gidas, po pelkes klampojantis jau daugelį metų, įkvėpė drąsos žengti pirmuosius savarankiškus žingsnius plonu samanų sluoksniu padengto vandens paviršiumi. Turbūt panašus jausmas būtų vaikščiojant kamuoliniais debesimis: dedi koją ant iš pažiūros tvirto pūkinio samanų gniutulo, o toji susminga iki kelių; pataikius ne ant tokio tvirto – dar giliau.  Minkštas dumblas, atrodo, tik ir kėsinasi „praryti“. Neatsargiai pastačius koją, pasiseka, jei atsiperki tik bato praradimu, kurio paieškos ir bandymai ištraukti iš piktų Pelkinio nasrų gali užtrukti keliolika ar net keliasdešimt minučių. Pastebėjau ir tai, kad Pelkinis išsirenka savo favoritus, kuriems „sekasi“, o kitus, ne tokius sėkmingus labiau murkdo (na, o gal jie tiesiog atrodo skanesni) Naujokams, pirmą kartą einantiems pelke, senis Pelkinis būna itin negailestingas... Nenuostabu, kad tautosakoje gimė begalės mitų, kuriuose pelkės tapatinamos su blogiu, tamsiųjų jėgų karalyste.

Renatos Kilinskaitės nuotr./Aukštasis tyras
Renatos Kilinskaitės nuotr./Aukštasis tyras

Visgi kvapą gniaužiantis pelkių grožis vertas kiekvieno permirkusio bato, kiekvienos dumblinos kojinės, kiekvienų nebeatskalbiamų kelnių ir kiekvieno ypatingų pastangų reikalaujančio žingsnio. Kamanų rezervate praleidus gražią vasaros dieną, kilo milžiniškas noras pamatyti, kaip šis neįprastas gamtinis peizažas atrodo vakare, naktį, paryčiais, ankstų rytą, auksinį rudenį, medžiams metant lapus ar juos numetus, žiemą, ankstų ar vėlyvą pavasarį, lyjant ar sningant, nutviekstas saulės, apniukusią dieną ar mėnulio šviesoje. Tai paskatino individualiems žygiams, aplankant dar ne vieną lietuvišką ar kaimyninę pelkę, bandant užfiksuoti šios neįprastos vietos įvairialypį grožį.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje