Dabar populiaru
15min be reklamos
Publikuota: 2020 rugpjūčio 19d. 20:30

Unikali vieta mūsų šalyje – Mažoji Lietuva, kuri nustebins įdomybių gausa

Atradimai Mažojoje Lietuvoje
Atradimai Mažojoje Lietuvoje
Kaip ir kiekvieną vasarą, o ypač šią, daugelio lietuvių atostogų ir poilsio planai vienaip ar kitaip siejasi su pajūriu: jūra, kopomis, saulėlydžiais, o gal ir triukšmingomis lietuviškų kurortų linksmybėmis. Tai rodo ne tik turizmo statistika, bet ir kiekvieną savaitgalį prisipildanti automagistralė Vilnius-Klaipėda. Tačiau šį kartą ne apie saulės vonias, poilsį ar pramogas pajūryje. Kelionės pasakojimu, maršrutu „Atradimai Mažojoje Lietuvoje“ norime priminti apie šio krašto kitoniškumą, krašto istoriją ir tiesiog pasidalinti lankytinų vietų ir mūsų atradimų rekomendacijomis bei patyrimais iš kelionės po šią unikalią Lietuvos vietą.

Kelionių po Lietuvą portalas „Pamatyk Lietuvoje“ žada, kad maršrutas ar jo dalis gali virsti atostogų pajūryje dalimi, alternatyviu keliu atgal namo į Kauną ar Vilnių ar tiesiog puikiu aktyvių bei turiningų atostogų vakarų Lietuvoje planu. Kaip ir visada keliaujant, svarbu neskubėti. Tad tikrai neapsiriksite, jei šiam kraštui pažinti skirsite bent porą dienų. Visą kelionės pasakojimą padalinome į dvi dalis. Kiekviena jų – turtingas lankytomis vietomis ir atradimais dienos maršrutas.

Suprasti akimirksniu

  • Linijinis maršrutas, maršrutą pradėti galite tiek nuo Nemirsetos, tiek nuo Jurbarko ar Smalininkų;
  • Kelionės trukmė: rekomenduojama skirti 2 dienas, o maršrutas padalintas į du atskirus pasakojimus;
  • Darbo laikas: jei keliausite sekmadienį arba pirmadienį, daugelio muziejų aplankyti nepavyks. Jei kito pasirinkimo kelionės laikui nėra, galėsite mėgautis gamtos objektais, pažinti miestus;
  • Nuvažiuotas atstumas (pirma maršruto dalis – 110 km.)

Daugiau maršrutų kelionėms rasite čia.

Šiek tiek krašto istorijos

Mažoji Lietuva, arba Prūsų Lietuva – istorinis-etnografinis Prūsijos, o vėliau Rytprūsių regionas, apėmęs šiaurrytines Prūsijos provincijos dalis. Po Pirmojo pasaulinio karo, siekiant lietuviškų Prūsijos žemių prijungimo prie Lietuvos valstybės, dažniausiai buvo vartojamas Mažosios Lietuvos vardas. Nuo 1919 m. atsirado Klaipėdos krašto (vok. Memelland) pavadinimas. Tačiau nuo XX a. antrosios pusės ir ypač pastaraisiais dešimtmečiais visuomenėje įsitvirtino ir tradiciniu tapo šio regiono vadinimas Mažąja Lietuva.

Veikiama protestantų bažnyčios ir Prūsijos valstybės Mažojoje Lietuvoje susiformavo savita lietuvių kultūra, kuri skyrėsi nuo Lenkijos ypač paveiktos katalikiškos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės lietuvių kultūros. Šiame krašte Lietuvių kalba ne tik dominavo, bet ir buvo skatinama. Liuteronai laikėsi nuostatos, kad maldos ir pamaldos visuomet vyktų sava kalba – todėl būtent čia, Mažojoje Lietuvoje, buvo pradėtos spausdinti lietuviškos knygos. Mažojoje Lietuvoje išspausdinta pirmoji knyga lietuvių kalba, pirmoji lietuviška Biblija, pirmoji lietuvių kalbos gramatika, pradėtas leisti pirmasis laikraštis lietuvių kalba.

Mažojoje Lietuvoje susiformavo savita lietuvių kultūra.

Istorinės Mažosios Lietuvos centras – Tilžė, dabar esanti Rusijos teritorijoje. Tarpukariu iškilo Klaipėdos, kaip administracinio vieneto centro, reikšmė. Šiandien Mažosios Lietuvos sostine dažniausiai tituluojama Šilutė.

Geriau pažinti šio krašto unikalią istoriją galite užsukę į Mažosios Lietuvos istorijos muziejų, įsikūrusį Klaipėdoje.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejus

Daugiau informacijos ir tikslios koordinatės čia

Pačiu šiauriausiu Mažosios Lietuvos tašku kažkada buvo pajūrio kaimas Nemirseta. Čia buvo įrengtas Palangos-Nemirsetos pasienio punktas, o Mažąją nuo Didžiosios Lietuvos skirianti siena ėjo kažkur čia per kopas. Tad savo kelionę nusprendėme pradėti būtent nuo šios, galima sakyti simbolinės Mažosios Lietuvos vietos.

Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr./Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje atveriama unikali vėtrungių paroda.
Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus nuotr./Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje atveriama unikali vėtrungių paroda.

Kas žino, galbūt tos pačios kopos, kurios matomos ir aukščiau pateiktoje istorinėje nuotraukoje, galima pamatyti nuo Nemirsetos kopų ir čia plytinčių smiltpievių apžvalgos aikštelės.

Apsilankymas šioje aikštelėje gana dažnai primena vieną pasaką – „Eglė žalčių karalienė“. O ją primena čia dažnai sutinkami žalčiai, kurie neretai išlenda iš po apžvalgos aikštelės lentų ar tiesiog šildosi ant dviračių tako asfalto.

Nemirsetos kopų ir smiltpievių apžvalgos aikštelė

Daugiau informacijos ir tikslios koordinatės čia

Luko Balandžio / 15min nuotr./Nemirsetos smiltpievių apžvalgos aikštelė
Luko Balandžio / 15min nuotr./Nemirsetos smiltpievių apžvalgos aikštelė

Tiek planuojant kelionę, tiek ir dalinantis įspūdžiais kartais būna gana sunku viską, kas įdomu ir norisi pamatyti, sudėti į vieną patogų apvažiuoti automobiliu maršrutą. Tenka rinktis, o pasirinkimą lemia tai, ko iš kelionės tikiesi. Su pasirinkimo poreikiu susidūrėme ir mes, tad taip ir susiformavo dvi maršruto dalies alternatyvos. Pasidalinsime jomis abejomis, o pasirinkimą paliksime Jums.

Išbandėme abi siūlomo maršruto alternatyvas ir žinome, kad jos abi puikios, įdomios ir vertos būti pasirinktos. Pirmoji alternatyva – tęsti kelionę pajūriu Klaipėdos link ir galbūt labiau pažinti pajūrio gamtą (tiesa, vasaros mėnesiais pajūrio pažinimą gali kiek komplikuoti į pajūrį sugužėję poilsiautojai), o antrojo – galbūt daugiau istorinių, kultūrinių objektų turinti alternatyva veda per Kretingą, Gargždus bei Dovilus. Kad ir kurią alternatyvą pasirinksite, vėliau rekomendacijos vėl susilies į vieną maršrutą.

PAJŪRIU IKI KLAIPĖDOS

Kita stotelė judant nuo Nemirsetos kopų – prie Plocio (Plazės) ežerėlio įrengtas paukščių stebėjimo namelis. Jį pasiekti galima iš Karklės arba Nemirsetos gyvenviečių pėsčiomis arba dviračiu (apie 3 km). Nors automobiliu privažiuoti ir nepavyks, tie keli kilometrai pasivaikščiojimo pajūrio gaivos prisotintame ore tikrai verti pastangų. Pasigrožėti Plocio ežerėlyje besiilsinčiais migruojančiais vandens paukščiais geriausia kovo – gegužės mėnesiais. Bet ir kitu metų laiku čia netrūksta gyvybės ir veiksmo.

Plazės ežero paukščių stebėjimo namelis

Daugiau informacijos ir tikslios koordinatės čia

Luko Balandžio / 15min nuotr./Plazės ežeras
Luko Balandžio / 15min nuotr./Plazės ežeras

Tęsiant kelionę pajūriu, keliu link Klaipėdos, tiesiog būtina sustoti prie garsiosios, vietinių ir šio krašto svečių pamėgtos ir gausiai lankomus vietos – Olando kepurės. Unikali vieta, tikėtina savo vardą gavo dėl savo panašumo į olandišką kepurę žiūrint į ją iš jūros.

Kartais šią vietą nebūna lengva aplankyti. Nors ir įrengta didesnė automobilių stovėjimo aikštelė, vasaros sezono metu gali būti keblu rasti vietą pasistatyti automobilį. Nuoširdžiai patariame laikytis kelių eismo ir automobilių statymo taisyklių, kad kelionės įspūdžių nesugadintų baudos kvitas...

Olando kepurės skardis

Daugiau informacijos ir tikslios koordinatės čia

Lietuvos pajūryje net keliose vietose galima pamatyti buvusių karinių įtvirtinimų liekanų. Jas po truputį vis bando pasiglemžti jūra. „Memel-nord“ įtvirtinimai iš kitų išsiskiria tuo, kad vis dar šiek tiek tolėliau nuo jūros, ir juose įrengta ekspozicija. Tiesa, svarbu paminėti, kad ją aplankyti galima tik savaitgaliais. Nors ir gana sudėtinga čia patekti, bet tikrai verta. Įdomi ne tik pati ekspozicija, įtvirtinimų konstrukcija ir faktai, kuriuos gali sužinoti užėjęs vidun. Dažniausiai su ekspozicija supažindina darbuotojas apsirengęs vis skirtinga kariška uniforma ir įsijautęs į kartu su ja įgautą rolę.

Memel-Nord kariniai įtvirtinimai

Daugiau informacijos ir tikslios koordinatės čia

J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./Memel Nord baterija pajūryje stūkso jau 80 metų.
J. Andriejauskaitės / 15min nuotr./Memel Nord baterija pajūryje stūkso jau 80 metų.

Dar vienus, bet jau beveik pilnai jūros bangų apkabintus įtvirtinimus galima rasti Melnragės paplūdimyje. Lankydamiesi Melnragėje nepraleiskite progos išbandyti ir naujai įrengtų pajūrio kopų takų.

Na ir galiausiai, būnant Melnragėje tiesiog būtina užlipti ant jūros vartų – Šiaurinio Klaipėdos jūrų uosto molo. Čia ne tik smagu palydėti ar sutikti didžiulius laivus, bet ir galima pamatyti įdomią skulptūrą – „Pasivaikščiojimas su žuvimi“. Jei vėjas bus stiprus, galbūt ir jums pavyks paėjėti per molą, taip kaip šioje skulptūroje vaizduojamam žmogui.

Skulptūra „Pasivaikščiojimas su žuvimi“

Daugiau informacijos ir tikslios koordinatės čia

KLAIPĖDA (Memelis)

Miesto kilmės ištakomis laikoma pilis, pastatyta Vokiečių ordino ant kuršių žemės Pilsoto ruožo ir pavadinta Memelburgu. Vėliau pilies pavadinimas sutrumpėjo iki Memel. Nuo 1252 m. iki 1923 m. ir nuo 1939 m. iki 1945 m. miestas oficialiai vadintas Memeliu. Nuo 1945 m. naudojamas tik lietuviškasis miesto pavadinimas – Klaipėda.

Gražiajam Lietuvos uostamiesčiui pažinti reikia nemažai laiko. Čia gausu muziejų, istorinių, kultūrinių ir jūrinių įdomybių. Jei dar nebuvote, tai rekomenduojame į Klaipėdą užsukti ilgesniam laikui, atskirai – vien tik jai skirtai viešnagei. O jei vis tik norėtumėte bent trumpam užsukti ir patirti Klaipėdos dvasią, tai turbūt pirmiausia rekomendacija tai padaryti pasivaikščiojant siauromis senamiesčio gatvelėmis.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Klaipėdos senamiestis
Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Klaipėdos senamiestis

Klaipėdos senamiestis nėra didelis, bet savyje slepia daug įdomių kampelių, kiemelių. Išskirtinė ir šio senamiesčio Fachverko architektūra. Kad įdomiau ir smalsiau būtų vaikščioti po senamiestį, pabandykite paieškoti mažųjų miesto skulptūrų ir skulptūrėlių. Su savo istorijomis ir prietarais jos išsibarsčiusių po visą senamiestį. Visų skulptūrų vietas galite rasti čia žemėlapyje. Na, o visų Klaipėdos lankytinų vietų žemėlapį čia.

KRETINGA-GARGŽDAI-DOVILAI

Antroji maršruto dalies alternatyva iš Nemirsetos veda į KRETINGĄ – visai netoli Klaipėdos bei Palangos esantį, įdomią istoriją ir turtingą kultūrinį palikimą turintį miestelį. Kretingos muziejus ir Žiemos sodas – bene labiausiai lankytojų pamėgtos šio miestelio vietos. Buvusiuose grafų Tiškevičių rūmuose veikia muziejaus ekspozicija, Žiemos sode – daugiau kaip 5 tūkst. rūšių egzotinių augalų. Dvaro parke rasite ir astronominį laikrodį.

Kretingos dvaro sodyba

Daugiau informacijos ir tikslios koordinatės čia

Gyčio Juodėno nuotr./Kretingos dvaras
Gyčio Juodėno nuotr./Kretingos dvaras

Kretinga dar vadinama ir mažuoju Lietuvos Vatikanu. Čia tebestovi seniausia Žemaitijoje išlikusi bažnyčia, kuri yra ir viena aukščiausių Lietuvoje. Iš anksto užsisakiusieji ekskursiją gali iš arti apžiūrėti Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios ir vienuolyno ansamblį, sužinoti jo istoriją, pakilti į varpinės bokštą bei susipažinti su pranciškonų vienuolių kasdienybe ir gyvenimo būdu.

Kretingos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia

Daugiau informacijos ir tikslios koordinatės čia

Istoriškai susiklostė, jog GARGŽDAI ilgai buvo pasienio miestelis. Natūralu, kad uolūs muitininkai, sukti „šmugelninkai“, pasiturintys krautuvininkai, ūkiški žemaičiai ir „strainos“ merginos kūrė kiek kitokią kultūrą ir tradicijas nei tuometinėje sostinėje Kaune. Kuo vertėsi gargždiškiai, koks transportas riedėjo miestelio gatvėmis, kokias šventes minėdavo gyventojai, ir daugelis kitų „sustabdytų“ miestelio akimirkų galite pamatyti ekspozicijoje – „Tarpukario Gargždai 1918 – 1939 m.“.

Gargždų krašto muziejus

Daugiau informacijos ir tikslios koordinatės čia

Neogotikinė DOVILŲ liuteronų-evangelikų bažnyčia pašventinta ir atidaryta 1862 m. 2018 m. padarytas neįtikėtinas atradimas – į Dovilus iš Vokietijos buvo pargabentos bažnyčios statybos brėžinių kopijos. Pasirodo, šių brėžinių autorius buvo vienas garsiausių anų laikų Europos architektų. Iki šios dienos nebuvo žinoma, jog Dovilų bažnyčią projektavo pirmasis Prūsijos karališkasis architektas Frydrichas Augustas Štiuleris.

Dovilų evangelikų liuteronų bažnyčia

Daugiau informacijos ir tikslios koordinatės čia

„Klaipėdos regiono“ nuotr./Dovilų bažnyčia
„Klaipėdos regiono“ nuotr./Dovilų bažnyčia

Po apsilankymo Doviluose maršruto dalių alternatyvos vėl susilieja į vieną maršruto giją DITUVOJE.

Dituva – kaimas, miestelis, didžiausia vakarų Lietuvoje kolektyvinių sodų bendrija, o dabar jau ir didelis Klaipėdos priemiestis. Nors nei istorinių, nei kultūrinių vietų čia neieškojome, o greičiausiai jų čia ir nėra, į savo maršrutą šią vietą įtraukėme dėl Dituvos kabančio/beždžionių tilto.

Dituvos kabantis tiltas per Miniją

Daugiau informacijos ir tikslios koordinatės čia

PamatykLietuvoje.lt nuotr./Dituvos kabantis tiltas per Miniją
PamatykLietuvoje.lt nuotr./Dituvos kabantis tiltas per Miniją

Šis tiltukas išsiskiria tuo, kad yra gana aukštai pakabintas virš Minijos ir labai smagiai siūbuoja. Išskirtinumas dar ir tai, kad jis papuoštas smagiu, atrodo iš upės ant tiltelio bandančiu prisitraukti plaukiko mediniu veideliu. Be to, Minijos vingis čia smėlėtas ir patogus atsipūsti kelionės metu ar net išsimaudyti.

Dituvos kabantis tiltas toli gražu ne vienintelis šiame krašte. Panašūs tiltai kabo ties Priekule, Gropiškiais bei Lankupiais. Lankupių kabantis tiltas tituluojamas ir ilgiausiu kabančiu tiltu Lietuvoje. Jo ilgis siekia net 130 m.!

DREVERNA

Senas žvejų kaimas, minimas nuo 1253 m. ir įsikūręs Kuršių marių pakrantėje. Prie Drevernos upės beveik 300 metų, veikė didelis žuvų turgus – Strykis, sutraukdavęs daug žvejų ir pirklių. Drevernos žvejų vardą garsino Kuršmarių laivų statytojas J. Gižas. Dabar J. Gižo etnografinėje sodyboje galima susipažinti su laivadirbyste ir žvejų tradicijomis. Dreverna yra išlaikiusi senąją pamario žvejų kaimo struktūrą. O pastaruoju metu šiam pamario kaimeliui gyvybės suteikia čia veikiantis mažųjų laivų uostas, įrengtas apžvalgos bokštas ir Drevernos kempingas.

Drevernos apžvalgos bokštas

Daugiau informacijos ir tikslios koordinatės čia

Uosto nuotr. /Dreverna
Uosto nuotr. /Dreverna

J.Gižo etnografinė sodyba

Daugiau informacijos ir tikslios koordinatės čia

Indrės Bungardaitės/15min nuotr./J.Gižo sodyboje
Indrės Bungardaitės/15min nuotr./J.Gižo sodyboje

SVENCELĖ – buriuotojų jėgos aitvarais meka, įsikūrusi Kuršių marių pakrantėje. Tai unikali vandens sporto oazė, kurioje kiekvienas gali mokytis „suvaldyti vėjus“.

Paskutinį kartą čia teko lankytis prieš keletą metų. Tuokart pakrantė dar buvo nusėta jėgos aitvarų mėgėjų palapinėmis, nameliais ant ratų ir lyg vienu kitu laikinu statiniu. Per keletą pastarųjų metų, ši vieta smarkiai pasikeitė. Dabar pakrantėje kyla naujų namų kvartalai. Net kasami ar gilinami vandens kanalai, kuriais bus galima tiesiai iš savo kiemo keliauti į Kuršių marias.

Svencelė Kite & Wake Spot

Daugiau informacijos ir tikslios koordinatės čia

Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Kaituotojų stovyklavietė
Mariaus Vizbaro / 15min nuotr./Kaituotojų stovyklavietė

KINTUS – dar vieną pamario miestelį siūlome pasiekti žvyrkeliu pajūrio miškais vingiuojančiu iš Svencelės. Nedidelio miestelio centre stovi evangelikų liuteronų bažnyčia, kurios istorija siekia XVIII a.

Kintų Nukryžiuotojo Jėzaus evangelikų liuteronų bažnyčia

Daugiau informacijos ir tikslios koordinatės čia

1888-1892 m. Kintuose gyveno ir dirbo žymus lietuvių rašytojas ir filosofas Vydūnas. Čia įkurtas Vydūno memorialinis muziejus, kuriame galima pagilinti žinias apie Mažosios Lietuvos praeitį ir apžiūrėti unikalų eksponatą – Vydūno arfą.

Vydūno muziejus (Kintų Vydūno kultūros centras)

Daugiau informacijos ir tikslios koordinatės čia

Kintai garsūs ir žvejybos tradicijomis. Nuo seno kintiškiai „rungtyniauja“ su Rusnės žvejais dėl išskirtinių rūkytos žuvies receptų. Tad, jei norėtumėte pabūti teisėju šių dviejų kaimų varžytuvėse, paragaukite čia rūkytos mariose pagautos žuvies. Vėliau Rusnėje jos gardumą galėsite palyginti su jau pagal rusniškių receptūrą rūkyta žuvimi.

Pakeliui į Ventės ragą rekomenduojame stabtelėti ir aplankyti jaukias pamario krašto Muižės kapinaites. Jose ilsisi garsus šio krašto veikėjas Ernstas Vilhelmas Berbomas.

VENTĖS RAGAS

„Klaipėdos regiono“ nuotr./Ventės ragas
„Klaipėdos regiono“ nuotr./Ventės ragas

Ventės rago pusiasalis tiek geografiniu, tiek gamtiniu požiūriu yra ideali vieta paukščiams gaudyti ir žieduoti, nes čia driekiasi didysis paukščių migracijos kelias. 1929-aisiais metais, profesoriaus T. Ivanausko iniciatyva, čia įsteigta ornitologinė stotis, muziejus ir lankytojų centras. Ventės rage stovi ir didžiausios sparnuočių gaudyklės pasaulyje, kurios leidžia paukščius žieduoti visus metus.

Ventės kyšulyje rasite jau nuo 1837-ųjų metų stovintį vieną seniausių Lietuvos švyturių, kuris kelią į krantą jūreiviams rodo jau kone 200 metų. Ventės rago švyturys vienas iš nedaugelio Lietuvos kelrodžių, į kurį lankytojai senais geležiniais laiptais, papuoštais originaliai išdabintais šlyžiniais ornamentais, gali laisvai įlipti ir pasigėrėti čia atsiveriančiu nuostabiu kraštovaizdžiu. Nuo švyturio apžvalgos aikštelės matyti Preila, plytinčios auksinės kopos ir Kuršių nerijos pietvakariuose esančios Nidos panorama.

Ventės rago pusiasalis

Daugiau informacijos ir tikslios koordinatės čia

MINIJOS (MINGĖS) KAIMAS

Dažnai šis kaimas dar vadinamas Lietuvos Venecija. Čia pagrindinę gatvę atstoja Minijos upė. Šis urbanistinis paminklas šaltiniuose yra minimas nuo 1540 metų ir, nors per pusę tūkstančio metų dėl maro ir karo jis nuolat keitėsi, ligi šių dienų išliko unikalia vieta, kur skirtingų krantų gyventojai susisiekia tik vandens transportu – tilto čia nėra. Minijos kaimas įdomus ne tik dėl savo unikalaus susisiekimo, bet ir dėl nuostabios gamtos bei puikios vokiškos architektūros. Būdami čia turėsite progą išvysti Mažajai Lietuvai būdingus mūrinius ir medinius pastatus.

Minijos (Mingės) kaimas

Daugiau informacijos ir tikslios koordinatės čia

Tęsiant kelionę Šilutės ir galiausiai Rusnės link, pakeliui labai rekomenduojame sustoti ir pasivaikščioti išskirtinių AUKŠTUMALOS PAŽINTINIU TAKU. Daugiau nei kilometro ilgio pažintinis takas lankytojams atskleidžia visas aukštapelkės grožio paslaptis, jos formavimosi istoriją bei padeda atverti pelkės gamtos lobių skrynelę: pažinti tik jai būdingas buveines, augalus ir gyvūnus, suprasti, kuo vertinga ši paslaptinga ekosistema, kaip lengvai galima ją pažeisti ir kaip sudėtinga gydyti padarytas žaizdas. Pažintinio tako pabaigoje, prie pelkinio ežerėlio, įrengta 3 metrų aukščio apžvalgos platforma, nuo kurios atsiveria ypatingo grožio pelkės panorama.

Aukštumalos pažintinis takas

Daugiau informacijos ir tikslios koordinatės čia

Andriaus Aleksandravičiaus nuotr./Aukštumalos pažintinis takas, Nemuno delta
Andriaus Aleksandravičiaus nuotr./Aukštumalos pažintinis takas, Nemuno delta

RUSNĖS SALA

Rusnės sala, kurią iš visų pusių supa vanduo, yra išties unikalus gamtos kampelis. Ji įsikūrusi Nemuno deltoje, ten kur kertasi Atmatos ir Skirvytės upės. Tai didžiausia sala Lietuvoje. Rusnė garsi ne tik savo kraštovaizdžiu ar išlikusia senąja medine architektūra – sala dar tituluojama ir skaniausios rūkytos žuvies sostine. Priminsime apie kintiškių ir rusniškių varžytuves. Nepraleiskite progos patys paragauti ir vienų, ir kitų kulinarinių šedevrų ir išsirinkti savo nugalėtoją.

Apsilankymą Rusnės saloje galima padalinti į dvi dalis.

Pirmoji – Uostadvaris...

... su čia stovinčiu XIX amžių menančiu švyturiu. Nors pats švyturio ir aplink esantys pastatai puikiai išsilaikę, švyturys jau senokai nebeatlieka savo pagrindinės funkcijos. Dabar tai technikos istorijos paminklas, kuris navigacijai nebėra naudojamas, tačiau puikiai tarnauja kaip Rusnės ir Minijos apylinkių apžvalgos aikštelė, džiuginanti kaimelio gyventojų šeimas ir vasarą čia plūstančių lankytojų būrius.

Uostadvario senasis švyturys

Daugiau informacijos ir tikslios koordinatės čia

Luko Balandžio / 15min nuotr./Uostadvaris
Luko Balandžio / 15min nuotr./Uostadvaris

Antroji dalis – Rusnės miestelis

Norintiems geriau pažinti Nemuno deltą, jos gamtą, kultūrą rekomenduojame užsukti į Nemuno deltos regioninio parko lankytojų centrą. Norintiems pasimėgauti miestelių, rekomenduojame pasivaikščiojimą po miestelį. Palikę automobilį miestelio centre leiskitės į neilgą pasivaikščiojimą po šį salos miestelį pėsčiomis. Apsukę ratuką pamatysite visas įdomiausias vietas ir vėl grįšite prie savo automobilio.

Rusnės evangelikų liuteronų bažnyčia

Daugiau informacijos ir tikslios koordinatės čia

15min/Viktorijos Karsokaitės nuotr./Rusnė
15min/Viktorijos Karsokaitės nuotr./Rusnė

Buvęs Peterso tiltas

Daugiau informacijos ir tikslios koordinatės čia

Paminklas Mahatma Ghandžiui ir Hermanui Kalenbachui

Daugiau informacijos ir tikslios koordinatės čia

PamatykLietuvoje.lt nuotr./Paminklas Mahatma Ghandžiui ir Hermanui Kalenbachui
PamatykLietuvoje.lt nuotr./Paminklas Mahatma Ghandžiui ir Hermanui Kalenbachui

ŠILUTĖ – pirmos maršruto „Atradimai Mažojoje Lietuvoje“ dalies paskutinė stotelė. Daugiau apie atradimus ir įdomybės Šilutėje skaitykite antrojoje maršruto dalyje.

Dabartiniu Mažosios Lietuvos centru vadinama Šilutė – geras ir racionalus pasirinkimas nakvynei. Čia daugiau nakvynės vietų pasirinkimo, parduotuvės, kavinės ir kitos galimybės pailsėti kelionės metu. Turizmo informacijos ieškokite Šilutės turizmo informacijos centrą arba www.pamatykLietuvoje.lt/zemelapis .

Šilutės turizmo informacijos centras

Daugiau informacijos ir tikslios koordinatės čia

Daugiau maršrutų kelionėms rasite čia.

Norėdamas tęsti – užsiregistruok

Pamatyk Lietuvoje

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

15MAX

Tausokime maistą kartu

Susigrąžink gyvenimo spalvas

Video

19:57
07:31
01:47

Esports namai

Kiekvienas gali

Maistas

URBAN˙/

Grožio programa 360°

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje