Dabar populiaru
Publikuota: 2015 rugpjūčio 15d. 16:18

Žolinės tradicijos: kodėl moterys nevalgė obuolių

Šeštadienį Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse buvo švenčiama Žolinė. Šventės metu šventintas derlius, gėlės ir žolynai.

Žolinė dar vadinama Švenčiausios Mergelės Marijos Ėmimo į Dangų iškilmėmis. Tai pati seniausia ir garbingiausia šv. Marijos šventė. Per iškilmingas šventės Mišias šventinami žolynai.

„Pasak legendos po šv. Marijos mirties jos karste buvo rastos gėlės, todėl žmonės neša į bažnyčią žolynus šventini. Tai vienintelė diena metuose, kurios laukė žolynai ir gėlės“, – sakė vyresnioji muziejininkė Gražina Žumbakienė. 

Senuosius papročius gerai išmananti muziejininkė pasakojo, kad lietuviai be reikalo neskindavo jokių žolynų ar gėlių. Tačiau šios dienos visi laukė, kad galėtų nuskinti ir nunešti į bažnyčią. Kartu žmonės nešdavo ir daržoves, vaisius bei javus. Pašventintas puokštes žmonės laikė kaip namuose, kad juos globotų.

Dzūkijoje ir rytų Aukštaitijoje moterys, kurios turėjo mirusių vaikų, iki žolinės nevalgė obuolių.

Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Gražina Žumbinienė
Eriko Ovčarenko/15min.lt nuotr./Gražina Žumbakienė

„Žmonės tikėjo, kad jeigu suvalgys obuolį, tai kai Marija obuolius danguje dalins tam mirusiam neduos. Sakys, kad motina jau suvalgė. Tai jei ta moteris neiškęsdavo ir suvalgydavo, jai nesisekdavo visus metus“, – buvusias tradicijas prisiminė G.Žumbakienė.

Puokštėse gėlės buvo naudojamos tik joms pagražinti. Didžiąją Žolinių puokštės dalį sudarydavo įvairios vaistažolės ar augalai, kurie turėjo saugoti nuo tam tikrų nelaimių. Būtinas puokščių atributas buvo kietis. Žmonės tikėjo, kad šis patvorėse augantis augalas saugoja nuo griaustinio, kurio visi bijojo. 

VIDEO: Gražina Žumbinienė pasakoja apie Žolinių puokštes

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Gerumu dalintis gera
Skanumėlis

Video

01:50
00:43
01:56

Dabar tu gali

Parašykite atsiliepimą apie PasaulisKišenėje