Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Rinkimai: kliaukimės ne ateities pažadais, o praeities darbais

Politologai pabrėžia, kad nemaža rinkėjų dalis pirmiausia svarsto ne tai, už ką balsuoti, o ar apskritai eiti balsuoti.
Andriaus Ufarto/BFL nuotr. / Politologai pabrėžia, kad nemaža rinkėjų dalis pirmiausia svarsto ne tai, už ką balsuoti, o ar apskritai eiti balsuoti.
Šaltinis: 15min
0
A A

Į savivaldybių tarybas nusitaikiusioms partijoms ir nepartiniams kandidatams žadant mažesnes sąskaitas už šilumą, miestą be spūsčių ar daug naujų ir gerai mokamų darbo vietų, politologai rinkėjams siūlo žvilgsnį labiau kreipti ne į supanašėjusius pažadus, o į anksčiau nuveiktus kandidatų darbus.

Visuomenės nuomonės ir rinkų tyrimo centro „Vilmorus“ direktorius Vladas Gaidys artėjančiuose savivaldos rinkimuose greičiausiai nebalsuos. „Tikrai nesu apolitiškas, tačiau į partijas žiūriu kaip į savo tyrinėjimų objektą. Žinoma, kaip pilietis konkrečių partijų atžvilgiu jaučiu simpatijų ar antipatijų, tačiau man, dirbančiam su reitingais ir visuomenės nuotaikomis, visos partijos yra vienodos“, – aiškino sociologas.

Tačiau, V.Gaidžio teigimu, rinkėjams šiuose rinkimuose dalyvauti reikėtų aktyviai, nes savivaldybių tarybų rinkimai šiemet iš tiesų ir bus savivaldos rinkimai, o ne „mažieji Seimo rinkimai“, mat, kitaip nei 2007-aisiais, dabar žmonės yra susidūrę su begale socialinių ir ekonominių problemų, pavyzdžiui, išpampusiomis sąskaitomis už šilumą.

„Rinkėjams yra aktualios konkrečios problemos, todėl reikėtų ieškoti galimybių susitikti su kandidatais, išgirsti, ką ir kaip jie kalba, paklausti labai praktiškų klausimų. Kandidatams diskutuojant apie didžiuosius reikalus, tarkim, užsienio politiką ar energetikos strategiją, nebūnant ekspertu sunku suvokti, ar tokios kalbos yra tuščios, ar tikslios ir naudingos. Visai kas kita, kai kalbama apie šildymą, gatvių priežiūrą ar mokyklų būklę. Tai yra labai konkrečios ir šalia žmogaus esančios problemos, tad kiekvienam pasvarstyti, ką siūlo ir žada kandidatai, yra lengviau, nes tos problemos rinkėjams suprantamos ir žinomos“, – kalbėjo V.Gaidys.

Ieškoti to, kas nepriimtina

Sociologas siūlo išnaudoti ne tik susitikimus su rinkėjų palankumo trokštančiais kandidatais, bet ir nenustumti į šalį rinkimų programų – atidžiai jas analizuoti, ieškant ne tik to, kas žadama, tačiau ir to, kas žmogui galbūt išvis nėra priimtina. „Natūralu, kad visos partijos žada ką nors gera, bet dėmesį reikėtų atkreipti į tai, ar programoje nėra dalykų, kurie atrodo visiškai nepriimtini, prieštaraujantys esminiams tavo įsitikinimams“, – kalbėjo „Vilmorus“ direktorius.

Visos partijos daugiau mažiau įsivaizduoja, ko žmonės nori, todėl savo rinkimų programas ir stengiasi grįsti rinkėjų lūkesčiais.Tuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Ainė Ramonaitė sako, kad visos partijos daugiau mažiau įsivaizduoja, ko žmonės nori, todėl savo rinkimų programas ir stengiasi grįsti rinkėjų lūkesčiais. „Matydamas, kaip tos programos yra supanašėjusios, rinkėjas jose turi ieškoti kažko išskirtinio, labiau įtikinamo. Jeigu matome tik pažadus ir nieko konkretesnio, kas leistų patikėti, kad partija galvojo apie savo programą ir jos įgyvendinimą, tuomet pasitikėti nevertėtų“, – dėstė pašnekovė.

Primindama, kad žmonės dažniausiai skaito ne rinkimų programas, o reklaminius partijų ir kandidatų bukletus, socialinių mokslų daktarė siūlo kliautis patirtimi ir patiems rinkėjams prisiminti, kieno valdymo metais buvo teigiamų pokyčių. „Patikimesnis būdas yra vertinti ne pagal ateities pažadus, o pagal praeities darbus“, – tvirtino A.Ramonaitė.

Pareiga balsuoti – teisė nebalsuoti

Politologė sako esanti tarp maždaug penktadalio Lietuvos žmonių, turinčių partinę tapatybę, t. y., ji seniai turi pasirinkusi vieną partiją, už kurią  balsuoja nuolat, tad prieš rinkimus nebesvarsto, kam atiduoti savo balsą. „Tačiau didžioji dalis rinkėjų tokios partijos neturi, tad prieš rinkimus dar suka galvą, už ką balsuoti. Turint omeny, kad dalis žmonių nebalsuoja išvis, tokių neapsisprendusių gali būti apie 40 proc. Jie balsuoti eina, tačiau prieš rinkimus dar nežino, už ką“, – teigė mokslininkė.

Jai pritarė politologas Nerijus Maliukevičius ir pabrėžė, kad nemaža rinkėjų dalis pirmiausiai svarsto ne tai, už ką balsuoti, o ar apskritai eiti balsuoti. „Bent jau sau pasirinkimo nebalsuoti aš nesuteikiu, nes į rinkimus žiūriu kaip į pareigą. Pareiga balsuoti kiekvienam turi būti svarbesnė už teisę nebalsuoti“, – mano jis.

Paprašytas patarti, į ką turėtų atkreipti dėmesį norintys balsuoti savivaldos rinkimuose, tačiau dar nežinantys, už ką, N.Maliukevičius siūlo labai atsargiai vertinti visus naujadarus, kurie, anot jo, dažnai būna atsitiktiniai.

„Prieš kiekvienus rinkimus matome, kaip išdygsta naujų politinių darinių ar nepartinių susivienijimų, į kuriuos aš asmeniškai žiūriu labai skeptiškai. Esu labiau linkęs balsuoti už tradicines partijas, iš kurių gali pareikalauti ataskaitos, įvertinti, kas buvo žadama anksčiau, ką pavyko įgyvendinti ir kas žadama dabar“, – kalbėjo politologas.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Sužinokite daugiau