Rinkimai – jau sekmadienį
Paskutinę dieną, kai galima agituoti, penktadienį kandidatams klausimus užduoda rinkėjai, kurie apsisprendė balsuoti Prezidento rinkimuose, bet dar nėra nusprendę, kam atiduos savo balsą.
Lietuvoje sekmadienį vyksiančiuose prezidento rinkimuose varžosi septyni kandidatai: socialdemokratas europarlamentaras Zigmantas Balčytis, antros kadencijos siekianti šalies vadovė Dalia Grybauskaitė, Darbo partijos atstovas parlamentaras Artūras Paulauskas, parlamentaras Naglis Puteikis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Ignalinos meras Bronis Ropė, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderis europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis, Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas.
Kandidatai balandžio 17 d. jau diskutavo apie ekonomiką, balandžio 24 d. – apie socialinę politiką, sveikatos apsaugą ir švietimą, gegužės 1 d. vyko debatai teisėsaugos, teisėtvarkos, kovos su korupcija temomis, gegužės 8 d, diskutuota apie užsienio politiką.
Paskutinę dieną, kai galima agituoti, penktadienį kandidatams klausimus užduoda rinkėjai, kurie apsisprendė balsuoti Prezidento rinkimuose, bet dar nėra nusprendę, kam atiduos savo balsą. Šiuos rinkėjus atrinko tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“. Rinkėjai kandidatams parengė klausimus iš įvairių jiems rūpimų sričių. Nuo kandidatų atsakymų priklausys, kuriam rinkėjai atiduos savo balsą.
Sustiprino užnugarį
Naglio Puteikio palaikyti atėjo ekonomistė Aušra Maldeikienė.
Šįkart į debatus atsakingiau pasižiūrėjo ir kandidatų komandos. Štai socialdemokrato Z.Balčyčio atėjo palikyti partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius, teisingumo ministras Juozas Bernatonis ir krašto apsaugos ministras Juozas Olekas.
Prezidentės Dalios Grybauskaitės komanda taip pat pakitusi – joje daugiau jaunų veidų.
N.Puteikio palaikyti atėjo ekonomistė Aušra Maldeikienė. Tuo tarpu Artūrą Paulauską palaikyti jau kelintą kartą atėjo jo žmona Jolanta.
A.Paulauskas susipliekė su D.Grybauskaite
A.Paulauskas tikino, kad D.Grybauskaitė pati leido išsikeroti korupcijai ministerijose, kai panaikino ministrų sekretorius ir įvedė viceministrų pareigybes.
Klausiamas, kaip kovos su korupcija, N.Puteikis sakė stiprinsiąs vietos savivaldą, steigsiantis seniūnijų tarybas, kurios pačios būtų suinteresuotos kovoti su vietos kontrabandininkais ir korumpuotaisiais. Taip pat įvesiantis specialiojo teisėjo instituciją.
D.Grybauskaitė sakė, kad būtent ji pradėjo „valymą“ teisėsaugoje, kai įvedė rotaciją. A.Zuokas sakė, kad su nepotizmu kovoti geriausia viešumu. A.Paulauskas dėstė, kad sąžiningumo reikia mokyti mokykloje ir šeimoje savo pavyzdžiu.
Be to, A.Paulauskas sakė, kad bet kokie konkursai, kurie sukelia abejonių, turi būti skelbiami iš naujo. D.Grybauskaitė priminė, kad būtent Darbo partija, kuriai priklauso pats A.Paulauskas, tokius konkursus ir organizuoja.
Jis tikino, kad D.Grybauskaitė pati leido išsikeroti korupcijai ministerijose, kai panaikino ministrų sekretorius ir įvedė viceministrų pareigybes. D.Grybauskaitė savo ruožtu pasiteiravo A.Paulausko, kokia partija registravo įstatymų pataisas, kad partijos išvis būtų atleidžiamos nuo baudžiamosios atsakomybės, kurias Seime yra registravusi teisiama Darbo partija.
„Neatsakote į klausimą. Į klausimą klausimu atsako“, – gynėsi nuo atsakymo ir pats A.Paulauskas.
Įgėlė A.Zuokui
Suprantu tą nostalgiją elito priėmimams prezidentūroje, bet jų, deja, tikrai nebus, – sakė D.Grybauskaitė.
Paklaustas kaip skatintų pilietiškumą Artūras Zuokas teigė, kad būtų atviresnis ir žmonėms parodytų, jog prezidentas gali būti arčiau žmonių. „Atėjo rinkiminis laikotarpis ir pagaliau prezidentė nueina į parduotuvę apsipirkti, bet tai yra rinkiminis laikotarpis. Kaip meras tai darau kiekvieną dieną“, – sakė jis.
Į tai D.Grybauskaitė atsakė, kad nuo pat kadencijos pradžios prezidentūra buvo atverta žmonėms. Jie galėjo lankytis koncertuose ir parodose. Dabar šalia prezidentūros kuriamas Valstybės edukacinis centras.
„Suprantu tą nostalgiją elito priėmimams prezidentūroje, bet jų, deja, tikrai nebus“, – A.Zuokui pažadėjo prezidentė.
Laidos vedėjas E.Jakilaitis pridūrė, kad kol kas nežinia, kaip bus.
Nacionalinis stadionas sostinėje 2016
Iki metų pabaigos turėtume paskelbti konkursą, kitais metais pradėsime darbus ir 2016 m. antroje pusėje Vilnius turės nacionalinį stadioną, – žadėjo A.Zuokas.
Kandidatų buvo paprašyta paaiškinti, kad bus baigtas statyti nacionalinis stadionas Vilniuje.
„Labai trūksta stadionų ir baseinų. Turim daug gražių vietų, bet sprendimai yra užstrigę. Pamenu, po Rūtos Meilutytės pergalės buvo daug pažadų. Aš nežadu, o darau, todėl perduodu žodį A.Zuokui“, – sakė D.Grybauskaitė.
Paprašyta patikslinti atsakymą ji nurodė, kad daug pinigų buvo skirta arenų statyboms, nevystydami bendrojo lavinimo sistemos. Trūksta stadiono. „Galime pasidžiaugti Kaunu, kur buvo sutvarkyti “Girstučio„ sporto rūmai. o Vilniui turėtų būti gėda“, – sakė ji.
A.Zuokas nurodė, kad šiuo metu rengiamas investicinis projektas ES paramai gauti. „Iki metų pabaigos turėtume paskelbti konkursą, kitais metais pradėsime darbus ir 2016 m. antroje pusėje Vilnius turės nacionalinį stadioną“, – sakė jis.
Z.Balčytis teigė, kad tik vyriausybės dėka pavyksta šią problemą spręsti. „Buvo daug neefektyvių ir neskaidrių sprendimų“, – minėjo jis.
Apkaltino korupciniais ryšiais
Kandidatai kaltino prezidentę abejotinomis sąsajomis su advokatų kontoromis „Lawin“ ir „Tark, Grunte, Sutkienė ir partneriai“.
N.Puteikis piktinosi, kad šis stadionas yra vienas iš paminklų korupcijai. Pasak jo, tyrimai dėl kyšininkavimo dar vyksta. ES lėšos neskaidriai investuojamos į grandiozinius statinius. Jis nurodė ir Valdovų rūmų pavyzdį.
Kandidatai kaltino prezidentę abejotinomis sąsajomis su advokatų kontoromis „Lawin“ ir „Tark, Grunte, Sutkienė ir partneriai“. Pirmąją įvardino N.Puteikis. Antrąją – A.Paulauskas. Pasak jų, šių kontorų atstovai vadovauja Lietuvos bankui ir Konkurencijos tarybai, bei naudojasi išskirtiniu prezidentės palankumu.
D.Grybauskaitė atsakė, kad „Lawin“ paslaugomis naudojasi ir dabartinė vyriausybė. Tuo tarpu Konkurencijos tarybos atstovas į Lietuvą dirbti atvyko iš Jungtinės Karalystės.
Z.Balčytis teigė, kad su „Lawin“ kontora paslaugų sutartį yra pasirašęs premjeru buvęs Andrius Kubilius, o sutarties lengvai nutraukti negalima.
Prie šauktinių grįžti nenori
Atgal į privalomą karo tarnybą grįžti nereikia, - sakė B.Ropė.
Paskutinis klausimas buvo apie privalomąją karo tarnybą.
„Lietuva apsisprendė dėl karo tarnybos. Atgal į privalomą karo tarnybą grįžti nereikia. Turim tobulinti gynybos sistemą kartu su NATO. Nesame didelė valstybė, kad patys galėtume sukurti savo gynybos sistemą“, – sakė B.Ropė.
Pasak jo, Lietuva blogai ugdo patriotizmą ir nekreipia dėmesio į civilinę saugą. „Žmonės negauna žinučių ir nežino, ką daryti, jeigu, pavyzdžiui, išsipiltų nuodingos medžiagos. Čia yra prioriteras. Turėtume daug daugiau naudos, nei įvesdami privalomąją karo tarnybą“, – minėjo kandidatas.
A.Paulauskas nurodė, kad įstatyme yra paliktos nuostatos, jog privalomoji tarnyba gali būti grąžinta. Jeigu iškiltų pavojus, tai prie privalomosios karo tarnybos būtų galima grįžti nesunkiai.
„Turime apie 4 tūkst. savanorių ir rengiame bazinius mokymus. Yra galimybė būti aktyviame rezerve“, – minėjo A.Paulauskas.
Nekonvencinis karas
V.Tomaševkis užtikrino, kad karo nebus ir siūlė negąsdinti Lietuvos visuomenės.
„Sprendimą pereiti prie profesionalios tarnybos priėmėm tapę NATO nariais, nes tikėjome, kad ši organizacija mus apgins. Dabar matome, kad tai galėjo būti klaida. Sutinku, kad dabar grįžti tik prie senos sistemos neverta, tačiau galima galvoti mišrią sistemą“, – sakė D.Grybauskaitė.
A.Zuokas nurodė, kad kariuomenė yra ir vyriškumo mokykla. „Reiktų diskutuoti, nes ne vien profesionalai turi galvoti apie valstybės ateitį, o kiekvienas iš mūsų“, – teigė jis.
Z.Balčytis patikslino, kad NATO 22 valstybės yra perėjusios prie profesionalios kariuomenės. „Karybos metodai yra pasikeitę. Ginkluotės metodai keičiasi labai greitai. Nebebus karo tankai prieš tankus. Naudojamos psichologinės priemonės, propaganda“, – paaiškino kandidatas.
Jo nuomone, mes turime profesionalią armiją, kuri atitinka visu NATO standartus. Turime savanorių rezervą ir Šaulių sąjungą. Pagrindinis klausimas yra finansavimas.
N.Puteikio teigimu, jei palygintume save su Estija, pamatytume, kad Lietuva praktiškai nusiginklavusi. „Ukrainoje dabar vyksta nekonvecinis karas. Specialistai rašo, kad vienintelis būdas sulaikyti tokias pajėgas yra šauliai. Lietuvoje ši struktūra suardyta. Klaipėdoje ir Panevėžyje neaišku, kur žmonės ateiti“, – sakė jis.
V.Tomaševkis užtikrino, kad karo nebus. „Neturim gąsdinti savo visuomenės. Pats tarnavau porą metų Šiaurėje. Galėtų būti trumpesnė tarnyba – 3 mėnesių kursai Pabradėje. Tai būtų gera vyriškumo pamoka“, – sakė jis.
