Per Kalėdas skaitykite kartu. Prenumeratai -50%
Išbandyti

Po tiesioginių merų rinkimų gali tekti rinkti keletą naujų parlamentarų

Po tiesioginių merų rinkimų gali tekti organizuoti Seimo nario rinkimus keliose vienmandatėse apygardose. Mat bene aštuoni jose išrinkti parlamentarai planuoja varžytis dėl mero pareigų.
Petras Gražulis
Petras Gražulis / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Apie savo ketinimus dalyvauti kovą vyksiančiuose tiesioginiuose merų rinkimuose yra pranešę nepartiniai Valerijus Simulikas, Naglis Puteikis, „tvarkiečiai“ Jolita Vaickienė, Remigijus Žemaitaitis, Petras Gražulis, „darbiečiai“ Petras Narkevičius ir Audronė Pitrėnienė bei liberalas Algis Kašėta.

Jie visi į parlamentą išrinkti vienmandatėse apygardose.

Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkas Zenonas Vaigauskas BNS sakė, kad merų rinkimus laimėję Seimo nariai iki balandžio 1 dienos turės atsisakyti mandatų. O įstatymas sako, kad pakartotiniai Seimo nario rinkimai nerengiami tik tuomet, jeigu iki eilinių rinkimų liko mažiau nei metai.

Eiliniai parlamento rinkimai turėtų vykti 2016 metų spalį.

Savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai vyks kovo 1 dieną.

„Be to, Seimą palikti be Seimo narių irgi nėra gera idėja. Gali kilti kvorumo klausimai“, – svarstė VRK vadovas.

VRK yra suskaičiavusi, kad surengti rinkimus vienoje apygardoje kainuoja apie 0,5 mln. litų. Jeigu būtų renkami keli parlamentarai, reikėtų pridėti dar po 200 tūkst. litų už kiekvieną vienmandatę apygardą. Tokiu būdu, jeigu visi į merus pretenduojantys dabartiniai Seimo nariai būtų išrinkti, Seimo nario rinkimai aštuoniose apygardose kainuotų apie 2 mln. litų.

„Tokia demokratijos kaina“, – BNS sakė politologas Antanas Kulakauskas, paklaustas, ar racionalu metams rinkti naujus parlamentarus.

„Žinoma, jeigu labai racionaliai skaičiuotume, taip, pakartotiniai rinkimai – vėl išleista krūva pinigų, bet valdžia sėdėdama ir be pakartotinių rinkimų tiek pinigų išleidžia, iš kurių naudos nėra visuomenei“, – teigė jis.

Politologas atkreipė dėmesį, kad parlamentarams dalyvauti kituose rinkimuose leidžia dabartinė teisinė bazė.

Vis dėlto mero pozicija yra aukščiau nei eilinio Seimo nario.

„Žinoma, jeigu vadovautumėmės politinės moralinės principais, tai negerai, apgaudinėjami rinkėjai. Kita vertus, išrinktas Seimo narys neįsipareigoja, kad jis išbus visą kadenciją“, – kalbėjo A.Kulakauskas.

Jis tvirtino galįs suprasti, kodėl kai kurie politikai Seimo nario mandatą nori iškeisti į savivaldos politiko kėdę.

„Ko gero, vis dėlto mero pozicija yra aukščiau nei eilinio Seimo nario“, – svarstė politologas.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Antanas Kulakauskas
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Antanas Kulakauskas

Anot jo, mero pareigos sudaro galimybę pamatyti apčiuopiamą savo darbo rezultatą, įgyvendinti ambicijas, suteikia daugiau konkrečių galių.

„Seime sprendimai priimami daugumos balsais, vieno žmogaus balso vertė, pozicijos vertė yra mažiau apčiuopiama“, – kalbėjo A.Kulakauskas.

Savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai vyks kovo 1 dieną.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis
Reklama
95 metų gimtadienį atšventusi „Astra LT“ į modernius sprendimus investavo kiek daugiau nei 600 tūkst. eurų