Aurelija Jašinskienė žurnaliste norėjo būti dar vaikystėje – tada ji broliams rengė „žinias“, o kaimynams leido savo laikraštį. Šiandien, po daugiau nei 20 metų žurnalistikoje, ji pasakoja istorijas, kurios dažnai skaudžios: apie netektis, gaisrus, ligas ir žmonių nelaimes. Tačiau būtent jos primena, kiek daug atjautos turi Lietuvos žmonės. Pasak Aurelijos, didžiausia žurnalisto darbo prasmė yra ne tik informuoti, bet ir taip jautriai papasakoti istoriją, kad ji paliestų kuo daugiau žmonių. O kai tai nutinka – įvyksta tikri stebuklai.
