Partijos istorija

  • 2003

    Partija įsisteigė. Lyderiu tapo Viktoras Uspaskichas.

  • 2004

    Darbo partija dalyvavo Seimo rinkimuose ir iškovojo 39 mandatus. Sudarė koaliciją su socialdemokratais, Naująja sąjunga bei Valstiečių ir Naujosios demokratijos partijų sąjunga, dalyvavo Vyriausybės formavime.

  • 2006
    Iš Darbo partijos pasitraukė keletas Seimo narių – kartu ir vienas organizacijos įkūrėjų tuometis Seimo pirmininkas Viktoras Muntianas. Darbą šiame poste jis tęsė.
  • Prezidentui Valdui Adamkui pareiškus nepasitikėjimą keliais Darbo partijos deleguotais ministrais, partija pasitraukė iš koalicijos.
  • Pareigūnai užvedė vadinamąją „juodosios buhalterijos bylą“. Darbo partija kaip juridinis asmuo sulaukė įtarimų dėl neskaidraus buhalterijos tvarkymo, o jos įkūrėjas Viktoras Uspaskichas  – apgaulingo duomenų apie partijos pajamas ir jų naudojimą pateikimo. Bylą ėmėsi nagrinėti Vilniaus apygardos teismas.

  • 2008

    Į Seimo rinkimus Darbo partija ėjo sudariusi koalicinį sąrašą su Leiboristų partija. Koalicija „Darbo partija + Jaunimas“ rinkimuose iškovojo 10 mandatų. Po rinkimų Seime susikūrė Darbo partijos frakcija, veikusi opozicijoje.

  • 2009

    Darbo partijos pirmininkas, frakcijos seniūnas Viktoras Uspaskichas pateko į Europos Parlamentą. Jo vietą Seime užėmė Jonas Pinskus.

  • 2011
    Į Darbo partijos gretas įsijungė Naujoji sąjunga (socialliberalai).
  • 2012

    Seimo rinkimuose Darbo partija laimėjo 29 mandatus, sudarė valdančiąją koaliciją su Lietuvos socialdemokratų partija, partija „Tvarka ir teisingumas“ ir Lenkų rinkimų akcija. Į Algirdo Butkevičiaus suformuotą Vyriausybę Darbo partija delegavo švietimo ir mokslo, žemės ūkio, kultūros bei socialinės apsaugos ir darbo ministrus. Kai kurie jų keitėsi. Partijai teko ir Seimo pirmininko postas.

  • 2013

    Susijungus Leiboristų ir Darbo partijoms, susikūrė naujas darinys Darbo partija (leiboristai). Jam suteiktas naujas juridinio asmens kodas.

  • Darbo partija (leiboristai) susijungė su Krikščionių partija. Organizacija sugrįžo prie senojo – Darbo partijos – pavadinimo.
  • Vilniaus apygardos teismas „juodosios buhalterijos byloje“ nuteisė Darbo partijos veikėjus, tarp kurių – Viktorą Uspaskichą, kuriam skyrė 4 metus kalėjimo. Partija kaltinimų išvengė tik dėl to, kad susijungė su leiboristais – teismas nusprendė šį darinį laikyti nauju juridiniu asmeniu. Tačiau šis sprendimas buvo apskųstas Apeliaciniam teismui.

  • 2016

    Apeliacinis teismas Darbo partijos veikėjus, tarp kurių ir Viktorą Uspaskichą, pripažino kaltais dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo, bet išteisino dėl sukčiavimo. Viktorui Uspaskichui skirta 6,8 tūkst. eurų bauda. Byla iškeliavo į Aukščiausiąjį teismą.

  • Aukščiausiasis teismas patvirtino, kad Darbo partija turėjo neapskaitytų pajamų ir išlaidų, ir dėl to turėjo būti teisiama. Visgi baudžiamosios atsakomybės partija išvengė, nes suėjo senatis. Visgi teismas priėjo prie išvados, jog kaltinamieji, įskaitant Viktorą Uspaskichą, pagrįstai nuteisti už apgaulingą buhalterinės apskaitos tvarkymą.

  • Seimo rinkimuose Darbo partija iškovojo du mandatus. Atstovai iš pradžių dirbo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijoje Seime, vėliau frakcijas keitė.

  • 2020

    Seimo rinkimuose daugiamandatėje apygardoje Darbo partija iškėlė 141 kandidatą. Pirmajame sąrašo dešimtuke – buvę ir esami Seimo nariai, taip pat – verslininkas Antanas Guoga. Europarlamentaras, partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas Seimo rinkimuose nutarė nedalyvauti.

  • Šiuo metu Darbo partija yra teisiama „MG Baltic“ politinės korupcijos byloje. Partijai įtarimai pateikti dėl kyšininkavimo ir prekybos poveikiu. Tuo pačiu kaltinamas ir buvęs Darbo partijos narys, eksparlamentaras Vytautas Gapšys. Kaltę neigia. Seimo rinkimuose dalyvaus ir jis.

Naujienos