Po nesutarimų su Artūru Zuoku nuo jo vadovautos Liberalų ir centro sąjungos atskilę politikai įkūrė Liberalų sąjūdį. Partijos pirmininku išrinktas parlamentaras Petras Auštrevičius.
Vasarį partijos pirmininku išrinktas Eligijus Masiulis.
Po Seimo rinkimų į parlamentą pateko tiek Liberalų sąjūdžio, tiek liberalcentristų atstovai, abi partijos dalyvavo valdančiojoje daugumoje, delegavo ministrus.
Seimo rinkimuose Liberalų sąjūdis galutinai aplenkė konkurentais tapusius buvusius bendražygius su A.Zuoku priešakyje. Į Seimą pateko 10 Liberalų sąjūdžio narių, partija dirbo opozicijoje.
Gegužės 12-ąją, likus mažiau nei pusmečiui iki rinkimų, partija patyrė milžinišką sukrėtimą – įtarimų paėmęs 106 tūkst. eurų kyšį sulaukė pirmininkas Eligijus Masiulis.
Taip prasidėjo garsiausia pastarojo laiko politinės korupcijos byla, kurioje kaltinimai pareikšti ir Liberalų sąjūdžiui.Bylą vis dar nagrinėja pirmosios instancijos teismas.
Partijos vairą perėmė Antanas Guoga, jam pasitraukus – Remigijus Šimašius, rinkimų sąrašo pirmuoju numeriu tapo Eugenijus Gentvilas. Seime Liberalų sąjūdis gavo 14 mandatų, dirbo opozicijoje.
Partijos pirmininku išrinktas Eugenijus Gentvilas.
Prieš savivaldos rinkimus partijoje prasidėjo stumdymaisi. Kai kurie šios partijos politikai savivaldoje nusprendė kandidatuoti ne su partija, o su rinkimų komitetais – tą su komanda norėjo daryti ir perrinkimo siekęs sostinės meras Remigijus Šimašius, o partija tokiems planams bandė sutrukdyti.
Metų pabaigoje R.Šimašius paliko Liberalų sąjūdį, su juo pasitraukė ir kai kurie kiti nariai, jie vėliau sukūrė Laisvės partiją.
Partijos pirmininke išrinkta Seimo narė, liberalų frakcijos Seime seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.
