- Kaip jaučiatės prie vairo?
- Vairuoti man yra malonumas. Tačiau varžybose tai tikrai ne toks didelis malonumas, kartais net ir stresas, o gatvėje dažniausiai jaučiuosi labai saugi dėl savęs, nes esu užtikrinta dėl savo veiksmų. Tačiau baugu dėl kitų vairuotojų. Manau, kad ir be manęs pilna kelių erelių, kurie neretai gatvę painioja su trasa.
- Kaip apibūdintumėte vairavimo kultūrą Lietuvoje?
- Negaliu sakyti, kad ji labai gera, nors mano vairavimo patirtis dar nėra tokia didelė, tačiau retkarčiais pastebiu neigiamą vyrų požiūrį į vairuojančias moteris, norą visuomet aplenkti ar atlikti dar kokį nors erzinantį manevrą. O kartais pasitaiko ir tikrai kultūringų vairuotojų.
- Kodėl vairuojate būtent tokį automobilį?
- Tiesiog tokį nupirko tėvai ir tai mano pirmasis automobilis. O automobilių kroso varžybose dalyvauju su „VAZ 2108“.
Jei vaikinus aplenkdavau, jie ne tik su manim nebekalbėdavo, bet ir sveikintis nustodavo
- Kas paskatino dalyvauti automobilių sporte?
- Mano tėtis domisi automobiliais, todėl nuo mažų dienų veždavosi mane į automobilių sporto varžybas. Daug kas iš tikro netiki, kad aš pati panorau dalyvauti, nes galvoja, kad mane tėtis privertė. Tačiau taip nėra. Aš pati užsinorėjau, o kai man buvo 13-a tiesiog tėčiui užsiminiau, kad pati norėčiau palenktyniauti. Kadangi buvo vienas laisvas automobilis, pabandžiau, o jau po savaitės lenktyniavau (šypsosi).
- Kokie momentai labiausiai įsimena? Kaip jaučiatės važiuodama tokioje trasoje, nes esate moteris?
- Šiose varžybose man patinka nerimas prieš startą, tai, kaip vairuojant užsimiršti ir priešais matai vien trasą. O jei pasiseka – jausmas išvis neapsakomas (šypsosi).
Negaliu teigti, kad trasoje visuomet jausdavausi užtikrtintai, ypač jei būdavo techninių problemų arba nesisekdavo. Bet paskatindavo tai, kad vyrai, ypač pirmaisiais metais, akivaizdžiai sakydavo, kad man čia ne vieta – tai suteikdavo ryžto ir užsispyrimo. Kaip buvęs konkurentas minėjo: jei vaikinus aplenkdavau, jie ne tik su manim nebekalbėdavo, bet ir sveikintis nustodavo.
- Ką jau pasiekėte šiame sporte?
- Mano pats didžiausias pasiekimas – 2008m. Lietuvos automobilių kroso čempionate iškovota trečia vieta N-1400 klasės bendrojoje įskaitoje. Vėliau pasiekimai bendrosiose įskaitose buvai žymiai kuklesni – paskutiniame sezone turbūt nebuvo nė vienų varžybų, kurių nebaigčiau be kokio nors gedimo, todėl vien pasiektas finišas būdavo didelis pasiekimas. Tačiau Lietuvos automobilių kroso čempionato ir pirmenybių etapuose esu laimėjusi ne vieną antrą ir trečią vietas. Beje, kurį laiką šiame sporte buvau vienintelė mergina. Vėliau atsirado ir dar viena. Ne čempionate, o kitose lygose jų yra ir daugiau.
Kai kurioms moterims automobilis pirmiausia yra malonumas – pavyzdžiui, man
- Ar išmanote apie automobilius?
- Tikrai nemanau, kad esu labai didelė specialistė, bet visuomet sugebėdavau arba bent jau stengdavausi nupasakoti tėčiui, kas negerai su automobilius, bet per daug didelių prognozių nedarydavau.
- Kas Jums svarbu automobilyje?
- Man svarbu saugumas. Tikrai jaučiuosi ramiai, kai išvažiuodama į gatvę žinau, jog automobilis nesuges ir nieko nenutiks. Taip pat komfortas, kad jausčiausi gerai prie vairo, o greitis man ne toks svarbus.
- Kaip manote, kas yra moteriai automobilis?
- Vienoms moterims automobilis pirmiausia yra malonumas, kaip ir man, kitoms – susisiekimo priemonė. Tai labai priklauso nuo kiekvienos moters.
- Ką visuomet vežiojatės savo automobilyje?
- Na, per daug daiktų nesivežioju, bet jei aviu aukštakulnius, tai įsidedu atsarginę porą lygiapadžių, nes su jais vairuoti man patogiau.
