Monzos trasą Italijoje dažnai vadina Europos automobilių sporto Meka. Italų dar vadinama „Autodromo Nacionale“, Monza matė ir pergales, ir pralaimėjimus. Čia pirmąją savo pergalę pelnė ir Sebastianas Vettelis, 2008 metais su pakankamai silpnu „Toro Rosso“ komandos bolidu nepalikęs niekam vilčių jo pasivyti permirkusioje nuo visą savaitgalį pliaupusio lietaus Monzos trasoje.
„Monza Autodrome“ statybos prasidėjo 1922 metų sausį. Milano automobilininkų klubas nusprendė paminėti savo 25-ąsias metines pastatydamas savo trasą. Buvo peržiūrėti keli projektai ir pasirinktas parkas Monzoje, kurio reljefas ir geografinė padėtis pilnai tenkino investuotojus, inžinierius ir statytojus.
 |
| Dariaus Kibirkšties/Fotodarius.lt nuotr./„World Series by Renault Formula 3.5“ savaitgalis Monzos trasoje |
Per rekordinį 110 dienų laiką, Monza buvo pasiruošusi lenktynėms. Oficialus atidarymas vyko lietingą 1922 rugsėjo 3-ąją dieną. Tuo metu tai buvo tik trečiasis pastoviai veikiantis autodromas pasaulyje. Tos pačios dienos lenktynes, kurias stebėjo apie 150 tūkstančių žiūrovų, laimėjo Pietro Bardolino su „Fiat 501“. Po karo, 1948 metais Milano automobilininkų klubas nutarė atstatyti trasą ir vėl per neįtikėtinai trumpą laiko tarpą – mažiau nei per du mėnesius – trasa jau laukė lenktynių. 1955 metais statybos vėl grįžo į Monzą, tačiau šį kartą buvo nuspręsta rekonstruoti trasą iš esmės. Padidėjęs greitis ir saugumo reikalavimai nesiderino su supiltu trasos fundamentu – reikėjo pakloti betoninę dangą. Buvo sumažintas trasos ilgis iki 4,250 km ir pastatytos kelios naujos atkarpos – posūkį su besikeičiančiu radiusu pavadino „Parabolica“, o dar dviejuose posūkiuose galima buvo pasiekti 285 km/val. greitį. Taip pat buvo modernizuota ir 10-ties kilometrų trasos dalis. Greitai tapo aišku, kad trasos modernizacija nepadarė jos žymiai saugesne. Nuo 1955 metų iki 1961 metų lenktynės vyko 10 kilometrų atkarpos trasoje, kuri jungė ir klasikinę trasos versiją, ir ovalą.
Ovalo pasvirimas siekia 80 proc., tad išsilaikyti net stovint ant kojų ant šios ovalo betoninės dangos yra sudėtinga ir sunku net įsivaizduoti kaip praeities pilotai šia beveik vertikalia „siena“ skriedavo 250 km/h ir didesniu greičiu su bolidais, labiau primenančiais vonia ant ratų nei šiuolaikinį saugų lenktyninį bolidą. Jie dėvėjo odinius šalmus ir neturėjo jokių kitų šiais laikais įprastų saugumo priemonių.
 |
| Dariaus Kibirkšties/Fotodarius.lt nuotr./„World Series by Renault Formula 3.5“ savaitgalis Monzos trasoje |
Žinoma, tokioje greitoje lenktynių trasoje neįmanoma apsieiti be tragiškų įvykių. Paminėsim tik žinomiausius.
1955 metais, bandymų metu, Monzoje žuvo F-1 čempionas – italas Alberto Ascari. Sudužęs bolidas buvo rastas ties išvažiavimu iš paties greičiausio posūkio (dabar „Ascari“ posūkis). Pilotas buvo nebegyvas. Avarijos priežasčių nustatyti nepavyko.
1970 metais tragiškai žuvo Jochenas Rindtas Monzoje. Kvalifikacijos metu „Parabolikos“ posūkyje lūžo jo „Lotus“ bolido važiuoklė ir jis išlėkė iš trasos, atsitrenkdamas į apsauginius barjerus. Pilotas mirė po kelių valandų Milano ligoninėje. Lygiai po mėnesio jis tapo 1970-ųjų F-1 čempionu. Deja, po mirties.
1973 metais gegužės 20-tą dieną Monzoje per motociklų lenktynes žuvo italas Renzo Pasolini ir suomis Jarno Saarinenas, kurio garbei buvo pavadintas F-1 pilotas Jarno Trulli, nes jo tėvai buvo aistringi pastarojo gerbėjai.
 |
| Dariaus Kibirkšties/Fotodarius.lt nuotr./„World Series by Renault Formula 3.5“ savaitgalis Monzos trasoje |
Kita nelaimė atsitiko 1978 metais, kai Ronnie Petersonas su „Lotus“ bolidu Monzoje startavo iš penktos vietos ir jau pirmame posūkyje pateko į Janni Pestelli ir Ricardo Patrese sukeltą avariją. Iš pradžių atrodė, kad švedo gyvybei pavojus negresia, nors jis ir patyrė kelis kaulų lūžius. Ronnie net nebuvo praradęs sąmonės. Kitą rytą Ronnie Petersonas mirė Milano ligoninėje...
Nuo 1978 metų iki dabar sustiprinus bolidų bei trasos saugumą, galima prisiminti tik 2000-aisiais metais įvykusią avariją, kurios metu nuo didelio smūgio Heinzo Haroldo Frentzeno „Jordan“ bolido ratas atitrūko ir, nuskriejęs keliolika metrų, pataikė 30-mečiui trasos gaisrininkui Paolo Gislimberti į galvą. Nukentėjusysis, neatgavęs sąmonės, po kelių valandų mirė Monzos ligoninėje...
Nuo to laiko tiek F-1, tiek automobilių sporte apskritai, buvo įdiegta daug naujų technologijų ir pritaikymų, gerinančių saugumą.
2013 sezono favoritu laikomas debiutavęs praėjusio sezono antroje pusėje, bet laimėjęs ketverias iš paskutinių penkių lenktynių, 21 metų portugalas Antonio Felixas da Costa, kuris beje yra „Red Bull“ jaunujų talentų programos narys ir realiausias kandidatas į F-1 2014 metų sezono piloto vietą „Toro Rosso“ komandoje. Konkurenciją jam žada sudaryti ir 25 metų rusas Michailas Aliošinas, 2010 metais jau tapęs šios serijos čempionu ir Rusijos spaudos vadinamas antruoju rusu, pateksiančiu į F-1. Taip pat Oliveris Webbas bei Stoffelis Vandoornas (2012 metų „Formula Renault 2.0” čempionas).
 |
| Dariaus Kibirkšties/Fotodarius.lt nuotr./„World Series by Renault Formula 3.5“ savaitgalis Monzos trasoje |
„World Series by Renault“ lenktynių serija yra puikus pavyzdys, kaip automobilių gamintojas gali populiarinti automobilių sportą ir padėti ugdyti ateities „Formulės-1“ čempionus. Vieno savaitgalio metu vyksta „Renault Clio“, „Renault Megane“, „Formula Renault 2.0“, bei pagrindinės „Formula Renault 3,5“ lenktynės.
Tai pakankamai jauna lenktynių serija, skaičiuojanti savo egzistavimą nuo 2005 metų sujungus iki tol taip pat gan populiarias dvi lenktynių serijas „Eurocup FORMULA RENAULT V6“ ir „Nissan World Series“, tačiau greitai įsitvirtino kaip viena iš serijų, daugiausiai paskutiniais metais aprūpinusiu lenktynininkais „Formulę-1“.
Beveik pusė dabartinių F-1 lenktynininkų yra dalyvavę bent vienoje iš „Renault Sport Technologies“ organizuojamų varžybų. Tarp jų yra ir Kimi Raikkonenas, Felipe Massa, Lewisas Hamiltonas, Heikki Kovalainenas, Kamui Kobayashi ir Romainas Grosjeanas, kurie pradėjo nuo „Formula Renault 2.0“. Charless Picas, Pastoras Maldonado, Robertas Kubica, Sebastianas Vettelis, Jaime Alguersauri, Danielis Ricciardo ir Jeans-Ericas Vergne‘as, Jules Bianchi dalyvavo ir „Formula Renault 2.0“, ir „Formula Renault 3,5“ varžybose.
 |
| Dariaus Kibirkšties/Fotodarius.lt nuotr./„World Series by Renault Formula 3.5“ savaitgalis Monzos trasoje |
„World Series by Renault“ jauniems vairuotojams leidžia susipažinti su įvairiomis technologijomis, naudojamomis F-1. „Zytek“ kompanijos kurtas V8 3,5 l darbinio tūrio variklis pasiekia 9500 apsisukimų per minutę ir išgauna 530 AG. Šios serijos bolidai pagal prispaudžiamąją galią, DRS bei kitas elektronikos sistemas yra arčiausiai F-1 bolidų. Lyginant GP2 ir „Formula Renault 3,5“ ratų įveikimų laikus tose pačiose lenktynių trasose, persvara visada būna „Formula Renault 3,5“ pusėje.
Kartu vyko ir kitos ypač Italijoje populiarios lenktynės „Superstars International Series“, kuriose dalyvauja du buvę F-1 lenktynininkai Vitantonio Liuzzi ir Giani Morbidelli. Lenktyniaujama panašiai kaip ir populiarioje DTM serijoje su taip vadinamais siluetais, stilizuotais pagal konkrečius gamintojų modelius. Tarp jų galima sutikti nemažai egzotiškų ir visai ne „lenktyninių“ iš pirmo žvilgsnio markių bei modelių, kaip kad „Jaguar XF SV8“, „Maserati Quattroporte“ ar „Chrysler 300C SRT8“. Dalyvaujama ir su BMW 550i, „Audi RS5“, „Mercedes-Benz C63 AMG“, „Chevrolet Lumina CR8“ ir kitais tokio tipo automobiliais. Šių bolidų išvaizda yra tarsi tarpinis variantas tarp DTM ir NASCAR lenktynių serijų.
Kaip palaikymo lenktynės, kartu vyko ir „GTSprint International Series“ bei „Ferarri Challenge Trofeo“ varžybos.
Lenktynių savaitgalių metų, be minėtų palaikymo varžybų, vyksta daug pramogų susirinkusiems varžybų fanatams. Vyksta konkursai, kuriuose drąsiausieji gali išmėginti save komandos mechaniko kailyje keičiant automobilio ratus. Taip pat yra privalomas pusvalandis visiems lenktynininkams dalinti autografus visiems norintiems bei tam tikru metu atidaromas „pit-line“ pasivaikščioti ir iš arti pamatyti savo dievaičius visiems sirgaliams. O svarbiausia, jog „Renault“ dovanoja visą šį nuostabų renginį nemokamai – įėjimas sirgaliams nekainuoja nė cento, tereikia tik prisiregistravus „Renault Sport“ tinklapyje ir atsispausdinti nemokamą bilietą.
