Lenktynių trasose budintys medikai „NEO Rally Žemaitija 2026“ išvakarėse atkreipia dėmesį į dažniausias priežastis, kai po kūlversčių tenka turėti reikalų su gydytojais.
Modernūs ralio automobiliai turi itin tvirtus saugos lankus, kūną idealiai apgaubiančias sportines sėdynes, 6 taškų saugos diržus, HANS sistemas ir šalmus, todėl labai sunkių ar juos labiau mirtinų traumų dažnis pastaraisiais metais susitraukęs iki razinos dydžio. Tačiau specifinių traumų vis tiek pasitaiko.
Pasak „NEO Rally Žemaitija 2026“ gydytojos – medicinos koordinatorės Vidos Valantinaitės, dažniausiai lenktynininkai patiria juosmeninės stuburo dalies pažeidimus, slankstelių lūžius, susiduria su tarpslankstelinių diskų problemomis ar staigiu kaklo pertempimu. FIA tyrimai rodo, kad būtent stuburo traumos ilgą laiką buvo viena dažniausių problemų bekelės ir ralio varžybose. Net ir be avarijų nemažai sportininkų skundžiasi juosmens, kaklo bei pečių juostos skausmais.
Net teisingai naudojant šalmus ir HANS sistemas, stiprių smūgių metu gali pasitaikyti smegenų sukrėtimų, raktikaulių ar net kaukolės lūžių (statistika liudija, kad galvos traumos anksčiau būdavo dažniausia mirties lenktynių metu priežastis).
Taip pat gana dažnai konstatuojamos krūtinės ląstos traumos, šonkaulių lūžiai, krūtinkaulio pažeidimai ar plaučių sumušimai, atsirandantys po stiprių priekinių smūgių, atsitrenkimą į medžius, šalikėlėje esančius akmenis, kelmus ar griovių šlaitus. Dubens ir kojų traumos paprastai patiriamos kai smūgis tenka automobilio priekinei / apatinei daliai, kai deformuojasi pedalų zona. Kiek rečiau dėl vairaračio kirčių ar ilgalaikės vibracijos pasitaiko rankų ir riešų traumos. V. Valatinaitė akcentuoja, kad išvengti kaulų lūžių po to, kai visiškai prarandama automobilio kontrolė, įmanoma bene vieninteliu būdu – prispaudžiant rankas prie krūtinės.
Kaip išvengti skaudžiausių sužalojimų? Kalbinti ralio saugos specialistai bei gydytojai vienbalsiai tikina, kad svarbiausi „saugikliai“ – preciziškai tiksli saugos diržų geometrija ir jų įtempimas. Diržai turėtų būti įtempti taip, kad už jų nebūtų įmanoma užkišti piršto. Maksimaliai neužveržti saugos diržai po smūgio tampa stuburo traumų priežastimi, nes sportininko kūnas stipriai supurtomas plika akimi nematomoje keleto centimetrų erdvėje. Net kelių laipsnių skirtumas diržų kampuose gali reikšmingai pakeisti traumų riziką.
Panašiai yra ir su HANS sistema – jei ji naudojama neteisingai ir nepakankamai priveržiama ties pečiais, avarijos metu kaklas gauna pavojingas perkrovas ir gali būti stipriai patemptas. Bėdų gali prišaukti netgi netinkama sėdėsena ar neteisingas sėdynės kampas. Dar reiktų atkreipti dėmesį, kurioje vietoje užsisegus diržus atsiduria sagtis: jei ji ties vadinamuoju saulės rezginiu, smūgio metu gali sutrikti kvėpavimas.
Tiesa, kartais netgi išvengus minėtų klaidų, skrydis nuo kelio baigiasi liūdnai. 2017-aisiais LARČ etapo Elektrėnuose metu į posūkį „netilpęs“ Benedikto Vanago ir Agnės Vičkačkaitės ekipažas maždaug 100 km/val. greičiu smigo į melioracijos kanalo šlaitą ir keletą kartų vertėsi, po ko šturmanė patyrė stuburo traumą.
„Mes puikiai žinojom saugos taisykles ir skrupulingai jų laikėmės, todėl prie sėdynės buvau priveržta maksimaliai. Indicento metu „nepasipuošiau“ nei viena mėlyne, kurios paprastai išduoda saugos diržų naudojimo klaidas. Jei būčiau tokių padariusi, pasekmės neabejotinai būtų buvusios liūdnesnės, nes smūgį sugėrė būtent ta automobilio vieta, ties kuria buvau aš“, – prisimena Agnė.
Kadangi techniniai gedimai ir klaidos – nuo neteisingai užrašytos ar perskaitytos stenogramos, pakitęs sukibimas su trasos paviršiumi, pernelyg dideli greitis – lenktynių metu važiuojant ties galimybių riba neišvengiamos, prieš kiekvienas lenktynes už saugą atsakingi varžybų komisarai tikrina ar automobilyje sumontuoti FIA homologuoti saugos lankai, sportinės sėdynės ir 6 taškų saugos diržai. Kiekvienas ekipažo narys privalo turėti tinkamą šalmą ir HANS sistemą. Šias procedūras teks įveikti visiems „NEO Rally Žemaitija 2026“ ekipažams. Teisėjai šiose varžybose naudosis Lietuvos ralio čempionato rėmėjų parūpintais „Dacia“ automobiliais.
Beje, kartais po avarijų lenktynių metu sportininkai dėl adrenalino antplūdžio nejaučia skausmo ir tikina, kad jiems nereikia jokios medikų pagalbos. Mačiusi daugybę incidentų trasose gydytoja V. Valantinaitė parengė atmintinę (ji įkelta į LASF internetinę svetainę), kurioje primena kaip elgtis, jei savijauta pablogėja praėjus šiek tiek daugiau laiko po avarijos.
„Jeigu jaučiate sunkumą, skausmą galvoje, pradeda pykinti, jeigu svaigsta galva, mirga akyse keičiant padėtį iš horizontalios į vertikalią, jaučiatės nestabiliai, ausyse atsirado iki tol nebuvę garsai, jeigu riboti ir skausmingi kaklo judesiai, jaučiate maudimą ar net aštrų skausmą nugaros krūtininėje, juosmeninėje ar kryžkaulio srityse tiek judant, tiek ramybės būsenoje, jeigu skausminga krūtinės ląsta kvėpuojant, judant, kosint, ar atsikosite su kraujo priemaišomis, pradeda dusinti, net praėjus 5 paroms po avarijos, rekomenduojama kreiptis į skubios pagalbos skyrių“, – ragina V. Valantinaitė.