Tokio tipo lenktynės vyksta atkrintamuoju principu: trasa sumanyta taip, kad du dalyviai važiuoja identiškomis trasomis, turinčiomis du ratus (vienas vadinamas didžiuoju ir vienas – mažuoju). Startavę skirtinguose ratuose, po pirmojo jie apsikeičia vietomis ir dar po vieno – finišuoja. Automobiliai dalyviams skiriami tokie patys, trasa abiems sportininkams taip pat identiška – visų galimybės lygios. Tai jau įdomu.
Antras dalykas, sudominęs jau atvažiavus į vietą – pats automobilis. Maždaug dvidešimties metų amžiaus BMW 325 sedane sumontuoti saugos lankai, sportinės sėdynės ir diržai, įtaisytas blokuotas reduktorius, sportinė sankaba. Tokių automobilių viso yra trys – du naudojami varžyboms ir vienas atsarginis.
 |
| Pauliaus Sviklo/GAZAS.LT nuotr./„Paralelinių lenktynių lygos“ pirmas etapas ant Atesio ežero |
Be viso šito, važiavimui ant ledo automobiliai apauti vadinamaisiais „roketais“ – ralyje naudojamomis padangomis su labai ilgais dygliais. Gatvėje tokių padangų naudojimas praktiškai neįmanomas, tačiau jų sukuriamas sukibimas ant ledo dangos – stulbinantis.
Pats iki tol nebuvau vairavęs tokiomis padangomis apauto automobilio, tačiau prisimenu pažįstamų ralistų pasakojimus – jie tikrai neprideda kantrybės laukiant savojo važiavimo.
 |
| Pauliaus Sviklo/GAZAS.LT nuotr./„Paralelinių lenktynių lygos“ pirmas etapas ant Atesio ežero |
Trečias nustebinęs dalykas – susipažinimui su trasa šių eilučių autoriui pakliuvo neblogas šturmanas, Aurelijus Simaška. Jis turbūt ir pats neišvardintų, kiek kartų ant kokios sporto šakos varžybų nugalėtojų pakylos stovėjo, tačiau įsimintiniausias pasiekimas – pirma vieta Europos kroso čempionate 2001-aisiais. Dabar A.Simaška užsiima kitų žmonių treniravimu ir pramoginiu vežiojimu. „Treniruočių netrūksta,“ – sako jis.
Po dviejų treniruočių ratų – kvalifikacija ir atkrintamosios varžybos. Viso – mažiausiai keturi važiavimai po tris minutes. Važiuojant ne savo automobiliu, neskaičiuojant degalų, padangų nusidėvėjimo, pervažiavimų per duobes ar nedideles ledo atbrailas bei žinant, kad net ir šiam automobiliui sugedus, grįžimas namo problemų nesukels. Bei nekainuos nei cento daugiau nei sumokėtas startinis mokestis.
 |
| Pauliaus Sviklo/GAZAS.LT nuotr./„Paralelinių lenktynių lygos“ pirmas etapas ant Atesio ežero |
Bent kartą savo automobiliu slalomo ar kitokiose varžybose dalyvavusiems žmonėms ankstesnėje pastraipoje išvardytos negandos ir jų sukeliamas galvos skausmas turėtų būti gerai pažįstamas.
Negaliu sakyti, kad „Paralelinių lenktynių lyga“ yra geriausias ar pigiausias pasirinkimas automobilinio adrenalino trokštančiam žmogui. Pigiausia turbūt būtų už du šimtus litų nusipirkti žigulį ir juo lakstyti kaimo keliukais, kol kelią pastos medis ar neįtarus miško gyvūnas.
Skiriant triženklę sumą litais, dar galima sudalyvauti ilgose kartingų lenktynėse („ARTkart“) ar pasimokyti ekstremalaus vairavimo kursuose – kas kam labiau prie širdies. Kartingų varžybos gal kiek labiau primena tikras žiedines lenktynes ir jose susirenka daugiau patirties turintys vairuotojai, o ekstremalaus vairavimo pamokos paprastai turi nemažai teorinės medžiagos.
Paralelinių lenktynių lyga – panašiausios į ralį varžybos iš minėtų pasirinkimų. Išbandyti dalyvavimą jose rekomenduočiau – vien dėl pojūčio, ką reiškia vairuoti sportui paruoštą automobilį. Beje, kitas šių varžybų etapas – jau ateinantį savaitgalį.
