Jaunieji ralistai viename posūkių sukėlė daugybę avarijų ir vienas paskui kitą kūlvirsčiais skriejo į mišką, pilną žiūrovų. Tačiau smalsumas ir aštrių pojūčių troškimas nugalėjo savisaugos instinktą: avarijų tame pačiame posūkyje daugėjo, o žiūrovų nemažėjo.
Automobiliai, gaudę stogus ir skrieję į medžius, tiesiog biro į dalis. Todėl kai kurie žiūrovai iš ralio parsivežė nemažai suvenyrų: kas nulūžusį ratą, o kas net ir visą pusašį.
Visa laimė, kad nė vienas žiūrovas nenukentėjo, nes trūko nedaug.
