Teroro aktų grėsmė privertė legendinio „Paryžiaus – Dakaro“ ralio reido organizatorius ieškoti naujos trasos Pietų Amerikoje. Jau 2009 metų sausio mėnesį motociklininkai, visureigių bei sunkvežimių vairuotojai stos į kovą su 9 tūkstančiais kilometrų Argentinos bei Čilės teritorijose.
Svarbiausia pasirengimo lenktynėms fazė – kelioninių knygų sudarymas. Būtent šiuo tikslu minėtose šalyse lankosi žvalgybinė ekspedicija, kuriai vadovauja buvę lenktynininkai Ticianas Siviero bei Davidas Castera. Jie dirba jau tris mėnesius ir maždaug 90 procentų maršruto jau suplanuota.
„Šias metais mes nuveikėme labai didelį parengiamąjį darbą, – sako ralio direktorius Etienas Lavini. – Aš ir pats ne kartą lankiausi Pietų Amerikoje per pastaruosius tris mėnesius. Šioje ekspedicijoje dirba dvi grupės. Viena tyrinėja galimą maršrutą, o antroji sudarinėja kelionės knygas būsimiems ralio dalyviams“.
Ekspedicijos dalyviai pergyveno unikalius nuotykius. Jiems teko keliauti pliaupiant stipriam lietui, siaučiant Andų pūgai bei kepinant kaitriai saulei. Vieno greičio ruožo tyrimams buvo skiriama iki trijų parų.
„Mūsų užduotis – ištirti landšaftą ir sudaryti maršrutą pačiomis vaizdingiausiomis Argentinos bei Čilės vietovėmis, – pasakoja D.Castera. – Mes rūpinamės tuo, kad ralio dalyviai atsimintų jį iš pačios geriausios pusės ir pajustų tikrą malonumą pamatę, kad organizatoriai nebekartoja tų klaidų, kurių pasitaikydavo anksčiau“.
Nepaisant visiškai „nevaržybinių“ ekspedicijos sąlygų, ji neapseina ir be techninių nesklandumų. Vieną dieną 40 kilometrų smėlio bei kopų ruožą ekspedicija keliavo daugiau nei 4 valandas. Kitas kopas vietoj planuotų 6 valandų grupė įveikė per 12.
„Jei atvirai, net nemaniau, kad turėsime kokių nors problemų, – sako vienas grupės vadovų J.P. Fontane – tačiau man patinka tokie išbandymai. Jie suvienija žmones. Juk mūsų tikslas – pasiekti galutinį trasos tašką, nugalint visus įmanomus sunkumus“.
Įdomu yra tai, kad 65 procentus ekspedicijos dalyvių sudaro sportininkai, kurie šių metų sausio mėnesį planavo įveikti Afrikos smėlynus. Ir vis dėlto, jie juos beveik įveikė, nors ir kitame pasaulio krašte.
